Moksliniai lituanistų sambrūzdžiai: ieškoti atsakymų į tai, kas svarbu
„Būtent studijuojant literatūrą ir kalbą, prisiliečiama prie žmogaus, jo būties. Būtent literatūroje ieškome atsakymų į tai, kas svarbu, išgyvename, kaip sakė Vytautas Mačernis, aukštąsias akimirkas“, – sako lituanistikos studentas Arnoldas Tarvydas pabrėždamas, kad neneigia kitų disciplinų svarbos, tačiau ragina atkreipti dėmesį į naujausius kalbos tyrimus bei stiprias tiesiogines jų sąsajas su kitomis mokslo ir gyvenimo sferomis.
Jau gegužės 8 d. pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, aptarti filologines aktualijas ir šios krypties reikšmę XXI a. jaunuosius tyrėjus suburs studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“.
Pasak A. Tarvydo, kalbos aprėptį puikiai iliustruoja vieno žymiausių XX a. filosofų Liudvigo Vitgenšteino išsakyta mintis: „Mano kalbos ribos žymi mano visatos ribas.“ Šias ribas konferencijoje ir siūloma plėsti, mat tokie bendraminčių susibūrimai yra reikšmingi ne tik šios krypties studentams ir Vilniaus universiteto (VU) bendruomenei, bet ir plačiai visuomenei, kiekvienam lietuviui. Ypač dabar, kai vis dažniau kyla diskusijų dėl lietuvių kalbos išlikimo sparčiai tobulėjančių informacinių technologijų ir globalizacijos amžiuje.
Jaunoji filologė Marta Smaliukaitė priduria, kad šie moksliniai lituanistų sambrūzdžiai kasmet tampa vis svarbesni, nes visuomeniniam gyvenimui tarptautėjant lietuvių kalba ir kultūra pamažu stumiama į paribį. „Nors sąmoningų tautiečių gausėja, klausimai dėl lietuvių kalbos visgi opūs. Ar susikalbėsime lietuviškai po 100 metų? Kaip lietuvių kalba per šį laiką pasikeis? Ar mes pajėgūs, o svarbiausia, siekiantys ją puoselėti ir išsaugoti? Ši lituanistų konferencija, rengiama jau ketvirtą kartą, parodo, kad lietuvių kalbos ir literatūros, kultūros pasaulis gyvuoja“, – įsitikinusi M. Smaliukaitė.