VU KnF Ekonomikos, finansų ir vadybos instituto docentė dr. Rasa Pušinaitė–Gelgotė, praėjusių metų pabaigoje buvo pripažinta geriausia 2017 m. VU Kauno fakulteto dėstytoja ir apdovanota Rektoriaus premija. Kad šis įvertinimas nėra atsitiktinis ar formalus, liudija puikūs studentų atsiliepimai, kurie, pasak dėstytojos, dar labiau skatina mėgautis savo darbu ir tobulėti.

Studentai: „Mūsų dėstytoja – tarsi etalonas“

Docentės R. Pušinaitės–Gelgotės studentai džiaugiasi ne tik dėstytojos profesionalumu, bet ir jos gebėjimu komunikuoti, empatiškumu ir humoro jausmu. Studijuojantys R. Pušinaitės–Gelgotės dėstomus dalykus (Mikroekonomiką, Aplinkos ekonomiką, Kultūros ekonomiką) labai vertina dėstytojos mokėjimą suprantamai perteikti žinias apie sudėtingus ekonominius reiškinius. Jie įsitikinę, kad paskaitų ir praktinių užsiėmimų metu  vyraujanti geranoriška atmosfera, abipusis pasitikėjimas ir humoru papildytos įžvalgos padeda lengviau suvokti, kaip ekonomikos teorijos dėsniai veikia realiose gyvenimo situacijose. Pasak studentų, „dėstytoja stengiasi, kad visi suprastų ekonomiką, todėl į paskaitas įtraukia realius pavyzdžius iš kasdieninės buities. Ji sugeba sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, pasiremdama gyvenimiškomis situacijomis. Dėstytoja yra profesionalė, sugebanti būti ir dalykiška, ir kuriančia šiltą atmosferą paskaitos metu. Ji aktyviai ir noriai komunikuoja, bendrauja su studentais geranoriškai, kaip su sau lygiais, sugeba sudominti mikroekonomika, todėl smagu, kad po paskaitos jautiesi supratęs temą. Tuo labiau, kad dėstytojos nebaisu klausti ir pasirodyti neišmanančiu. Ji visada labai šilta, nuoširdi ir maloni, ištiesianti pagalbos ranką ir besišypsanti“.

Kas gali būti tikriau ir nuoširdžiau už tokį dėstytojo darbo įvertinimą, kai studentai sako: „Puiki dėstytoja, tarsi etalonas – protinga, jaunatviška, energinga ir empatiška, sugebanti susitapatinti su studentu ir paaiškinti visus dalykus iš jo perspektyvos. Gera ir malonu eiti į paskaitas, kur dėstytoja yra supratinga, aiškiai išdėstanti savo dalyką, o visos jos paskaitos tikrai įdomios ir vertos dėmesio, nes dėstytoja ne tik puikiai išmano savo dalyką, bet ir gerai suplanuoja jo išdėstymą“?

Doc. dr. R. Pušinaitė–Gelgotė: „Mano tikslas – taip sudominti, kad suprastų žinių naudą“

VU KnF Ekonomikos, finansų ir vadybos instituto docentė dr. Rasa Pušinaitė–Gelgotė, viena iš bakalauro studijų programos „Ekonomika ir vadyba“ (http://www.knf.vu.lt/stojantiesiems/bakalauro-studijos/ekonomika-ir-vadyba) kūrėjų, maloniai sutiko atsakyti į kelis klausimus apie dėstytojo pašaukimą, santykius su studentais ir apie savo siekį įrodyti jiems, kad ekonomistai ir vadybininkai visada yra ir bus reikalingi. Beje, dėstytoja tvirtina, kad iki šiol didžiausias jos darbo pripažinimas buvo absolvento laiškas, kuriame apgailestaujama, kad per vėlai suprato, kokios reikalingos ekonomikos žinios gyvenime ir ypatingai –  siekiant karjeros...

Kaip tampama geriausiu dėstytoju?

