Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) studijų programos ,,Viešojo diskurso lingvistikos” magistrantės kviečia sugrįžti į savo Alma Mater filologijos studijų absolventus ir pasidalyti savo džiaugsmais bei vargais keliaujant filologo keliu. Pokalbis su VU KnF alumnais vyks 2024 m. lapkričio 8 d. 12 val. Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institute.

Studentų ir alumnų popietės metu bus dalijamasi mintimis apie Universiteto paliktus įspaudus, tolesnes linkmes, atradėjo žingsnius, kalbotyros ir apskritai humanitarinių mokslų vertę šiuolaikinėje visuomenėje. Renginio dalyviai turės galimybę užduoti klausimus, diskutuoti bei aptarti filologijos ateitį Lietuvoje.

Pašnekesys su alumnais – puiki galimybė ne tik užmegzti naujus ar atnaujinti buvusius ryšius, bet ir dalyvauti įtraukiose, praturtinsiančiose diskusijose. Sėkmingi pavyzdžiai skatina atrasti naujų idėjų, kurios gali tapti pagrindu tolesniam asmeniniam ir profesiniam augimui.

Lapkričio 1-ąją d. 17.00–21.00 val. nuo Kauno Laisvės alėjos fontano iki Kauno šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro) nusidrieks žvakučių upė, kuri skatins susirinkti ir paminėti Visų šventųjų dieną. Tradicinis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Kauno fakulteto (VU SA KnF) organizuojamas renginys „Sielų upė“ Kaune įvyks jau 23-iąjį kartą.

VAKARO PROGRAMA

17.00 val. bus uždegamos žvakelės ir prasidės „Sielų upės“ kūrimas.
18.00 val. prie Soboro vyks koncertas, kuriame pasirodys atlikėjos Andželika Martinkutė ir Emilija Jankauskaitė.

Rudeniškai atmosferai labai tinka siaubo filmai – jie prikausto dėmesį ir nukelia į baugias, dažnai realiame gyvenime nė neegzistuojančias vietas. Kauno fakulteto (VU KnF) Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja doc. dr. Laura Martinkutė sako, kad filmai – gebėjimą suburti žmones turinti audiovizualinė pramoga, tinkama įvairių fizinių galimybių žmonėms.

Pasak VU KnF mokslininkės L. Martinkutės, filmuose vaizdais kuriama mistiška ir bauginanti atmosfera. Ji atkreipia dėmesį, kad aprašant vaizdus auditorijai su regos negalia paprastai reikia objektyvumo, ypatingo atidumo ir jautrumo žodžiui, kad asmuo, įsijungęs filmą su garsinio vaizdavimo komentarais, kuo aiškiau ir lengviau įsivaizduotų, kas vyksta. Siaubo žanras garsinio vaizdavimo aspektu yra kiek kitoks – jame leidžiama daugiau subjektyvumo, nes siekiama kuo stipriau paveikti auditoriją, nustebinti, išgąsdinti. Regos negalią turinčiai auditorijai siaubo filmai turėtų būti komentuojami kiek kitaip nei vaidybinis ar, pavyzdžiui, dokumentinis filmas.

Vilniaus universiteto Kauno fakultete įvyko Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslinės grupės „Multimodalumas viešajame diskurse“ organizuota konferencija „Anapus žodžių: paveikieji naratyvai ir multimodalusis diskursas“ (angl. „Beyond Words: Persuasive Narratives and Multimodal Discourse“). Mokslininkai iš Kanados, Ukrainos, Lenkijos, Rumunijos, Nyderlandų, Suomijos, Etiopijos, JAV, Italijos, Albanijos, Indijos, Bulgarijos, Pietų Korėjos, Kroatijos, Serbijos, Belgijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Kuveito ir, žinoma, Lietuvos pristatė savo tyrimų rezultatus įvairiomis su multimodaliniu diskursu susijusiomis temomis: svarstyta, ar žmogus išsaugos kalbą kaip išskirtinumą vis drąsiau kalbant apie kitas komunikacijos formas, aptarta sparčiai auganti kalbiniais modeliais valdomo dirbtinio intelekto įtaka ir kt.

„Džiaugiamės, kad Kauno fakultete pavyko suburti multimodalumo tyrėjus. Tokia plati konferencijos dalyvių geografija leidžia suvokti teksto, vaizdo, garso, gestų ir pasakojimų sąsajas formuojant įtikinamą komunikaciją žymiai platesniame kultūriniame kontekste. Diskusijų metu kilo minčių tolimesniems tyrimams, kurie galėtų atskleisti vis didėjančią multimodalinio diskurso svarbą šiuolaikinėje komunikacijoje“, – sakė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Saulutė Juzelėnienė (Vilniaus Universitetas, Lietuva).