Studijuoju kultūros vadybą jau trečius metus. Kiekvienais metais atsiranda vis naujų galimybių išmėginti save, pažinti kitas kultūras, pasisemti naujų idėjų. Šiais metais dalyvaudama Erasmus+ programoje „Delegate Ownership on Social Responsibility“ buvau išvykusi savaitei į Rumuniją, Craiovą. Ranką ant širdies pridėjusi sakau, kad tai buvo patys geriausi ir įsimintiniausi mokymai, kokie tik galėjo būti. Esu dalyvavusi įvairiuose seminaruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau nei vieni nesukūrė tokios išliekamosios vertės.
Netikėtumai ir nuotykiai prasidėjo vos tik nusileidome Varšuvos oro uoste, kur turėjome per 30 min. persėsti į kitą lėktuvą. Laimė, kad laisvalaikiu sportuoju, todėl ir pavyko per keletą minučių perbėgti visą oro uostą ir praktiškai įšokti į lėktuvą! Nusileidę Bukarešte sužinojome, kad Lenkijos sostinės oro uosto darbuotojai nusprendė visų lietuvių lagaminus atsiųsti kitu lėktuvu už 10 valandų... Šiek tiek sutrikome, bet kai paaiškėjo, kad lagaminus pristatys tiesiai į mūsų gyvenamąją vietą, net apsidžiaugėme, kad neteks gabentis su savimi milžiniško lagamino ir galėsime pasimėgauti naktiniu Bukareštu. Iš Bukarešto traukiniu vykome į Craiovą, kur mus pasitiko angliškai nekalbantys taksistai. Pasiekę gyvenamąją vietą buvome šiltai sutikti, skaniai pamaitinti ir paguldyti ilsėtis.
Išaušo pirmadienio rytas. Nežinojau, ko tikėtis ir ar iš viso galiu ko nors tikėtis... Tačiau kai pasitikti atėjo supermeno sportbačiais ir marškinukais pasipuošęs vyras, supratau, kad bus įdomu. Visas mokymų ciklas buvo profesionaliai paruoštas, kiekvienas dalyvis (po 2 narius iš 10 šalių) gavo informaciją, kurios jam reikėjo. Stebėjau, kaip keičiasi žmonės, ir negalėjau patikėti, kad taip greitai vieni ima savimi pasitikėti, kiti surimtėja, treti tampa taikesni ir nustoja konfliktuoti. Mokymuose įgavau dar daugiau laisvės ir meilės šiam gyvenimui. Pirmosios paskaitos metu lektorius pažadėjo mums, kad paskutinę mokymų dieną turėsime socialinio verslo idėjas ir žinosime, kaip jas įgyvendinti. Jūs nepatikėsite – taip ir buvo! Ir žinau, kad jau šiandien yra žmonių, kurie pradėjo įgyvendinti savo idėjas ir šiuo metu yra dalykiniuose susitikimuose.
Kiekvieną mokymosi dieną užbaigdavome artima pažintimi su Rumunijos kultūra. Įsimylėjau Craiovos miestą. Iš barų, kavinių ir klubų sklindanti muzika buvo ritmiškiausia ir linksmiausia, kokią esu girdėjusi. Kainos tokios nedidelės (pvz., keturiese važiuodami taksi mokėdavome apie 0,5 euro centus, o pramogos miesto centre kainavo apie 2 eurus), kad pasijutome turtuoliais. Bet didžiausias turtas, kurį parsivežiau, – neįkainojami įspūdžiai ir pažintys. Todėl raginu visus studentus: netingėkite, naudokitės visomis Erasmus galimybėmis ir rinkite įvairiausias patirtis! Tarptautinės akademinių mainų programos suteikia sparnus ir padeda įgyvendinti svajones.
Laura Bleizgytė
Kultūros vadyba, III k.