Geriausio  metų dėstytojo vardas ir Rektoriaus premija buvo ir staigmena, ir išsipildžiusi siekiamybė. Mat, visada norėjau  tapti geriausia dėstytoja, nes man šis statusas yra labai reikšmingas, o kelias į pripažinimą dėliojosi labai natūraliai nuo pat 2004 metų, kai tik pradėjau savo akademinę karjerą universitete. Tiesiog visą laiką nuoširdžiai dirbau mėgiamą darbą.

Koks šiuolaikinio dėstytojo vaidmuo?

Mano galva, dėstytojas pirmiausia yra padėjėjas, t.y. tas, kuris padeda mokytis, rasti reikalingą informaciją, ją suprasti ir pritaikyti. Dėstytojo, kaip žinias perteikiančio tarpininko, vaidmuo svarbus, bet  gana sunkus. Ypatingai tada, kai dėstomas dalykas yra sudėtingas (klasikinis, metodologinis) ir todėl dauguma studentų remiasi išankstinėmis nuostatomis, kad jis neįdomus. Visada svarbu žinoti pačių studentų lūkesčius tiek studijoms, tiek karjerai, ir nusiteikti, kad neišvengiamai teks dalyvauti juos tenkinant. Siekiančių galutinio kokybiško rezultato studento ir dėstytojo įsipareigojimai vienas kito atžvilgiu yra vienodi. Kitaip būtų tiesiog neįmanoma mūsų partnerystė – lygiaverčių ir abipusiai suinteresuotų sėkme studijų proceso dalyvių bendrystė.

Be to, sau keliu tikslą ne tik perteikti ekonomikos žinias, bet ir atskleisti studentams šio mokslo prasmę. Todėl visada siekiu taip sudominti, kad jie suvoktų įgyjamų žinių naudą ir reikalingumą, nes tik taip įmanoma atrasti ir patirti džiaugsmą mokytis. Žinoma, dėstytojas studentams turi būti įdomus, patrauklus ir kaip asmenybė. Juk būti auditorijoje įpareigoja ne tik įtaigiai dėstyti, bet ir atrodyti atitinkamai – jaunatviškai, žvaliai ir energingai.

Kaip apibūdintumėte savo studentus ir kuo grindžiate santykius su jais?

Akademinis jaunimas mane žavi savo imlumu naujovėms ir atvirumu, taip pat kritiniu požūriu į dėstytojo santykį su studentais. Iš tiesų, studentai keičiasi, bet nepritariu sakantiems, kad jie blogėja. Atvirkščiai, jie vis geriau žino, ko nori, ir studijų kryptį renkasi sąmoningai. Pastebiu, kad daugėja tokių studentų, kurie Ekonomikos ir vadybos studijų programą pasirenka planuodami ateityje kurti savo verslą arba perimti jį iš tėvų, todėl dėstytojui labai svarbu žinoti, ko iš  jo tikimasi.

Kasmet studentai tampa vis reiklesni mokymo ir dėstymo kokybei bei žinioms. Tiesa, kiek nuvilia nepakankamas jų gebėjimas taikyti teorines žinias sprendžiant realias situacijas. Todėl ir stengiamės formuoti praktinius įgūdžius bei gebėjimus nuo pat studijų pradžios, o ne tik praktikos metu. Šiandieniniai studentai labai pasitiki savimi (šito jiems galima tik pavydėti) ir kartais nepagrįstai, tačiau korektiškai su jais bendradarbiaujant įmanoma pasiekti ne tik abipusio supratimo, bet ir neblogų rezultatų. Kaip asmeninius laimėjimus vertinu tokius atvejus, kai rugsėjo pradžioje tik didelėmis, lyg nieko nesuprantančiomis akimis  į mikroekonomikos paskaitą reagavęs studentas gruodžio pabaigoje sėdi jau pirmoje eilėje ir laisvai, argumentuotai diskutuoja auditorijoje.

