Ne kartą iš įvairių protingų žmonių teko girdėti, kad praktika – tai ypatinga studento privilegija, kuria jis privalo kuo sumaniau pasinaudoti. Įžengusi į ketvirtą kursą, nusprendžiau šią privilegiją suderinti su sena svajone – darbu tarptautinėje kompanijoje. Užpildžiau Erasmus praktikos dokumentus, laikiau sukryžiuotus pirštus ir ... neilgai laukusi išvykau į Ispaniją.
Praktika manęs laukė Barselonoje, viename didžiausių ir multikultūriškiausių Ispanijos miestų. Praktikos įmonė – nemenkas kontrastas didžiulei Barselonai, kadangi tai – „šeimyninė“ kompanija (taip ją meiliai vadino pats įkūrėjas). Praktika tokio tipo įmonėje turi savų privalumų. Visų pirma, visai neįtempti, šeimyniški santykiai su kolegomis ir su įmonės savininku, o formalumo lygis minimalus. Kai kartą vienas kolega sugebėjo į praktiką pavėluoti 4,5 valandos, komentaras, kurį jis išgirdo iš vadovo, buvo lakoniškas: „Džiaugiuosi, kad tu gyvas ir sveikas“.
Kitas praktikos mažoje įmonėje privalumas – galimybė išbandyti save įvairiuose amplua. Jau prieš atvykdama į Barseloną žinojau, kad mano pasirinktoje poilsinių būstų nuomos įmonėje neegzistuoja departamentai, todėl vienam darbuotojui tenka atlikti įvairių sričių užduotis. Nekantravau imtis darbo. Praktikos dokumentuose buvo nurodytos tokios man skirtos užduotys, kaip: "social media", "direct marketing", "content creation", "quality control", "community management", "copywriting". Išbandyti save teko visose minėtose srityse, o retkarčiais, kai pritrūkdavo veiklos, imdavausi papildomų užduočių, padėdavau kolegoms arba semdavausi iš jų patirties. Įdomu buvo sužinoti, kiek daug dėmesio ši maža kompanija skiria komunikacijai socialinių medijų pagalba. Be to, ši komunikacija – labai kryptinga ir skrupulingai suplanuota. Privalomi specialūs nurodymai, kada ir kokio turinio įrašai turi būti viešinami socialiniame tinkle Facebook, Instagram ar Google+ .
Nors kompanija, kurioje atlikau praktiką, ir nedidelė, tačiau multikultūriškumo joje – daugiau nei galėjau tikėtis. Kompanijos vadovas – britas, keletą metų gyvenęs Italijoje, o šiuo metu įsikūręs Barselonoje. Darbuotojai – iš įvairiausių pasaulio kampelių, pradedant Didžiąja Britanija, Olandija ir baigiant Filipinais. Džiugu, kad buvau ne vienintelė praktikantė. Per tris praktikos mėnesius turėjau galimybę pabendrauti su praktikantais iš Italijos, Bulgarijos, Prancūzijos ir net Lietuvos.
Praktikos įmonėje lankydavausi 5 kartus per savaitę ir kasdien čia užtrukdavau 8 valandas (įskaičiuojant 1 valandą, skirtą pietų pertraukai). Laisvą laiką skyriau pažintims su įdomiais žmonėmis, ispanų kalbos tobulinimui, kelionėms, įvairių turistų pamėgtų vietų lankymui (ko jau ko, bet jų Barselonoje tikrai netrūko!). Kai kurie mano pažįstami praktikantai baiminosi, kad per dienų dienas sėdėdami ofisuose, taip ir nespės tinkamai susipažinti su Barselona, tačiau aš esu įsitikinusi, kad kas nori, viską spėja. Su kolegomis retkarčiais net pietų pertraukų metu spėdavome apsilankyti turistinėse vietose.
Dabar, praėjus jau mėnesiui po praktikos, galiu pasakyti, kad esu labai patenkinta tais trimis mėnesiais, praleistais Barselonoje. Ne tik „paragavau“ darbo tarptautinėje kompanijoje, išbandžiau save, susipažinau su nuostabiais žmonėmis, išmokau efektyviau valdyti savo laiką, pasimėgavau saulės voniomis, bet ir pamačiau nuostabaus grožio miestą.
Mano, kaip praktikantės, indelį į praktikos įmonės veiklą kolegos taip pat įvertino teigiamai. Vien ko vertas kuruojančios bendradarbės atsiliepimas: "It has been a pleasure to work with her."
Norisi tikėti, kad vis daugiau studentų kasmet išbandys save tarptautinės praktikos vandenyse ir grįš įgavę vertingos patirties bei parsiveš puikių įspūdžių.
Justė Valantinaitė,
Lietuvių filologijos ir reklamos
studijų programos absolventė (2014)
Nuotraukos iš autorės archyvo