Kasmetinis tradicinis renginys „VU profesoriai  gimnazijoje“ kovo 5 d.  vyko Kauno „Santaros“ gimnazijoje. Visų septynių Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto katedrų atstovai skaitė paskaitas moksleiviams.

Moksleiviams buvo pristatytos įvairios temos: doc. dr. Oleg Perov „Jaunimo problemos ir idealai“,  lekt. dokt. Jurgitos Astrauskienės „Pasiduoti negalima išversti: filmų įgarsinimo iššūkiai“, lekt. Petro Tamošiūno „IT specialisto profesinės perspektyvos Lietuvoje ir užsienyje“, dokt. Pauliaus Paškevičiaus „Kaip nepritrūkti pinigų?“, dr. Bernardo Tolubos „Prekės ženklo valdymas“, doc. dr. Eglės Keturakienės „Henriko Radausko poezijos intertekstai“, doc. dr. Roberto Kudirkos „Keiksmažodžių kultūra“. Doc. dr. Donatas Pilinkus pravedė žaidimą„Economia“.  Jau antrus metus iš eilės Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas pakviečia visos Lietuvos mokinius žaisti šį Europos centrinio banko monetarinės politikos žaidimą, kurio metu galima ne tik pagilinti ekonomikos žinias ir išmokti suvaldyti infliaciją, bet ir laimėti vertingų prizų.

Nuo 2005 metų, kai „Santaros“ gimnazija ir Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį,  VU Kauno humanitarinį fakultetą ir šią gimnaziją susiejo artima draugystė, kuri kasmet tvirtėja. „Kiekvienais metais vieną dieną gimnazijoje paskaitas moksleiviams skaito dėstytojai.  Moksleiviai  įgyja naujos  patirties, sužino, kas yra dėstytojo paskaita, išgirsta naujų temų, kurios nebūtinai yra programiniai dalykai. Tai plečia mokinių akiratį, skatina mokslinei tiriajamai veiklai,  į ką mūsų gimnazija kreipia ypatingą dėmesį. Paskaitos  labai naudingos profesijos apsisprendimo prasme,  galbūt sužadina, galbūt kyla klausimų. Paskaitas  parenkam atsižvelgdami į savo moksleivius, žinodami jų poreikius ir lūkesčius. Ši  diena moksleiviams būna labai turininga“, – sakė gimnazijos direktorės pavaduotoja Nijolė Beniušienė.

„Sekėsi puikiai, tik mažai laiko buvo.  Labai geri moksleiviai, labai susidomėję, uždavė labai gerų konkrečių klausimų, domisi audiovizualiniu vertimu, nes patys su tuo susiduria. Tikimės, kad apsilankys pas mus fakultete ir išbandys savo jėgas dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse“, – įspūdžiais po paskaitų dalijosi  Germanų filologijos katedros lektorė dokt. Jurgita Astrauskienė.

„Maloniai nustebino mokinių dėmesingumas – pasirodo, moderniajai lietuvių poezijai, kuri nėra lengvai skaitoma ir suprantama, jaunoji Lietuvos karta nėra abejinga. Būsimus studentus domino ne tik modernios poezijos intertekstai, bet ir jos ištakos, t.y. kontekstų laukas. Pateikti mokinių, būsimų studentų, klausimai buvo taiklūs, susiję su analizuojama tema, ir sykiu netikėti“, – sakė
Lietuvių filologijos katedros docentė dr. Eglė Keturakienė.