Apie fakultetą

Vilniaus universitetas Kaune – daugiau nei 55 metus

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas buvo įkurtas 1964 m. kaip humanitarinių studijų atsvara tuo metu Kaune dominavusioms techniškosioms aukštosioms mokykloms. Vilniaus universiteto Kauno bendramoksliniu fakultetu pavadintame akademiniame padalinyje, kol jis veikė nuomojamose patalpose, buvo pasirinkta vakarinė studijų forma. Steigiant Vilniaus universitetą Kaune buvo manyta, jog čia bus dėstomi tik bendrieji, fundamentiniai humanitarinės pakraipos mokslai, o specialybės studijos tęsiamos neakivaizdiniu būdu. Kai 1984 m. fakultetas persikėlė į dabartines patalpas senamiestyje, atsirado galimybės išplėsti studijų formas ir kryptis – nuo 1989 m. pradėtos vykdyti ir dieninės studijos. Kelis dešimtmečius Kauno humanitariniu fakultetu vadintame VU padalinyje buvo plėtojamos ne tik humanitarinių, bet ir socialinių bei fizinių (informatikos) mokslų studijų programos ir moksliniai tyrimai. Fakultetas kelis kartus keitė pavadinimą: 1964–1966 m. – Vilniaus universiteto Kauno bendramokslinis fakultetas, 1966–1989 m. – Vilniaus universiteto Kauno vakarinis fakultetas, 1989–2016 m.  – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. Nuo 2017 m. jis tapo Vilniaus universiteto Kauno fakultetu (VU KnF), kuriame vykdomos humanitarinių, socialinių ir fizinių bei technologinių (informatikos) mokslų sričių studijų programos ir tarpkryptiniai moksliniai tyrimai, organizuojamos visų trijų pakopų nuosekliosios (bakalauro, magistro, doktorantūros) studijos. Visų trijų pakopų studijų programas ir tarpkryptinius mokslinius tyrimus Vilniaus universitete Kaune koordinuoja du institutai: Kalbų, literatūros ir vertimo studijų; Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas.

VU KnF architektūrinio ansamblio istorija

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas įsikūręs vienoje iš seniausių Kauno vietų – dviejuose jaukiuose senamiesčio kvartaluose Nemuno krantinėje, Muitinės gatvėje. Ši per šimtmečius mažai tepasikeitusi Kauno senamiesčio dalis yra glaudžiai susijusi su liuteronų bendruomenės gyvavimo istorija mieste. Mūriniai gyvenamieji pastatai, iš kurių vėliau susiformavo kompleksas, pastatyti XVI a. ir XVII a. pradžioje. Vakariniame kvartale V–VI a. aktyviai veikė karališkoji Kauno muitinė, šalia gyvenamuosius ir ūkinius pastatus statėsi Kaune apsigyvenę turtingi vokiečių tautybės pirkliai, kurie po reformacijos Vokietijoje tapo liuteronais. Siekdami įsikurti vienoje miesto dalyje, jie pamažu supirko šiame kvartale esančius sklypus ir pastatus. Vienas iš pirklių, J. Naugardas, supirko visus vakarinio kvartalo pastatus, kuriuos po jo mirties žentas pardavė liuteronų bendruomenei. Viso kvartalo, dar vadinamo liuteronų, puošmena – 1682–1683 m. pastatyta evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčia. Bažnyčios statyba buvo užbaigta tik po 200 metų, kai 1860–1862 m. pagal architekto Jokūbo Volerio projektą buvo pristatytas varpinės bokštas.

Dabartinis Vilniaus universiteto Kauno fakultetas čia įsikūrė 1984 m., po dešimtmetį trukusių restauravimo ir remonto darbų (nuo  1974 m.). Restauratoriai puikiai suderino senąją architektūrą ir atstatytus pastatus bei jų dalis. Puošniausiame pastate – buvusioje bažnyčios konsistorijoje – įsikūrusiame fakulteto dekanate išsaugotos Renesanso laikų pastatų detalės: langų angos, frontonai, auditorijose – drožinėtos sijos. Rytiniame kvartale susiliejusiuose dviejuose pastatuose  išlaikyta siaurutė viduramžių gatvelė, romantiški plytų ir akmens rišimo rūsiai, o viena iš auditorijų ištinkuota senuoju metodu, kalkes maišant su druska. Išlikusi dabartinio IV korpuso fachverko architektūros laiptinė liudija, kad pastatai priklausė vokiečių kilmės miestiečiams. Įspūdingiausias šio kvartalo pastatas – taip vadinamas Napoleono namas unikaliu renesansiniu frontonu, kuriame kelis dešimtmečius veikė Lietuvių filologijos, Filosofijos ir kultūros studijų bei Finansų ir apskaitos katedros, o šiuo metu dirba VU KnF Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslininkai ir dėstytojai. Dar vieno kvartalo pastatai kol kas nerestauruoti. 

