Aktualijos

Kviečiame Arqus universitetų doktorantus ar jaunuosius tyrėjus, tyrimuose taikančius kalbotyros metodus, ir visus, norinčius apie juos sužinoti daugiau. Tapę ALLALL pranešėjais, įsitrauksite į tarptautinį diskusinį forumą, galėsite pristatysite taikomą metodą ir aptarsite jį mokslinėje bendruomenėje.

Apie platformą

Šiuolaikiniame globaliame ir skaitmenizuotame pasaulyje siekiant mokslinių tyrimų aktualumo, ypač svarbus įvairialypis metodologinis tyrimo pritaikomumas. Tai gali būti pasiekiama per tarpkryptinius mainus. Kaip kalbotyros specialistams naudingos kitų mokslo sričių metodų tyrėjų įžvalgos gali praturtinti jų darbus, taip kalbiniai metodai gali būti naudingi kitoms disciplinoms.
Todėl AL4ALL kuria erdvę diskutuoti, dalytis idėjomis ir gilinti žinias visų doktorantūros kursų doktorantams. AL4ALL siekia išryškinti taikomosios kalbotyros ir kitų metodų potencialą bei mažinti atotrūkį tarp skirtingų tyrimų sričių.
AL4ALL suteikia nuotolinę vaizdo konferencijų platformą doktorantams ir jauniems mokslininkams, taikantiems kalbotyros metodus. Numatyta dešimt 90 min. trukmės seminarų.
Šis projektas, inicijuotas Vilniaus universiteto Kauno fakulteto ir Graco universiteto, yra vienas iš Arqus Europos universitetų aljanso 2023 m. kvietimą studentų bendriems projektams organizuoti laimėjusių pasiūlymų.

15-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Kultūra ir kūrybiškumas“ docentė Dimitra Kanellopoulou (Nacionalinis Atėnų technikos universitetas, Graikija) daljasi savo miestų planavimo ir gyventojų geografijos tyrimų patirtimi. Kultūros ir kūrybiškumo temos suteikia galimybę sutelkti skirtingų sričių mokslininkus ir specialistus praktikus. Kaip mokslininkei, kuri tyrinėja viešąsias erdves ir turizmo klausimus, jai įdomu dalyvauti šiuose debatuose, nes, jos nuomone, didžioji diskusijos apie kultūrą ir kūrybiškumą dalis reiškiasi kaip apčiuopiama išraiškos erdvė – miesto erdvė, sukurta kelių politinių ir socialinių jėgų, bet taip pat veikiama ir formuojama kultūros dinamikos. Docentė tvirtai įsitikinusi, kad diskusijos šia tema turėtų apimti ir praktinius tyrimus apie tai, kaip žmonės gyvena savo kasdienėje aplinkoje, investuoja į viešąsias erdves, suvokia miesto gyvenimą ir pan. Būtina kvestionuoti po 2000 m. įvykusių pokyčių poveikį ir pabrėžti ryšio tarp aplinkos krizės ir sparčios urbanizacijos svarbą.

Nuo 2019 m. Dimitra Kanellopoulou eina docentės pareigas Paryžiaus architektūros mokykloje (pranc. L’École nationale supérieure d’architecture Paris-Malaquais). Savo moksliniuose tyrimuose ji nagrinėja miesto judumo, viešųjų erdvių, minkštojo mobilumo ir turizmo problemas, su kuriomis susiduriama teritorijų planavime. Mokslininkė šiai sričiai tirti taiko tiek kiekybinius, tiek kokybinius metodus ir įvairias perspektyvas (ekonomines, sociologines, psichologines). Jos paskaitos apima miestų planavimo teorijos, miesto turizmo ir praktinių darbų metodikos temas. Ji yra miesto architektūros mokslinių tyrimų laboratorijos (pranc. Architectures Ambiances Urbanités) Prancūzijoje tyrimų grupės CRESSON narė. 2022 m. ji ėjo vizituojančios profesorės pareigas Milano politechnikos universitetete (it. Politecnico di Milano), kuriame koordinavo mokymus „Šiuolaikiniai miestai“.

Interviu su Nacionalinio Atėnų technikos universiteto docente Dimitra Kanellopoulou skaitykite čia.

