Viename seniausių Europos universitetų – Koimbros (Coimbre) universitete (Portugalijoje) – tarptautinių studijų patirties pagal Erasmus+ programą visą rudens semestrą sėmėsi Indrė Zabulytė, VU Kauno fakulteto Lietuvių filologijos ir reklamos IV kurso studentė. Indrė maloniai sutiko pasidalyti savo patirtimis ir įžvalgomis apie tarptautinių akademinių mainų iššūkius, nes yra įsitikinusi, kad studijų metu iš universiteto privalu pasiimti viską ir pasistengti išnaudoti kiekvieną galimybę saviugdai.
Užduotis sau – įveikti stereotipus apie Erasmus studijas
„Iki pat trečio kurso vidurio dvejojau dėl Erasmus+ mainų programos ir nemaniau, kad kur nors išvažiuosiu. Buvau patenkinta Vilniaus universiteto suteiktomis galimybėmis saviraiškai ir akademine bendruomene. Veiklos man niekada netrūko, todėl apie tarptautinę patirtį nė nesvajojau. Gal ir nedrįsau, nes nepasitikėjau savo užsienio kalbos žiniomis. Atrodė, kad lietuvių filologų vieta – Lietuvoje ir nėra didelio tikslo vykti svetur. Maža to, abejonių kėlė artimoje aplinkoje sklandantys stereotipai apie Erasmus, kaip vakarėlių, naujų pažinčių ir nuotykių kupiną patirtį, gaišinančią brangų studijoms ar profesinei praktikai skirtą laiką. Galiausiai, likus vos valandai iki paraiškų studijoms rudens semestre teikimo pabaigos, mečiau sau iššūkį ir išsikėliau tikslą – patirti tai savo kailiu ir paneigti savo pačios bei aplinkinių išankstines nuostatas apie Erasmus+ mainų programą.
Pasirinkau Portugaliją turbūt todėl, kad šis kraštas pasirodė mažiausiai pažįstamas. Nesu futbolo aistruolė, bet žinojau, kad iš čia kilęs Ronaldo, prieš porą metų „Euroviziją“ laimėjo šios šalies atstovas Salvadoras Sobralis, jos architektūra garsėja raštuotomis plytelėmis, o žiemą čia sirpsta apelsinai. Akivaizdu, kad tiek žinių nepakanka sprendimui dėl studijų, todėl ieškodama informacijos tradiciškai į pagalbą pasitelkiau Google. Coimbros universitetą įsimylėjau nuo pirmos pamatytos jo fotografijos. Tai vienas seniausių Europos universitetų, garsėjantis giliomis tradicijomis, stipria studentų bendruomene, pasakiško grožio architektūra, įkvėpusia rašytoją J. K. Rowling sukurti romaną apie Harį Poterį. Kuo daugiau domėjausi, tuo labiau norėjau pamatyti savo akimis... Todėl viskas vyko labai paprastai: vos valandą sugaišau ieškodama informacijos, pildydama paraišką ir... mintyse jau žvelgiau į vakarėjančios Portugalijos saulės išbučiuotą Coimbros miestą!“
Kelionė švaria galva į iššūkių sūkurį
„Praėjusį rudenį prasidėjo mano iššūkių kupina kelionė. Prieš išvyką papildomai nesidomėjau nei šalimi, nei jos kultūra, konkrečia vietove ar orų prognozėmis ir aplinkinių nuomonių neklausiau. Švaria galva išskridau pusei metų tik su rankiniu bagažu. Jau tuo metu žinojau, kad viešnagė praskries neįtikėtinai greit. Tik nežinojau, kiek iššūkių jos metu teks įveikti..
- Kalbos iššūkis.
Atvykusi vietinės kalbos visai nemokėjau. Galėjau suregzti tik Doulingo programėlėje išmoktas portugališkas frazes: Eu não falo português (Aš nekalbu portugališkai) ir Eu bebo leite (Aš geriu pieną). Vis dėlto paskaitos vyko portugalų kalba, todėl buvau motyvuota kuo skubiau įgyti pradinio lygmens žinių. Anglų kalba buvo vienintelė suprantamesnės komunikacijos priemonė ir baimė ją naudoti nejučiomis dingo. Nepaisydama natūraliai iškylančių gramatinių, stilistinių klaidų laikui bėgant jau kalbėjau visai drąsiai.
- Studijų proceso iššūkis.
Apie Coimbros universiteto studijų procesą žinojau mažai. Vykau studijuoti žurnalistiką ir komunikacijas, kaip labiausiai mano studijų programos turinį VU Kaune atitinkančius dalykus. Studijavau portugališkai, kartu su vietiniais šios specialybės studentais. Atrodė, kad paskaitų metu nesupratau nieko, tačiau nepaisydami kalbos barjero lektoriai ir profesoriai kaip įmanydami stengėsi įtraukti Erasmus studentus į praktines veiklas, o mano pačios nuoširdus domėjimasis ir savarankiškos pastangos padėjo integruotis į studijų procesą ir pasijusti pilnaverte studente.
- Klimato iššūkis.
Daugelis įsivaizduoja, kad pietinės Europos dalies gyventojai net nenumano, kas yra šaltis, drėgmė, liūtys ir kam reikalingos pūkinės striukės žiemos metu. Prisipažįstu, vykdama nesitikėjau, kad užklupus rudens lietui, žiemos vėsumai ir nejaukioms vėtroms pasigesiu radiatoriaus skleidžiamos šilumos. „Ekstremalios“ gyvenimo sąlygos užgrūdino ir leido suprasti, kad ir pietiečio lietuviškas sniegas nenustebintų.
- Kultūrinis iššūkis.
Erasmus patirties metu teko susipažinti ne tik su portugalų, bet ir kitų šalių kultūromis. Savo džiaugsmais ir rūpesčiais dalinausi su studentais iš šešių skirtingų šalių: Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos, Italijos, Ispanijos ir Argentinos. Spalvinga mūsų Erasmus šeimos buitis ugdė kultūrinį pasaulio suvokimą.
Be to, teko įsitikinti, kad Portugalija ne veltui garsėja šalyje gaminamu vynu, gardžiais žuvies ir mėsos patiekalais, alyvuogėmis, saldžiais pastel de nata pyragėliais ir šviežiai skintais kiemuose augančiais apelsinais! Melancholiškos fado muzikos įkvėpta kultūra, skambiausių dainų ir gražiausių eilių verta egzotiška gamta, jausmingi ir nuoširdūs žmonės paliko didžiulį įspūdį.
Apibendrindama savo studijų patirtį Portugalijoje, galiu sakyti, kad įmečiau save į balą, bet greitai įsitikinau, kad joje paskęsti neįmanoma! Koimbros universitete atsikračiau išankstinių nuostatų apie Erasmus+ programą ir įsitikinau, kad tik nuo mūsų pačių priklauso, kokią patirtį įgysime ir kokius įspūdžius patirsime. Džiaugiuosi radusi drąsos įrodyti sau, kad esu nepriklausoma pasaulio gyventoja!“
Paskutiniais savo studijų metais Erasmus+ iššūkius sėkmingai įveikusi Indrė Zabulytė primena, kad Erasmus paraiškos kitam semestrui teikiamos iki kovo 3 d., ir tikisi, kad jos įspūdžiai įkvėps kitus studentus sukaupti drąsą ir užpildyti paraišką nors ir paskutinę minutę.