Vilniaus universiteto Kaune ansamblis – reikšmingas miesto reprezentacijai

Kauno miesto klestėjimą XVI a. menantys Vilniaus universiteto Kauno fakulteto pastatai, įsikūrę reprezentacinėje senamiesčio dalyje, slepia turtingą čia gyvenusių vokiečių pirklių istoriją ir iki šiol žadina vaizduotę. Į viduramžių kultūros klubą „Youth Hansa Kaunas“ 2008 m. susibūrę fakulteto studentai, vadovaujami Rimos Kubiliūtės, iki 2011 m. miesto švenčių metu persirengdavo XV–XVI a. apdarais ir pokštaudami viduramžių istorijos temomis nors trumpam atgaivindavo senąjį miestiečių gyvenimą. Miesto gyventojus ir svečius  teatralizuotomis ekskursijomis ir nuotaikingais renginiais žavėję klubo „Youth Hansa Kaunas“ nariai atstovavo miestui ir tarptautinėse Naujosios Hanzos Sąjungos jaunimo konferencijose.

Ko gero, žinomiausias Vilniaus universiteto Kaune pastatas – Napoleono namas unikaliu renesansiniu frontonu, garsus legenda iš XIX a., kai Napoleono armija pusmetį siaubė Kauno miestą. Šiame name prancūzų kariuomenė laikė ginklų ir parako atsargas. Legendoje pasakojama, kad vieną lietingą birželio naktį pats Napoleonas atjojo patikrinti, ar jo kareiviai tinkamai saugo šį sandėlį. Pasipylus žaibams, jis liko čia nakvoti...

Dabar į šį pastatą įeinančius pasitinka lietuvių raštijos klasiko Kristijono Donelaičio skulptūra, 50 metų stovėjusi prie Vilniaus universiteto centrinių rūmų, o 2014 m. padovanota fakultetui  jo  veiklos Kaune penkiasdešimtmečio proga. Švęsdamas savo jubiliejų Vilniaus universitetas Kaune ant vieno iš savo pastatų sienos įrengė saulės laikrodžio instaliaciją. Reikšminga miesto veido dalimi tapęs laikrodžio kontūras tamsiuoju paros metu sušvito „šypsena“ ir nuotaikingai pasitinka kauniečius bei jų miesto svečius.

Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o 

visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais. – A. Einšteinas.

Kauno fakultetas - Vilniaus universiteto fakultetas įsikūręs kitame mieste ir gyvuojantis nuo 1964 m. Jis įsikūręs viename seniausių Kauno Senamiesčio kvartalų, studentus bei fakulteto svečius keri XVI-XVII a. architektūra, ypatinga istorine aura, kuri pavergia vos tik į jį įžengi. Todėl šiandien taip sunku patikėti, jog savo gyvavimo pradžioje Fakultetas neturėjo savo patalpų ir glaudėsi Politechnikos instituto trečiuosiuose rūmuose. Ši aplinkybė ir lėmė to meto studijų formą. Ilgus metus - o vyresniųjų kauniečių ir šiandien - Fakultetas buvo vadinamas "vakariniu". 

Steigiant manyta, jog čia bus dėstomi tik bendrieji, fundamentiniai humanitarinės pakraipos mokslai, o specialybės studijos tęsiamos neakivaizdiniu būdu. Tačiau 1984 m. persikėlus į dabartines patalpas atsirado sąlygos plėsti studijų formą bei kryptis. 1989 m. Fakultete atsirado dieninės studijos. Ir VU Kauno vakarinis fakultetas pradedamas vadinti Kauno humanitariniu fakultetu.

KAUNO FAKULTETO RAIDOS PLANAS

VU KHF Raidos planas 2008 - 2014 metams patvirtintas VU Kauno humanitarinio fakulteto tarybos posėdyje 2007 m. lapkričio mėn. 21 d., protokolo Nr. 2

KAUNO FAKULTETO VIZIJA

Šiuolaikinė Europos universitetų plėtros tendencija — maži padaliniai su įvairia mokslinio darbo tematika yra palankūs suformuoti tarpdalykines terpes, kurios sudaro natūralias sąlygas atsirasti naujoms (integralioms) studijų kryptims.

