Iš Estijos į podoktorantūros studijas Vilniaus universitete 2019 metais atvykusi dr. Triin Jerlei meno istorijos bakalauro laipsnį įgijo Estijos Dailės akademijoje. II ir III pakopos studijas ji tęsė Jungtinėje Karalystėje, kur studijavo dizaino istorijos magistro programoje Braitono universitete, o 2016 metais ten pat įgijo ir daktaro laipsnį. Grįžusi į Estiją dirbo akademinį darbą Estijos Dailės akademijoje bei kitose institucijose, 2018 metais stažavosi Gotos (vok., Gotha) tyrimų bibliotekoje Vokietijoje.

Apie atliekamus tyrimus ir šiuo metu vykdomą projektą „Baltijos vizualinis identitetas“ sovietiniame pramoniniame dizaine (LMT finansuojamas projektas Nr. 09.3.3-LMT-K-712. Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą) su jaunąja mokslininke T. Jerlei ir jos moksline vadove VU Kauno fakulteto profesore dr. Virginija Jurėniene kalbėjosi šį projektą administruojanti VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto doktorantė Dovilė Balevičienė.

http://naujienos.vu.lt/tyreja-is-estijos-moksline-veikla-butina-sieti-su-praktiniu-gyvenimu/

Kaip pasirinkote mokslininkės kelią? Kokius tikslus sau keliate vykdydama mokslinius tyrimus?

Dr. Triin Jerlei: Pasirinkti akademinę karjerą pastūmėjo mano mokslinis vadovas – Braitono universiteto profesorius Lou Taylor, kuris dar studijų metais patarė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje. Teigiama patirtis pirmajame mokslo renginyje ir supratimas, kiek mažai ištirtas Baltijos vizualinis identitetas, paskatino stoti į doktorantūros studijas ir tyrinėti Estijos dizaino istoriją, o vėliau savo mokslinius interesus išplėčiau iki posovietinio dizaino.

Daugiausia savo tyrimuose nagrinėju XX amžiaus antrąją pusę ir siekiu atskleisti nesenos praeities istorijas. Manau, kad masinės gamybos dizainas daro didžiulį poveikį mūsų kasdieniniam gyvenimui, o įvertindami ankstesnio laikotarpio dizainą mes taip pat formuojame požiūrį į šiuolaikinį dizainą. Esu įsitikinusi, kad mokslinę tiriamąją veiklą būtina sieti su praktiniu gyvenimu ir vice versa. Moksliniai tyrimai turėtų būti sutelkti į dalykus, darančius įtaką šiuolaikinei visuomenei, o mokslininkai privalo siekti, kad jų tyrimų rezultatai gerintų kasdienį žmonių gyvenimą kad ir mažomis, bet svarbiomis smulkmenomis.

Kodėl podoktorantūros studijoms pasirinkote VU Kauno fakultetą? Kokių lūkesčių vedina vykote į Lietuvą? Ar sprendimas pasiteisino?

Dr. T. Jerlei: Lietuvoje pirmą kartą lankiausi 2017 metais ir buvau sužavėta, nes jaučiausi tarsi namuose. Šis vizitas privertė mane daugiau galvoti apie baltų identitetą ir bendrus mūsų regioninės kultūros aspektus, o ypač apie tai, kaip baltiškoji tapatybė atsispindi mano tyrimo tematikoje. Kai kreipiausi į Vilniaus universiteto administraciją, gavau profesorės Virginijos Jurėnienės  kontaktus. Profesorė domėjosi mano tyrimais ir puikiai išmanė šią sritį – todėl ir pasirinkau Kauno fakultetą. Džiaugiuosi savo sprendimu, nes daug išmokau dirbdama kartu su profesore. Jos patirtis kūrybinių industrijų ir kultūros ekonomikos srityse, vietos ir pasaulio kultūros istorijos išmanymas bei patarimai dėl tyrimų metodikos yra  neįkainojami mano projekte. Bendradarbiaudama su prof. V. Jurėniene, viena vertus,  turiu galimybę susipažinti su Lietuvoje atliekamų tyrimų kultūra ir naudotis lietuviškais šaltiniais, kita vertus,  giliau susipažįstu su kūrybinėmis industrijomis ir kūrybos ekonomika. Dėl to mano tyrimai tapo tarptautiškesniais ir tarpdisciplininiais, – juose įvertinamas skirtingų tautų kultūros kontekstas ir būdingos detalės.

