Gruodžio 21-ąją, švenčiant Pasaulinę krepšinio dieną, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas asist. dr. Antanas Ūsas kviečia prisiminti, kad krepšinis Lietuvoje yra ne tik sporto šaka, bet ir unikalus jaunųjų sportininkų ugdymo metodas, būdas atrasti aktyvų gyvenimo būdą ar net karjeros kelią. Mokslininkas sako, kad puikus srities reikšmingumo rodiklis reiškia ir finansinę paramą universitetų krepšinio komandoms, valstybinės premijas olimpiečiams.
„Krepšinis, kaip tikslų įgyvendinimo simbolis, skatina tikėti savimi ir siekti tikslų ne tik sporte, bet ir gyvenime. Norisi daugiau kalbėti apie tai kaip vertę kuriančią veiklą, akcentuojant pusiausvyrą tarp pasiekimų sporte ir brandžios asmenybės ugdymo, ne vien šlovės siekimo“, – sako A. Ūsas. Dėstytojas įsitikinęs, kad krepšinis – tai kelias į stipresnį „aš“, o kiekvienas iškovotų taškų ar laimėtų rungtynių momentas – pergalė prieš save patį.
Jis taip pat pastebi, kad šiandienės sporto garsenybės renkasi ne vien tiesiogiai su sportu susijusius mokslus, įgyja aukštojo mokslo diplomus, siekia magistro laipsnio. Įvairūs specialistai taip pat drąsiau renkasi su krepšiniu susijusią veiklą, o karjeros galimybės šiuolaikiniame krepšinyje suvokiamos daug laisviau.
Krepšinio aikštelė – gyvenimo mokykla
„Lietuvos krepšinio mokykla visada pasižymėjo kitokiu žaidimo supratimu. Mums tai ne tik fizinė veikla, bet ir galimybė mokytis komandinio darbo, disciplinos, strateginio mąstymo. Dėl savo universalumo ir prieinamumo krepšinis yra viena populiariausių sporto šakų, kuri suteikia galimybę augti fiziškai, emociškai ir socialiai. Įvairios lygos ir turnyrai leidžia atsiskleisti talentams, o treniruotės sukuria sveikos gyvensenos pamatą“, – pasakoja dėstytojas.
A. Ūsas neabejoja, kad kaip sporto šaka krepšinis klesti dėl savo universalumo ir komandiškumo, leidžiančio bendra vizija suvienyti skirtingus talentus. Skirtingos žaidimo pozicijos ir strategijos leidžia žaidėjams atskleisti savo potencialą, atrasti, ką išskirtinio jie gali pasiūlyti komandai. Mokslininkas pabrėžia ir bendrystės aspektą, dažnai peržengiantį aikštelės ribas, tampantį ne vien komandą, bet ir bendruomenę stiprinančiu veiksniu. Pasak jo, funkcinis komandos branduolys – lyderiai, atsakingai prisiimantys pareigas ir sąžiningai vadovaujantys komandoms.
„Tikras lyderis aikštelėje veiksmingai įkvepia komandos draugus – skatina sąžiningą žaidimą, palaiko drausmę ir žadina pasitikėjimą savimi ir komanda. Net už aikštės ribų ši lyderystė apima asmeninę drausmę, pavyzdingą elgesį, kai pirmenybė teikiama sunkiam darbui, pagarbai ir etiškam sprendimų priėmimui. Šios savybės labai svarbios formuojant tiek sėkmingas komandas, tiek ugdant asmenybes, kurios teigiamai prisideda prie bendruomenės plėtros“, – kaip krepšiniui galioja verslo ar organizacijų vadyboje taikomi principai, skatinantys asmeninį tobulėjimą, aiškina A. Ūsas.
Jaunatviško atkaklumo įrodymas
Dėstytojui antrina VU Kauno fakulteto Ekonomikos ir vadybos 3 kurso studentas Mantas Kalinauskas – vienas VU Kauno fakulteto krepšinio komandos iniciatorių ir lyderių. Jis labiausiai džiaugiasi, kad VU Rektoriaus taurės turnyre pelnytas vicečempionų titulas padėjo ir sau, ir kitiems įrodyti, kad motyvacijos veikti netrūksta. Iššūkius įgyvendinant pirmakursių stovykloje gimusią idėją vaikinas šiandien prisimena su šypsena ir didžiuojasi naujais įgūdžiais. Sakosi greit supratęs, kad galima drąsiai kreiptis pagalbos į bendraminčius, tačiau daug ką vis tiek tenka išmokti ir perprasti pačiam.