Santykius su studentais kuriame ant laisvės, pagarbos ir pasitikėjimo pamatų. Savo studentams siekiu perteikti mokslo žinias, o santykiuose su jais puoselėti bendražmogiškąsias vertybes – ugdyti tarpusavio pagarbą, pasitikėjimą, atsakomybę. Man nepriimtinas nei familiarumas, nei arogancija, kurios vis dar pasitaiko akademinėje aplinkoje. Studentai žino, kad visada gali klausti ir tikėtis mano pagalbos, nes man visai nesudėtinga bendrauti su jais ne tik paskaitų ar užsiėmimų metu. Skatindama juos gilintis į studijuojamus dalykus ir domėtis ekonomika bei vadyba, visada primenu, kad mano interesas visai pragmatiškas ir ekonomiškai pagrįstas: man tikrai rūpi, kad mano studentai geriau mokytųsi, vadovautų verslams ir keltų Lietuvos ekonomiką, o jų dėstytojai gautų  didesnes pensijasJ

Jūs esate kūrybiška ir inovatyvi dėstytoja?

Bet kurioje profesinėje veikloje turi būti kūrybingas, net ir mūsų kasdieninė rutina reikalauja kūrybiškų sprendimų. Inovatyvios mokymo formos reikalingos ieškant būdų, kaip geriau pateikti studentams žinias ir neatsilikti nuo pokyčių realiame gyvenime, kad ir technologijų naudojimo plėtros, pavyzdžiui. Tačiau manau, kad tradicinės mokymo formos visada išliks ir bus aktualios derinyje su naujomis žinių perteikimo formomis. Inovatyvių studijų poreikį diktuoja tiek sparčiai kintanti aplinka, tiek augantys studentų lūkesčiai ir paties dėstytojo, kaip asmenybės ir profesionalo, įsipareigojimai.

Naujų mokymo formų atsiradimą veikia visi šie dalykai, tačiau, mano nuomone, vienas svarbiausių aspektų yra paties dėstytojo tobulėjimas, jo siekis kuo geriau perteikti žinias. Juo labiau, kad esame priversti atitinkamai reaguoti į studentų pageidavimus įgytas žinias kuo anksčiau (dar studijų metu) išbandyti aplinkoje, panašioje į realų verslą. Kaip jau minėjau, studentams sunkiai sekasi teorines žinias pritaikyti analizuojant realias situacijas ir ieškant sprendimų. Todėl šiuos gebėjimus siekiu ugdyti suteikdama daug laisvės sprendžiant uždavinius ir įvairias užduotis, kai galima naudotis visais šaltiniais. Beje, studentai labai greitai įsitikina, kad lengvai įveikti šias užduotis įmanoma tik tada, kai žinias kaupi nuosekliai, o ne priešokiais, tikintis, kad bus labai paprasta rasti išeitį, jeigu leidžiama naudotis „viskuo“. Tuo pačiu komandinės užduotys juos moko dalytis funkcijomis ir atsakomybe, formuoja tarpusavio pasitikėjimą ir ugdo lyderystę.

Ar savo paskaitose taikote kokias nors inovatyvias metodikas?

Įvairios metodikos, kurios padeda studentams geriau įsisavinti dėstomą dalyką, yra naudingos ir  dėstytojui, nes jas taikydamas gali ne tik dėstomą medžiagą pateikti kitaip, bet ir kitaip vertinti studentų pasiekimus ir netgi stebėti, kaip keičiasi studentų mąstymas vyresniuose kursuose, kai jie  išklauso daugiau studijų programoje dėstomų dalykų.

Dėstydama Mikroekonomikos dalyką (paklausos ir pasiūlos, kainos, kaštų temomis) išbandžiau simuliacijų metodikos EcoSim – inovatyvių mokymo priemonių rinkinio (žaidimų šeimos) galimybes. http://ecosim.lt/ Mūsų taikyto varianto Adam (kompiuterinio paklausos-pasiūlos žaidimo, imituojančio inovatyvaus produkto monopolinės konkurencijos rinką) dėka,  studentai galėjo pasitikrinti, kaip pavyko įsisavinti teorines žinias. Simuliacijų pagalba paskaitų ir seminarų metu įgytas žinias jie pritaikė realiai – mokėsi  valdyti riziką, bandė vertinti ir nuspėti konkurentų veiksmus kintančioje aplinkoje. http://ecosim.lt/zaidimai/ecosim-adam

Nuotrauka - Edgaro Kurausko