Daugiau informacijos apie konferenciją ieškokite čia.

Rugsėjo 30 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojos prof. dr. Virginija Jurėnienė ir jaun. asist. Ugnė Pavlovaitė, kartu su magistrantūros studijų programos Meno vadyba I kurso studentais, Kauno bienalės vadovės Neringos Kulik kvietimu, dalyvavo 14-osios Kauno bienalės ,,Artumo geografija“ (Long-distance Friendships) ekskursijoje.

„Meno vadybos studentai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su didelio susidomėjimo Lietuvoje ir tarptautinėje meno bei kultūros bendruomenėje sulaukusiais šiuolaikinio meno kūriniais, reflektuojančiais tarptautinį solidarumą, pasipriešinimą ir atsparumą, kurie šiais neramiais laikais yra ypač svarbūs posovietinio ir pokolonialistinio pasaulio visuomenėms“, – pasakoja jaun. asist. Ugnė Pavlovaitė.

Menininkų iš trijų žemynų: Europos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos kūriniai Meno vadybos studentams liudijo apie bendrystę, komunikacijos galią ir skirtingų kultūrų sąlyčio taškus amžinos gėrio ir blogio kovos kontekste. Pakerėti unikalaus Kauno centrinio pašto, kuriame įsikūrusi 14-oji Kauno bienalė, ir charizmatiškos ekskursijos gidės – festivalio vadovės Neringos Kulik – pasakojimo, Meno vadybos programos studentai diskutavo apie didžiausio Lietuvoje šiuolaikinio meno festivalio vadybos užkulisius, domėjosi rizikų valdymu ir kilusių praktinių iššūkių sprendimais.

1991 m. Tarptautinė vertėjų federacija rugsėjo 30-ąją paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Minint šią progą, praėjusią savaitę Vilniaus universiteto Kauno fakultete organizuoti įvairūs renginiai. Vienas jų – vertėjo profesiją išmėginti kvietęs vertimo konkursas.

Įžengus į skaitmeninį amžių, įvairiose pasaulio šalyse pradėti kaupti ir skaitmeninti fanzinai. Pavyzdžiui, Berlyne įsikūrusiame Jaunimo kultūros archyve sukaupta apie 40 tūkst. fanzinų iš įvairių pasaulio šalių, didelę jų įvairovę pristato „Internet Archive“ ir kitos elektroninės bibliotekos. Pastaruoju metu ir Lietuvoje išaugo susidomėjimas šia neformalia jaunimo kūryba.

Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto mokslininkų grupė „Kultūra ir skaitmeninė humanitarika“ įgyvendino projektą „Lietuvos jaunimo neformalių savilaidos laikraštėlių (fanzinų) duomenų bazės sukūrimas, atvėrimas visuomenei ir reiškinio tyrimai“. Darbo aktualumą iliustruoja mokslininkų įsitikinimas alternatyvios kultūros paveldo kaupimo svarba, nes jame slypi jaunimo kultūros tyrimų šaltinis. Kolekcininkų stalčiuose iki šiol saugoti fanzinai projekto dalyvių buvo surinkti ir pirmą kartą pristatyti visuomenei. Kolekcija skirta ne tik tyrėjams, bet ir visiems, norintiems susipažinti su fanzinų autorių kūryba.

Projektas apėmė keletą etapų: fanzinai buvo surinkti iš jų autorių ir kolekcininkų, buvo atliktas skaitmeninimas ir sukurta jauka.knf.vu.lt duomenų bazė, išplėtoti kultūros reiškinio tyrimai. „Mūsų surinkti laikraštėliai – unikali jaunimo subkultūrinių grupių dalyvių literatūrinės ir meninės saviraiškos sfera. Laikraštėlių autorių tekstuose ir paveikslėliuose atsiskleidžia vertybės, dominuojančios jų subkultūrinėje aplinkoje. Leidiniai pasitarnauja šių vertybių sklaidai tarp bendraminčių, jų bendruomeniškumo formavimui ir kultūrinės tapatybės stiprinimui“, – pasakoja projekto vadovė, VU Kauno fakulteto mokslininkė dr. Egidija Kiškina.