Kauno fakultetas yra Vilniaus universiteto struktūros vienetas — unikalus savo sandara Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje, per penkis dešimtmečius suformavęs tyrimus socialinių, humanitarinių ir informatikos mokslų srityse ir jų pagrindu žinias teikiantis Fakultetas, siekiantis formuoti naujas mokslinių tyrimų ir studijų kryptis tarpdalykinių žinių pagrindu. Socialinių, humanitarinių ir informatikos sričių žinių integravimas tampa naujo tipo studijų programų pagrindu.

KnF savo sandara (vertinant pagal katedrų mokslo kryptis ir sritis) yra sudėtinis (multifakultetas). Katedrų mokslininkų ir dėstytojų kontaktai yra glaudūs, nes ir Dekanato, ir Tarybos posėdžiuose dalyvauja visų padalinių atstovai, tad iškylančios problemos sprendžiamos greitai ir konstruktyviai. Šių glaudžių mokslinių ir pedagoginių ryšių pagrindu formuojasi tarpdalykinių mokslinių darbų tematikos.

KAUNO FAKULTETO MISIJA

Kauno fakultetas, atsižvelgdamas į Lietuvos švietimo sistemos kaitos tendencijas, Vilniaus universiteto raidos strategines kryptis, įvertindamas Kauno miesto geografinę padėtį ir Kauno akademinių aukštojo mokslo įstaigų formuojamą žinių erdvę, identifikuoja save kaip Vilniaus universiteto padalinį, vykdantį mokslinius tyrimus socialinių, humanitarinių ir informatikos mokslų srityse, palankų ir pajėgų atlikti daugiadalykinius mokslinius tyrimus, kurti naujas žinias ir jų pagrindu realizuoti tarpdisciplinines studijų programas socialinių, humanitarinių ir informatikos mokslų sričių sandūroje.

Kauno fakulteto akademinę bendruomenę sudaro beveik pustrečio tūkstančio studentų, daugiau kaip pusantro šimto dėstytojų ir aptarnaujančio personalo darbuotojų. Fakultete organizuojamos visų trijų pakopų (bakalauro, magistro, doktorantūros) nuosekliosios bei nenuosekliosios (išlyginamosios, pokoleginės, parengiamieji kursai antrosios pakopos studijoms) studijos. Per 46 metus šį fakultetą baigė daugiau kaip vienuolika tūkstančių studentų. Nuo pirmųjų Fakulteto gyvavimo dienų jam būdingos dvi studijų kryptys — ekonomikos ir filologijos mokslų. O nuo 1997-ųjų Fakultete vykdomos trijų mokslų krypčių studijos — socialinių, humanitarinių ir fizinių. Geriausi studentai pagal ERASMUS mainų programą siunčiami tobulintis į užsienio universitetus. Gabiausi Fakulteto absolventai gali pasirinkti doktorantūros studijas.

Per šešiasdešimt metų Vilniaus universitete Kaune VU diplomai buvo įteikti beveik 16 tūkstančių VU Kauno fakulteto absolventų. Šiuo metu visų trijų pakopų studijų programose studijuoja 962 studentai: 708 — bakalauro studijose (234 įstojo šiemet, iš jų 68 užsieniečiai studijuoja anglų kalba) ir 233 magistrantūros studijose (120 įstojo šiemet, iš jų anglų kalba studijuoja 35 užsieniečiai) bei 21 doktorantas.

Studijų ir mokslo proceso poreikius atitinkanti fakulteto materialinė bazė nuolat atnaujinama: šiuo metu yra įrengtos 31 auditorijos, iš kurių 28 – su multimedijos įranga, veikia 7 kompiuterių klasės, 2 audiovizualinio vertimo laboratorijos ir video konferencijų studija. Bendras kompiuterių skaičius fakultete – 268, iš jų 199 naudojami studijų ir 69 – administracijos reikmėms. 8 auditorijose įrengtos interaktyvios lentos ir auditorijos pritaikytos vesti paskaitas hibridiniu būdu.

Puikiai įrengtoje  VU KnF bibliotekoje, kuri įsikūrusi renovuotame pastate Muitinės g. 18, yra 18 darbo vietų, 12 iš jų –  kompiuterizuotos. Visoje bibliotekoje veikia belaidis Eduroam tinklas, o jos trečiame aukšte įrengtos 7 neformalaus bendravimo / poilsio vietos. Šiuo metu bibliotekos atviruose fonduose saugoma apie 25 tūkstančiai dokumentų, verslo, vadybos, ekonomikos, informatikos ir humanitarinių mokslų leidinių bei kita mokslinės literatūros, kuri komplektuojama pagal VU KnF vykdomas studijų programas. Daugiau informacijos apie bibliotekoje sukauptus leidinius: VU bibliotekos kataloge.