Apie ELAG
Prof. S. Girdzijausko vadovaujama ekonominės logistinės analizės mokslininkų grupė atlieka kritinių situacijų ekonomikoje susiformavimo priežastis ir vykdo logistinės kapitalo valdymo analizės tyrimus.
Tikslai
Teisingas ekonomikos krizių priežasčių suvokimas leidžia tiksliau prognozuoti finansinius bei ekonominius procesus, aiškiau numatyti ekonomikos vystymosi grėsmes ir investavimo nesėkmes. Tokių situacijų prevencijai ypatingai svarbu suvokti fundamentaliąsias tokių reiškinių priežastis, kurios nulemia krizinių ekonominių situacijų susidarymą. Todėl pagrindinis tikslas kurio siekia mokslininkų grupė yra remiantis ekonominės logistinės analizės metodais atskleisti ir pagrįsti netolygaus ekonominio vystymosi priežastis, parodyti ekonominių krizių susiformavimo mechanizmą, ištirti svarbiausias nesėkmingo investavimo sąlygas ir pagrįsti darnaus ekonominio augimo prielaidas ir veiksnius.
Uždaviniai
Mokslininkų grupės uždaviniai yra:
- ekonometrinių ir empirinių tyrimų pagalba patikslinti ekonominių krizių formavimosi mechanizmą,
- pritaikyti logistinę kapitalo valdymo teoriją ekonominių burbulų atsiradimo prevencijai,
- numatyti galimas ekonomikos vystymosi grėsmes ir investavimo nesėkmes.
- sukurti metodikas, kaip marketinginėmis ir kitomis priemonėmis galima ištirti ir nustatyti potencialiasias (kapitalo, darbo jėgos, BVP, BNP ir kt.) logistines reikšmes.
- pateikti pasiūlymus politikams ir investavimo politikos kūrėjams, vykdomosios valdžios atstovams ir investuotojams, kaip elgtis, siekiant išvengti ekonominių krizių ar sumažinti jų grėsmę, o taip pat, kaip elgtis krizėms susiformavus, ką daryti vystantis kainų burbulams, kaip vertinti investavimo sėkmingumą ir kaip stabdyti infliaciją, nedarbą ir kitus nepageidaujamus ekonominius reiškinius.
Misija
Kurti ir plėtoti logistinę kapitalo valdymo teoriją, vykdyti tyrimus, rašyti straipsnius, dalyvauti konferencijose, šviesti visuomenę, skleisti ir populiarinti naują teoriją.
Vizija
ELAG mokslinius tyrimus vygdo tokiomis kryptimis:
-
nestabilių ekonominių situacijų ir ciklinio ekonomikos vystymosi tyrimai (kainų burbulų, finansinių piramidžių, kredito spąstų ir kt.);
-
darnaus logistinio augimo tyrimai;
-
logistinio vystimosi sąsajos su globalizacijos ir inovacijų procesais;
-
moderniojo draudimo (nauji tarifų skaičiavimo metodai, mokumo) problemų analizė;
-
logistinio augimo potencialiųjų (ribinių) reikšmių marketinginiai tyrimai.
Diskusijų klubas
Periodiškai kas mėnesį vyksta Ekonominės logistinės analizės centro narių susirinkimai, kurių metu yra aptariami klausimai susiję su vykdomais tyrimais. Doktorantai pristato savo disertacijų rašymo eigą, iškelia diskusijai iškilusias problemas, aptariamas straipsnių rašymas bei dalyvavimo artimiausiose konferencijose.
Logistinė kapitalo teorija
Reikšmingiausias Ekonominės logistinės analizės grupės pasiekimas yra prof. S.Girdzijausko paskelbta monografija Logistinė kapitalo valdymo teorija; determinuotieji metodai, Vilnius: VU leidykla, 2006, 232 p.
Ši knyga taip pat išversta į anglų kalbą ir išleista kaip Informacijos instituto (ISI) duomenų bazei priklausančio žurnalo priedas: The Logistic Theory of Capital Management: Deterministic Methods; Monograph No 1, published a peer-reviewed Supplement A to Transformations in Business & Economics, Vol. 7, No 2(14), 2008, 163 p.
Monografijoje pristatytas daugelio metų kruopštaus darbo rezultatas – originali teorija, kuri parodo, kad sprendimų, pagrįstų logistiniu (ribiniu) populiacijų vystymosi modeliu, sistema yra vieninga ir sudaro savarankišką teoriją. Logistinė kapitalo valdymo teorija pagrįsta pagrindiniais principais, išplėtotais klasikinėje finansų teorijoje. Pastaroji, nagrinėdama kapitalo dinamiką, remiasi eksponentiniu vystymusi – sudėtinių palūkanų taisykle. Logistinėje teorijoje remiamasi riboto augimo (logistine) funkcija, kurios pagrindą sudaro potencialaus kapitalo ir riboto dydžio kapitalo nišos visuma.
