Aktualijos

Spalio pabaigoje vykusiame Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ir investicijų fondo „ScaleWolf“ organizuotame kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatone „Ugninis skydas 2023“ Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) studentų komanda „Agresyvūs pacifistai“ užėmė antrąją vietą kibernetinėse „Capture The Flag“ (CTF) varžybose.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) studentų komandą „Agresyvūs pacifistai“ subūrė pirmakursis Raimundas Mačiulis kartu bendrakursiais Matu Žukausku, Adriu Čypu ir trečiakursiu Karoliu Petniūnu. Visi jie – VU KNF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga studentai.

Kibernetinio žaidimo CTF („Capture The Flag“, lietuvių kalba – „Užfiksuokite vėliavą“) pagrindinė užduotis – per 24 valandas surasti 28 vėliavėles, paslėptas specialiai šiam hakatonui sukurtame virtualiame poligone. Iš viso varžybose susirungė 50 žaidėjų.

„Buvo malonu dalyvauti CTF su charizmatiškais ir motyvuotais komandos draugais. Tikimės dalyvauti ir ateityje“, – sakė komandą hakatonui subūręs VU KNF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga pirmakursis Raimundas Mačiulis.

„Džiaugiuosi ne tiek dėl pelnytos vietos, kiek dėl naujų pasiekimų ir galimybės tobulėti“, – įspūdžiais dalijosi VU KNF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga studentas Karolis Petniūnas. „Visi komandos nariai siūlė kūrybiškus sprendimus, atskleidė savo sugebėjimus ir nepalaužiamą atsidavimą. Kiekviena kliūtis tapo tobulėti ir augti skatinančia atspirtimi“, – sakė jis.

Ar mums, Lietuvos valstybės piliečiams, šiais, dirbtinio intelekto atsiradimo, intensyvaus judumo, nemąžtančios emigracijos, laikais gyvenant tebėra reikšmingos Simono Daukanto istoriografijos idėjos? 1970 m. į šį klausimą poetine kalba atsakė pasaulio kultūros pilietis ir lietuvių avangardizmo kūrėjas Jonas Mekas, Metmenyse paskelbęs literatūrinį kreipimąsi – kultūrinio dialogo tekstą – Laiškus Simanui Daukantui¹ – raštu paliudijęs savo dvasinę ir jausminę bendrystę su Daukantu ir perteikęs pamatinių Daukanto istoriografijos idėjų – gimtosios kalbos, tėvynės, lietuviškojo kraštovaizdžio, lietuviškojo prigimtinio gyvenimo būdo ir papročių – reikšmę šiuolaikiniam žmogui.

Jonas Mekas Laiškuose Simanui Daukantui įkūnijo modernaus žmogaus lietuviškosios tapatybės sampratą – tai žmogaus vidinė tikrovė², kurioje neištrinamai įsispaudė juslinė lietuviškumo realybė: gimtosios žemės, pievų kvapas, sidabrinio baltumo linų drobės, pinavijų raudonio, linų mėlio reginiai, lietuviškos dainos garsai. Jonui Mekui netgi turiningas ir intensyvus gyvenimas vakarietiškosios kultūros erdvėje, kurios jis, neabejotinai, siekė, negalėjo numalšinti tėvynės ilgesio, išreikšto kaip atminties rauda, išgyvento kaip sopanti atvira žaizda: „staiga sopulingoj prisiminimų raudotinėj susopi (...) Bet kas viduj sopa – tai toji žemė, tai tas dangus, tai tosios naktys taip įsispaudė. Tik jos sopa, tik jos vis atviros many (...) Galbūt daugiau negu kitas buvau pasinėręs Vakarų kultūros syvuose – daugiau negu retas, pasiėmęs iš jų medaus, ir suvedžiotas“³.

2023 m. lapkričio 9 d. 18:50 val. Viešojo diskurso lingvistikos programos studentėms nuotolinę paskaitą skaitys LSMU Kalbų ir edukacijos katedros dėstytoja Aida Čižikaitė. Prisijungimo prie nuotolinės paskaitos nuoroda čia.

Paskaitos tema – „Moderniosios kalbotyros šakos. Interlingvistika“. Interlingvistika – moderni kalbotyros kryptis, tirianti tarptautines dirbtines ir planines kalbas, šių kalbų istoriją, teoriją ir vartoseną. Daugiausiai iš pagalbinių kalbų tyrinėta esperanto kalba. Vėliau interlingvistikos studijų objektas išsiplėtė, dabar ji tiria pagalbines kalbas, kalbų diskriminacijos ir kalbų teisių problemas, kalbų politiką, tarpkultūrinę ir tarptautinę komunikaciją, kalbų planavimą ir norminimą, daugiakalbystę, vertimo problemas.

Pranešėjos mokslinių interesų sritys – terminologija, kalbos kultūra, interlingvistika. A. Čižikaitė VU Kauno fakultete baigė Lietuvių kalbotyros studijas, Poznanės A. Mickevičiaus universitete (Lenkija) studijavo interlingvistiką, o Hagoje (Nyderlandai) – esperanto kalbos dėstymo metodiką tiesioginiu metodu.

2023 m. spalio 16 d.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bei Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto nuostatais, Kauno fakulteto rinkimų komisija skelbia viešą konkursą Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto (toliau – VU KnF SMTII) direktoriaus (-ės) pareigoms eiti.

Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų slaptu balsavimu, VU KnF ir VU KnF SMTII nuostatų nustatyta tvarka renka Vilniaus universiteto Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys VU KnF SMTII mokslo darbuotojai ir dėstytojai bei VU KnF dekano teikimu tvirtina VU KnF Taryba.

Vyriausybės kanceliarija kartu su Vilniaus universitetu (VU) ir reklamos ir kūrybiškumo mokykla „The Atomic Garden“ siūlo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams iššūkį – per tris dienas nubėgti kūrybinį kelią ir pasiūlyti Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ pristatymo kampaniją jaunimo auditorijai. Lapkričio 17–19 d. vyksiančio renginio dalyviai, konsultuodamiesi su patyrusiais profesionalais, ieškos būdų bendraamžiams papasakoti apie šalies ateitį.

„Šiandienos studentai 2050 metais bus pagrindinis mūsų šalies idėjinis ir kūrybinis variklis, kuris rūpinsis Lietuvos ateitimi. Vizijoje atsispindi skirtingų prie jos kūrimo prisidėjusių žmonių ir jų grupių, tarp jų ir jaunimo, mintys. Bus labai įdomu pamatyti, su kuriomis vizijos „Lietuva 2050“ ambicijomis ir vertybėmis labiausiai tapatinasi studentai ir kaip renkasi jas pristatyti“, – sako už vizijos „Lietuva 2050“ rengimą atsakingas Ministrės Pirmininkės patarėjas strateginio valdymo klausimais Darius Žeruolis.