„Ko gero, labiausiai baiminomės, kad bus sunku surasti žaidėjų, nes Kauno fakultetas nėra didelis, tačiau vos paskelbę registraciją nustebome – buvo iš ko rinktis. Šiuo metu turime ir atsarginių žaidėjų, – pasakoja M. Kalinauskas. – Trenerį rasti sunku nebuvo. Draugų rate savaime atsirado žmogus, kuris norėjo mokytis ir mokyti, tad greitai „pastatė mus į vietą“ ir pavertė tikra komanda.“
M. Kalinauskas tiki, kiekvienas prie komandos veiklos gali ir turi prisidėti savaip, tad savo noru ėmėsi komandos vadybos. Kuriamai krepšinio komandai kartu su bendramoksliu sukūrė sportinės aprangos stilių, suderėjo maketą su gamintoju. Vėliau baigė grafinio dizaino kursus, kuriuose išmoko dirbti su grafinio dizaino programa „Canva“. Maketavimo įgūdžiai praverčia administruojant komandos paskyrą socialiniame tinkle „Instagram“. Taip pat vaikinui teko susipažinti su salių nuomos rinka Kaune, nedidelių finansų administravimu, sutarčių pasirašymo ypatybėmis. Šia veikla šiemet jau rūpinasi fakultetas, o komanda džiaugiasi turėdama nuolatinę treniruočių vietą, į kurią gali pasikviesti pasportuoti ne tik komandos narius, bet ir kitus VU Kauno fakulteto studentus.
„Man tikriausiai sudėtingiausia yra žmogiškoji pusė. Dar neišmokau kažkam pasakyti, kad jis kol kas nėra tinkamas žaisti komandoje. Nedrąsu ir kažko ypatingo reikalauti iš žaidėjų, nes veikiame savanorišku pagrindu“, – atvirauja studentas. Pasak jo, daug kas krepšinyje lieka nematoma, kol pats nesusiduri, tad skatina sudalyvauti bent regionų lygose ar gatvės krepšinio turnyruose visoje Lietuvoje.
Vieta ir lyderiui, ir sekėjui
„Atsakingas vadovavimas krepšinyje taip pat glaudžiai susijęs su veiksmingu valdymu“, – sako A. Ūsas ir tikina, kad pažinties su nauju žmogumi metu galima daug sužinoti vien atsargiai pasiteiravus, kokia sporto šaka šiam patinka. Jei tai krepšinis, galima nuspėti, kad asmeniui imponuoja komandinė veikla.
Mokslininkas pabrėžia, kad treneriai ir komandų vadovai atlieka svarbų vaidmenį kuriant aplinką, kurioje lyderystė gali klestėti. Jie padeda komandos žaidėjams atlikti savo pareigas užtikrindami aiškų individualių ir kolektyvinių tikslų suderinamumą. Be to, vadovų etiniai sprendimai, apimantys veiklų spektrą nuo sąžiningo elgesio su žaidėjais iki skaidrumo su bendruomenėmis (sirgaliais ir rėmėjais), nustato toną atskaitomybės kultūros atžvilgiu. Ne mažiau svarbu ir tai, kad lyderystė krepšinyje yra kolektyvinė atsakomybė, reikalaujanti sklandžios visų žaidėjų, trenerio ir vadovybės sąveikos.
„Nesvarbu, ar tai būtų komandos motyvavimas lemiamais rungtynių momentais, ar vadybos iššūkių sprendimas, atsakingas vadovavimas užtikrina, kad krepšinis išliktų vienybės, augimo ir charakterio ugdymo jėga“, – sako mokslininkas, įsitikinęs, kad puoselėdami sportinio meistriškumo ir atsakingo sprendimų priėmimo vertybes sporto lyderiai gali įkvėpti kitus tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.
Kelias į žvaigždes – su kliūtimis
A. Ūsas atkreipia dėmesį, kad viešumas yra viena reikšmingiausių krepšinio dedamųjų, galinčių tapti nemenku iššūkiu. Dėl šios priežasties kylant sporto karjeros laiptais neapsieinama be profesionalų – trenerių, sveikatos priežiūros ir mitybos specialistų, sporto psichologų, karjeros mentorių, o ypač – sporto vadybininkų – pagalbos. Tad prieš siekiant šios karjeros verta iš anksto pagalvoti, ar tikrai norisi būti dėmesio centre, kiek ryžto yra kurti ir saugoti savo vardą, puoselėti reputaciją.
„Šiandien karjera gali vesti tiesiai iš kiemo aikštelės į didžiąsias arenas, kuriose šėlsta ne tik draugiškai, bet ir priešiškai nusiteikę sirgaliai, – sako mokslininkas akcentuodamas 3x3 krepšinio proveržį ir sparčiai augančią esporto industriją. – Ne visi jauni talentai geba tvarkytis su dėmesiu, kurio sulaukia iš žiniasklaidos, reklamos užsakovų, o ypač sirgalių.“
Pastebėta, kad ne vienas naujas sportininkas pasiduoda populiarumo ir greitos šlovės troškimui ir taip praranda aistrą žaidimui, tobulėjimu pasirinktoje karjeroje. Tai gali sukelti ne tik sportinės karjeros stagnaciją, bet ir psichologinius iššūkius, kaip spaudimas ar perdegimas, o galiausiai sąlygoti pasitraukimą iš sporto.
Brangūs Kauno fakulteto bendruomenės nariai,