Fakulteto mokslininkų grupė tirdama kapitalo nišos svyravimus (kapitalo „prisotinimo“ procesą) nustatė, jog egzistuoja „ekonominio burbulo“ reiškinys, sudarė jo matematinį modelį ir jį ištyrė. Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad ekonomikos plėtra pastaruoju metu daugelyje išsivysčiusių (arba sparčiai augančių) ekonominių pasaulio regionų (tame tarpe ir Lietuvoje) pasiekė prisotinimo fazę. Dėl to iškilo būtinybė arba rasti naujų išteklių ekstensyviai ekonomikos (BVP, darbo jėgos, kapitalo ir k t.) plėtrai arba pasinaudojus mokslo ir technikos pažanga, pereiti į naują ekonomikos plėtros etapą. Šiuo metu susidariusi situacija daugelio ekonominių regionų ūkyje aiškinama aukštu infliacijos lygiu, nevykusia bankų kreditų politika, ekonomikos perkaitimu ir kitais šalutiniais veiksniais, iš tikrųjų yra tik ilgalaikio skolinimosi ir prisotinimo, pasiekto ekonomikoje, išdava.
Fakulteto mokslininkai nustatė, kad Europos Sąjungos šalyse senbuvėse anksčiau pasiekto ekonomikos augimo prisotinimo problema buvo sprendžiama, plečiant ES teritorines erdves ir prijungiant naujas šalis bei užtikrinant laisvą kapitalo, darbo jėgos ir prekių judėjimą Europos Sąjungoje. Nepavykus įgyvendinti ES Lisabonos strategijoje numatytų ambicingų technologijų plėtros bei ekonomikos konkurencingumo ir užimtumo užtikrinimo tikslų, ES vis dar renkasi ekstensyvų ekonomikos plėtros kelią, kurį, atrodo, renkasi ir Lietuva, spręsdama darbo jėgos, energetinių ir kt. išteklių trūkumo problemą. Centro mokslininkai nustatė, kad išsekus galimybėms ekstensyviai plėtoti ūkį, didžiausiu pavojumi ekonomikos augimui, ypač ilgesnėje perspektyvoje, tampa lėta technologinė pažanga, ir ilgalaikis skolinimasis.
Šių tyrimų medžiagą grupės mokslininkai nuolat skelbia prestižiniuose moksliniuose žurnaluose, seminaruose, bei tarptautinėse konferencijose.
Monografijoje dėstomi pagrindiniai originaliosios logistinės kapitalo valdymo teorijos principai. Kapitalo valdymas esant ribotiems jo ištekliams leidžia tiksliau ir teisingiau apskaičiuoti kai kurias finansines operacijas, sumažinti neteisingų sprendimų galimybę. Knygoje parodoma, kad logistinė teorija leidžia atlikti visas įprastas finansines operacijas: apskaičiuoti palūkanas, diskontuoti vertines išraiškas, nustatyti dabartines i r būsimąsias pinigų vertes, apskaičiuoti anuitetus, rentas ir kt.
Išskirtinis dėmesys knygoje sutelkiamas į logistinį pinigų srautų valdymą, investicinių projektų vertinimą, draudimo tarifų skaičiavimą, finansinių piramidžių stabilumo modeliavimą. Pateikiamas matematinis modelis, paaiškinantis kainų burbulų formavimosi mechanizmą.
Skiriama mokslo darbuotojams, besidomintiems kiekybiniais finansinių operacijų metodais, taip pat universitetų studentams: magistrantams ir doktorantams, studijuojantiems finansus, ekonomiką ar verslo vadybą, informacinių technologijų taikymą. Ji pravarti ir verslo praktikams, besidomintiems racionaliu investicijų naudojimu ar determinuotos finansinės rizikos vertinimu.
Mes rašome
PROF. S. A. GIRDZIJAUSKO LOGISTINĖ ANALIZĖ - "VALSTYBIŲ SKOLŲ KRIZĖ"
VU KnF Prof. S. A. Girdzijauskas 2011 m. rugsėjo 7-10 d. dalyvavo 21-jame Ekonomikos forume (Lenkijoje), kuriame pristatė logistinės analizės studiją "Valstybių skolų krizė" (angl. Sovereign Debt Crisis).
EKONOMINĖ LOGISTINĖ ANALIZĖ - NAUJA EKONOMINIŲ KRIZIŲ TEORIJA
"Šiuolaikinės visuomenės raida remiasi ekonomikos augimu. Pastarojo meto ekonominė situacija akivaizdžiai parodė, kad ekonomikos augimą neišvengiamai lydi sąstingiai, nuosmukiai ir krizės." - teigia VU KnF Ekonominės logistinės analizės grupės įkūrėjas prof. S. Girdzijauskas. Daugiau skaitykite...
PROF. S. GIRDZIJAUSKAS. LOGISTO SAMPROTAVIMAI PERMANENTINĖS KRIZĖS TEMA
Prasidėjus ekonominei krizei suaktyvėjo diskusijos apie ekonomikos mokslo vaidmenį. Susidūrus su prognozavimo problema, sustiprėjo balsai, teigiantys, kad ekonomika ne tik mokslas, bet ir „dar kažkas virš jo", galbūt tai menas ar pan. Tokias nuotaikas stiprino žinomo ekonomisto D. M. Keyneso kažkada iškelta mintis, kad „ekonomika neprivalo ir negali veikti kaip niutoninė fizika". Klasiko teiginys įtikino ne visus.
Vis dėlto dalis ekonomikos ekspertų suprato, kad pasaulinių ekonomikos krizių egzistavimas yra pačios pasaulinės ekonominės sistemos trūkumas, jos
netobulumo rezultatas. Finansinių krizių priežastis yra ne koks nors kosmetinis ekonomikos defektas, o esminis sistemos bruožas, galbūt net jos yda, verčianti ne tik atskiras ekonomikas, bet ir visą pasaulinę ekonominę sistemą patirti pasikartojančius sukrėtimus.
Skaitykite...
