Gegužės mėnesį Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas (VU KHF) sulaukė gausaus būrio svečių – vyko Vaikų universiteto paskaitos ir praktinės dirbtuvės įvairaus amžiaus moksleiviams. Finansų ir apskaitos katedros lektorių – Laimos Šerėnienės ir Rosvydo Marcinkevičiaus – paskaitoje „Litas prie lito!“ vaikai mokėsi, kaip reikia taupyti ir kontroliuoti savo išlaidas. Germanų filologijos katedros docentė Danguolė Satkauskaitė ir lektorė Jurgita Astrauskienė jiems vedė paskaitą „Kas moko Šreką kalbėti lietuviškai?“, kurios metu moksleiviai susipažino su audiovizualinio vertimo taikymu Lietuvoje. Išklausę teorinę paskaitą apie vertimą, jaunieji studentai turėjo galimybę išbandyti save kaip vertėjus praktinėse animacinio filmuko subtitravimo ir garsinio aprašymo dirbtuvėse.
Vaikų universiteto Kaune priešistorė
Nors oficialiai Kauno humanitarinis fakultetas Vaikų universiteto veiklas vykdyti pradėjo tik šiais metais, Germanų filologijos katedra jau trečius metus organizuoja panašaus pobūdžio užsiėmimus: ne viena Kauno mokyklų klasė yra sudalyvavusi animacinio filmuko subtitravimo dirbtuvėse modernioje fakultete įrengtoje audiovizualinio vertimo laboratorijoje.
Jėzuitų gimnazijos moksleiviai, įkvėpti fakulteto dėstytojų organizuotų dirbtuvių, kuriose išmoko subtitruoti filmukus, tęsė titravimo veiklą savo gimnazijoje. Mokytojų iniciatyva buvo surengtas vertimo konkursas, o titruotų filmukų peržiūroje dalyvavo ir konkurso nugalėtojams prizus įteikė VU KHF atstovai.
„Pastebėjusi, kad mūsų dėstytojų siūlomos paskaitos ir dirbtuvės itin domina moksleivius, pamaniau, kad būtų prasminga tokio pobūdžio veiklas pristatyti ir Kaune organizuoti Vaikų universitetą“, – iniciatyvos pradžią prisiminė fakulteto doktorantė Jurgita Astrauskienė.
Drąsūs ir motyvuoti vienos dienos studentai
Norinčiųjų dalyvauti skaičius viršijo lūkesčius. Fakultete sulaukta netgi moksleivių iš kitų miestų. Džiugu, kad užsiėmimuose dalyvavo ir fakulteto dėstytojų vaikai.
Išlaikyti septyniasdešimties 7–11 metų mažųjų studentų dėmesį per pirmą paskaitą atrodė nemažas iššūkis su tokia amžiaus grupe nepratusioms dirbti dėstytojoms. Tačiau jų susirūpinimas nepasitvirtino: vaikai pasirodė labai motyvuoti, smalsūs, drąsūs ir atviri.
„Ar gali būti dėstytojui malonesnis jausmas, nei daugybė net išsižiojusių, smalsias akis į juos įsmeigusių mažųjų studentų, kurie dar nespėjus iki galo suformuluoti klausimo, iš suolų virsdami kelia rankas ir skuba pasidalyti savo mintimis.“ – džiaugėsi Germanų katedros vedėja Danguolė Satkauskaitė.
Vyresniųjų, užsiėmimuose dalyvavusių moksleivių, reakcijos buvo šiek tiek kitokios: nors jie rodė didelį susidomėjimą – nebuvo matyti išmaniųjų telefonų jų delnuose, tačiau elgėsi kiek santūriau, daugiau klausėsi nei klausinėjo.
Realūs užsiėmimų rezultatai
Pagrindinis Vaikų universiteto Kaune išskirtinumas – teorinių ir praktinių veiklų sintezė. Moksleiviai ne tik klausėsi dėstytojų patarimų paskaitose, bet ir juos taikė praktinėse dirbtuvėse. Pačių subtitruotus ir įgarsintus filmukus jie įsirašė, kad grįžę tėvams ir draugams galėtų pademonstruoti, ką išmoko.
„Tėveliai buvo be galo nustebinti, kai sugrįžę pasiimti vaikų, dar kokį pusvalandį negalėjo jų išsivesti“, – pasakojo Jurgita Astrauskienė.
Brolis ir sesuo – Uršulė ir Antanas – į Vaikų universitetą atvyko net iš Rokiškio. Pasak jų, Vaikų universiteto veiklos buvo nauja patirtis, paskatinusi susidomėti kalbomis, įgarsintojo ar subtitruotojo darbu ir pačiu filmų vertimo procesu, t. y. kaip jie tampa tokiais, kokius žiūrime.
Visi užsiėmimuose dalyvavę moksleiviai gavo specialius pažymėjimus.
Apie mus rašo
Džiugina moksleivių iš Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos, taip pat iš Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos, drauge su mokytojomis dalyvavusių Vaikų universiteto užsiėmimuose, reakcijos ir įspūdžiai, kuriais jie dalijasi ir internete: http://www.kudirka.kaunas.lm.lt/, http://purienos.lt/inzinerinis-ugdymas/pazintine-inzinerine-veikla-81/lt/.
Sulaukus teigiamų atsiliepimų, panašias veiklas planuojama organizuoti ir kitais metais.