Anglų filologijos bakalauro studijų programos absolventė Kotryna Garanašvili, studijas ketinanti tęsti Anglų kalbotyros magistrantūroje VU Kauno humanitariniame fakultete, baigiamojo darbo  („Literatūros ir architektūros dialogas F.S. Fitzgerald’o romane „Didysis Getsbis“”) rašymą sėkmingai derino su  dalyvavimu Nacionalinio Kauno dramos teatro organizuotame trumposios dramaturgijos konkurse „Pasinerk į dramos pasaulį“ ir tapo jo nugalėtoja.

Džiaugiamės Kotrynos laimėjimais studijose bei kūryboje ir siūlome trumpą Miglės Onskulytės pokalbį su jaunąja dramaturge.

Miglė: Papasakok apie šį  konkursą.
Kotryna: Trumposios dramaturgijos konkursas „Pasinerk į dramos pasaulį“ buvo Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) organizuoto festivalio „Nerk į teatrą“ dalis. Dalyvių buvo prašoma teatrui sukurti neilgą, 3-5 puslapių pjesę tema „Žmonėms nepatinka tie, kurie į juos nepanašūs“. Konkursantų pateiktus darbus vertino dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, režisierius Tadas Montrimas ir aktorius Saulius Čiučelis.

Miglė: Kaip patekai į konkursą, gal turėjai ankstesnės kūrybinės ir konkursinės patirties?
Kotryna: Apie konkursą sužinojau atsitiktinai – paprasčiausiai dėmesį užkliudė skelbimas Kauno dramos teatro svetainėje. Pjesę jau buvau parašiusi – beje, anglų kalba, todėl teko išversti ją į lietuvių. Šiek tiek ją sutrumpinau ir išsiunčiau į konkursą. Anksčiau esu dalyvavusi ir laimėjusi jaunųjų filologų, Maironio literatūros konkursus – tiesa, ne su dramos, o prozos kūriniais. Į anglų kalbą išverstas mano apsakymas tapo JAV literatūrinio žurnalo „Glimmer Train“ finalistu.

Miglė: Kaip su tuo laimėjimu?
Kotryna: Mano pjesė „Mūza“ pateko tarp trijų konkurso laimėtojais pripažintų kūrinių, teatre buvo surengtas specialus renginys ir įteikti apdovanojimai.

Miglė: Ar savo ateitį bent iš dalies sieji su kūryba: pjesių rašymu, etc?
Kotryna: Rašau nuo ankstyvos vaikytės, todėl manau, kad kūrybinis rašymas ir ateityje išliks bent jau pomėgiu, hobiu. Ar tai būtų pjesės, ar proza –   ne taip svarbu, man patinka įvairios kūrybinės išraiškos formos, įdomu jas išbandyti, kiekviena turi savo subtilybių ir privalumų, gali savaip atskleisti idėjas. Vienintelė man visiškai svetima literatūros sritis  –  poezija, ją galiu tik skaityti, bet ne rašyti.

Miglė: Kuo svajoji būti profesinėje srityje, pabaigusi studijas?
Kotryna: Griežtai atsakyti negaliu, bet džiaugčiausi galėdama profesiją vienaip ar kitaip sieti su literatūra.

Jūsų dėmesiui – Kotrynos Garanašvili pjesės „Mūza“ pradžia:

Kotryna Garanašvili

MŪZA

Veikėjai:

Džekas – rašytojas, įkopęs į ketvirtą dešimtį.

Panelė Stabs – Džeko sekretorė, panašaus amžiaus.

Franė – aktorė, panašaus amžiaus.

PIRMA SCENA

Panelė Stabs sėdi už nedidelio, nepaprastai tvarkingo stalo. Ji su akiniais ir kukliu, senamadišku kostiumėliu ir kažką kruopščiai spausdina rašomąja mašinėle.

Širma skiria jos darbo vietą nuo didesnio, popieriais užversto rašomojo stalo. Ant jo –chaotiška daiktų įvairovė: gaublys, rietuvės knygų, stalinė lempa, cigarečių dėžutė, žurnalai, užrašų knygutės. Suskamba telefonas. Panelė Stabs pakelia ragelį.

Panelė Stabs: Džeko Amariko kabinetas. Labas rytas, pone Edisonai. Ne, jis dirba. Na, bent jau taip manau… Sako, kad vaikščiodamas pasisemia įkvėpimo. Laiko juos darbo dalimi. Šiandien? Nesu tikra. Pasiklausiu pono Amariko. Pati jums pranešiu.

(Ji padeda ragelį, kažką užsirašo ir vėl pradeda spausdinti. Įeina Džekas, niūrus ir išsiblaškęs, vienoje rankoje nešdamasis laikraštį, kitoje – pusiau nuvalgytą raguolį. Kaip ir panelė Stabs, jis įkopęs į ketvirtą dešimtį.)

Džekas: Ar kas skambino?

Panelė Stabs (tebespausdindama): Ponas Edisonas. Norėjo su jumis pasikalbėti

Džekas: Bijau, kad turėsite tai padaryti už mane. Popiet važiuoju į užmiestį.

Panelė Stabs: Į užmiestį?

Džekas: Taip, mane arbatos pasikvietė tokia aktorė. Pakvietė į savo namus. (Pasižiūri į laikraštį.) Dar nesu tikras, ką apie ją galvoti.

..........................................................................................................