Projektai

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0145

Projekto pavadinimas: „Frazeologinių vienetų transformacijų spaudoje analizė“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30.

Projekto dalyvis: Vita Girniūtė

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: Prof. Dr. Živilė Nemickienė

Santrauka: Projekto tikslas - vystyti studento darbo planavimo įgūdžius ir spręsti analitinių gebėjimų trūkumą atliekant Frazeologinių vienetų transformacijų spaudoje analizę. Mokant darbo planavimo įgūdžių ir ugdant analitinį tyrėjo mąstymą, frazeologinių vienetų paieška, jų nustatymas ir analizė autentiškoje medžiagoje yra visaapimanti veikla. Publicistinio stiliaus analizė yra ypač aktuali mokslinė-lingvistinė problema. Publicistikos funkcijos yra informuoti ir paveikti, todėl čia nuolat įdarbinamos įvairiausios literatūrinės ekspresyvios išraiškos priemonės, tokios kaip frazeologiniai išsireiškimai, posakiai, patarlės ar vaizdingi išsireiškimai. Be to, meninio efekto tikslais, siekiant ekspresyvumo ir ypatingo stilistinio atspalvio, frazeologizmai neretai yra transformuojami, jų literatūrinės ir fiksuotos formos pakeičiamos. Šias improvizacijas nėra lengva nei aptikti, nei analizuoti, nes visas procesas reikalauja įvairiapusių žinių. Jaunieji tyrėjai, pradėdami mokslinį tiriamąjį darbą, jau darbo pradžioje susiduria su darbo planavimo, tinkamos tyrimo medžiagos paieškos ir jos tiriamojo potencialo įžvelgimo problemomis, todėl frazeologinių vienetų transformacijų analizė puikiai tinka vystyti planavimo ir analitinius įgūdžius. Studentė turės: išsiaiškinti kiekvieno temos raktinio žodžio (‚frazeologinis vienetas‘, ‚vieneto transformacija‘ ‚spauda‘, ‚analizė‘) esmę rinkdama ir kaupdama atitinkamą literatūrą; sukaupti frazeologinių vienetų duomenų bazę iš autentiškų šaltinių. Tai atliekant, studentei reiks ‚pastebėti‘ transformuotą frazeologinį vienetą; surinktus duomenis sugrupuoti pagal pasirinktus kriterijus (defrazeologizacijos būdus), o grupavimo kriterijus nustatyti pagal tai, kokias tendencijas įžvelgs; duomenų bazėje pagrįsti pavyzdžių originalią idiomatinę reikšmę ir pakomentuoti aptiktą transformaciją bei paaiškinti jos tikslą ir reikšmę.

Siekiamas rezultatas: Projektu siekiama vystyti darbo planavimo įgūdžius ir spręsti analitinių gebėjimų trūkumą. Studentė pagerins darbo planavimo įgūdžius ir patobulins analitinius gebėjimus, nes frazeologinių vienetų paieška, jų nustatymas ir analizė autentiškoje medžiagoje yra visaapimanti veikla, reikalaujanti studento pasirengimo vystyti mokslinius tyrimus ir nuolat tobulinanti mokslinę kompetenciją bei kvalifikaciją. Darbo rezultatas – moksline literatūra grįsta spaudoje atrinktų frazeologinių vienetų transformacijų analizė.

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0159

Projekto pavadinimas: „Konceptualiosios metaforos Lietuvos socialinėse reklamose“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30.

Projekto dalyvis: Darius Balandis

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: Dr. Dovilė Urbonienė

Santrauka: Projekto tikslas  - ištirti kognityviąsias metaforas Lietuvos socialinėse reklamose. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: a. atlikti pagrindinių KMT (Kognityviųjų metaforų teorijos) sąvokų analizę, padaryti pagrindinių šios srities tyrimų apžvalgą ir pateikti apibendrinimus; b. sudaryti tyrimui reikalingą socialinių reklamų duomenų bazę; c. surinktą medžiagą suklasifikuoti pagal pasirinktus kriterijus (tematinės socialinių reklamų sritys, metaforų tipai, t.t.); d. nustatyti tendencijas, pakomentuoti metaforų funkcijas Lietuvos socialinėse reklamose, pateikti savo įžvalgas, rekomendacijas. Darbo rezultatas - Lietuvos socialinėse reklamose veikiančių kognityviųjų metaforų analizė pagrįsta mokslinės literatūros apžvalga.

Siekiamas rezultatas: Projektas leis sukaupti lietuviškų socialinių reklamų duomenų bazę, atlikti nuoseklią kognityviųjų metaforų analizę, pamatyti, kokia informacija slypi už metaforų ir kokias funkcijas metaforos atlieka socialinių reklamų diskurse. Jo metu bus aptartos metaforų tendencijos ir jų siunčiama informacija socialinėse Lietuvos reklamose. Jaunasis tyrėjas įgis ir įtvirtins savo kaip mokslininko kompetencijas bei pristatys savo įžvalgas konferencijoje.

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Projekto Nr. Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0149

Projekto pavadinimas: „Kalbinis didžiųjų Lietuvos miestų kraštovaizdis: multimodalinių elementų poveikis formuojant reklaminę žinutę“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30.

Projekto dalyvis: Karolina Narazovaitė

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: Dr. Jūratė Radavičiūtė

Santrauka: Projekto tikslas - ugdyti pirmosios studijų pakopos studento mokslinio tyrimo įgūdžius, įtraukiant jį į mokslinius kalbinės aplinkos tyrimus. Tyrimo tema „Kalbinis didžiųjų Lietuvos miestų kraštovaizdis: multimodalinių elementų poveikis formuojant reklaminę žinutę“ pasirinkta siekiant skatinti studentą domėtis savo kalbine aplinka bei įtraukti jį į mokslinius tyrimus šioje srityje. Atlikdamas tyrimą tema „Kalbinis didžiųjų Lietuvos miestų kraštovaizdis: multimodalinių elementų poveikis formuojant reklaminę žinutę“, studentas išsiaiškins multimodalinių elementų poveikį formuojant reklaminę žinutę, skirtą didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) gyventojams. Pagrindiniai darbai, susiję su atliekamu tyrimu, bus teorinės medžiagos apžvalga, empirinės medžiagos rinkimas ir duomenų bazės sukūrimas bei sukurtų duomenų analizė. Tyrime bus naudojami kiekybinis ir kokybinis tyrimo metodai. Tyrimo rezultatus studentas pristatys mokslinėje konferencijoje.

Siekiamas rezultatas: studento mokslinių kompetencijų ugdymas, nes atlikdamas šį mokslinį darbą, studentas gebės pritaikyti teorines žinias praktinėje veikloje, susipažins su mokslinių tyrimų metodika, taikoma naujoje kalbotyrinių mokslinių tyrimų (kalbinio kraštovaizdžio tyrimų)  srityje, dirbs kartu su mokslo vadovu ir tęs tyrimus pradėtus rašant kursinį darbą; taip pat studentas susipažins su galimybe rašyti paraišką gauti finansavimui moksliniams tyrimams bei pristatys savo tyrimo rezultatus studentų mokslinėje konferencijoje.

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Projekto Nr. Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0135

Projekto pavadinimas: „Archetipiniai moters ir vyro vaizdiniai Jurgio Savickio novelistikoje: paralelė su Henriko Ibseno dramaturgija“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30.

Projekto dalyvis: Angelina Lapinskaitė

Projekto mokslinio tyrimo vadovas:. Dr. Eglė Keturakienė

Santrauka: Projekto tikslas – išanalizuoti archetipinius moters ir vyro vaizdinius Jurgio Savickio novelistikoje, gretinant su Henriko Ibseno dramaturginiais kūriniais. Projekto uždavinys – remiantis Carlo Gustavo Jungo archetipų teorija, aptarti ir apibūdinti archetipinių moters ir vyro vaizdinių panašumus ir skirtumus Jurgio Savickio novelistikoje ir Henriko Ibseno dramaturgijoje, kuri pasitelkiama kaip europinis kontekstas, reikšmingas Jurgio Savickio modernistinei prozai.

Siekiamas rezultatas: komparatyvistinis tipologinis tyrimas pagilins moderniosios Jurgio Savickio prozos supratimą, praplės jos galimų tyrimų lauką, tiksliau įvardys Henriko Ibseno dramaturgijos reikšmę Jurgio Savickio kūrybai, pateiks konkrečių archetipinių vaizdinių  paralelių ir jų variantų abiejų autorių kūriniuose. Studentė įgys naujų kompetencijų ir gilinantis į archetipinę teoriją, ir stiprins kūrinių skaitymo ir interpretavimo įgūdžius, kuriuos formuoja tarptekstinis dialogas, komparatyvinio metodo galimybės.

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Projekto Nr. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0031

Projekto pavadinimas: „Grėsmės retorika: visuomenės reakcija į su COVID-19 susijusias naujienas“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30.

Projekto dalyvis: Domantė Vaišvylaitė

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: Dr. Eglė Gabrėnaitė

Santrauka: Projekto tikslas – atlikti retorinę viešojo COVID-19 diskurso analizę, atskleisiančią grėsmės suvoktis visuomenėje.2020 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjus COVID-19 pandemijai, dominuojančias pozicijas medijose užėmė grėsmės retorika: įžodinta ir įvaizdinta viruso grėsmė. Intensyvūs verbaliniai ir vizualieji diskursai įtraukė visuomenę į nepertraukiamą nerimo transliaciją. Negatyvi informacija tapo viešosios komunikacijos norma, lėmusia komunikacinį nuovargį, temdantį racionalų aplinkybių vertinimą. Šiame kontekste itin aktualūs krizių komunikacijos tyrimai. Viena iš galimų tokio tyrimo prieigų – retorinė diskurso analizė. Tiriamoji medžiaga – socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose publikuoti komentarai po informaciniais su COVID-19 susijusiais straipsniais. Tiriamasis uždavinys: identifikuoti ir išanalizuoti būdinguosius diskurso retorinius dėmenis: a) ištirti dominuojančius loginius ir retorinius topus viešajame COVID-19 diskurse; b) išanalizuoti grėsmės įžodinimą – retorinius ir eristinius argumentus.Tyrimo naujumas siejamas su tiriamuoju objektu. Krizių komunikacijos tyrimas retoriniu aspektu yra novatoriška prieiga, dar neaptartas viešojo COVID-19 diskurso aspektas. Tiriamoji medžiaga bus analizuojama pasitelkus retorinės analizės metodą, leidžiantį išskirti ir retorinėmis kategorijomis apibrėžti būdinguosius retorinių apeliacijų modelius. Retorinės analizė bus papildyta nukreipiamąja turinio analize, taip pat socialinės semiotikos prieiga, padėsiančia atskleisti, socialinių kontekstų įtakas grėsmės retorikos formavimui(si) ir jos percepcijai.

Siekiamas rezultatas: patobulinta studentės mokslinė kvalifikacija vykdant praktinį mokslinį tyrimą, kurio metu bus nustatytos dominuojančios retorinės topikos schemos ir tipiniai retorinio argumentavimo modeliai, atskleisiantys medijų „vartojimo“ dėsningumus. Nustatyti grėsmės suvokties dėsningumai taip pat galės būti pasitelkiami renkantis paveikias komunikavimo strategijas kritinėse situacijose, siekiant eliminuoti sklandaus komunikavimo trikdžius

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“