Prof. dr. Virginija Jurėnienė: Su Triin dirbame kaip komanda: tariamės tyrimo metodologijos klausimais ir kaskart aptariame gautus tyrimo rezultatus, o paskutiniu metu drauge organizuojame tarptautinį simpoziumą „Making and shaping things in creative economies. From history to present day“. Bendradarbiauti  su Triin yra labai įdomu, nes ji turi patirties ir žinių, įgytų studijuojant Jungtinėje Karalystėje ir darbuojantis  Estijos Dailės akademijoje. Kūrybos/kultūros industrijas tyrinėju kaip istorikė, todėl kolegei galiu rekomenduoti, kaip turimas istorijos žinias ir tyrinėjimus susieti su  kūrybos industrijų vystymo tematika. Beje, dr. Triin Jerlei – puiki dėstytoja. 2018-2019 m. m. pavasario semestre ji skaitė kelias paskaitas VU KnF magistro studijų programos Meno vadyba studentams. Su labai pareiginga, darbščia, kūrybinga, atsakinga ir visada labai punktualia istorijos mokslų daktare Triin Jerlei tiesiog gera dirbti. Mane žavi tiek jos atkaklus siekis išmokti lietuvių kalbą, tiek ir nuoseklus darbas archyvuose, bibliotekose ir, žinoma, bet kokioje situacijoje  dominuojantis pozityvus požiūris į reikalus, net jei kartais ir tenka  susidurti su netikėta kliūtimi ar neigiamu atsakymu.

Papasakokite plačiau apie šiuo metu vykdomą projektą „Baltijos vizualinis identitetas“ sovietiniame pramoniniame dizaine. Gal jau galima ne tik įvardinti jo tikslus ar atliekamas užduotis, bet ir pakomentuoti svarbiausias veiklas bei pirmuosius rezultatus?...

Dr. T. Jerlei: Nuo pat bakalauro studijų tyrinėju Estijos pramoninio dizaino istoriją, daugiausiai dėmesio skirdama mažiems namų apyvokos daiktams. Ypač domiuosi stiklo gamybos istorija. Studijuodama doktorantūroje ėmiau gilintis į dizaino organizavimo, struktūrizavimo ir valdymo problematiką sovietmečiu, ypač domino santykiai tarp periferijų ir Maskvos. Šiame projekte tiriu Baltijos vizualinio identiteto idėją dizaine, nagrinėju kaip vystėsi ir reiškėsi baltiškoji tapatybė, kaip Baltijos šalių dizaino ekonomika buvo struktūrizuota atsižvelgiant į savitą kiekvienos jų identitetą. Tyrinėdama dizainą, kaip vieną iš pagrindinių vietinės ir regioninės tapatybės veiksnių, daug dėmesio skiriu suvenyrams ir jų vaidmeniui vietos ir regionų identitete. Šis tyrimas parodė, kad nepaisant to, kaip reikšmingai centrinė sovietų valdžia buvo įsitraukusi į masinę gamybą, regioninės valdžios sprendimai ir dizaino tendencijos Vakarų šalyse turėjo didelės reikšmės vietos dizaino kūrimui Baltijos šalyse.

Savo įžvalgomis ir tyrimų duomenimis aktyviai dalijuosi su kolegomis mokslininkais. Parengiau pirmąjį straipsnį “The role of media in shaping Baltic design culture, 1952–1970” prestižiniame moksliniame žurnale “Design and Culture”. Projekto rezultatus pristačiau konferencijoje “From Destalinization to the Global Sixties: The Baltic Union Republics in the 1950s–1960s” Tartu universitete 2018 m. lapkričio mėnesį. Pranešime “Objects behind the Iron Curtain. The role of Western design in the destalinization of Baltic consumption” apžvelgiau palaipsnį Baltijos šalių atvirumą Vakarų medijoms vėlyvaisiais 1950–1960 metais, siekiant parodyti vietinės žiniasklaidos požiūrį į vartojimą ir globalią dizaino kultūrą. Po sėkmingo pranešimo buvau pakviesta pateikti savo tyrimo rezultatus knygoje “From Destalinization to the Global Sixties: The Baltic Union Republics in the 1950s–1960s”. Šį rugsėjį konferencijoje “Design History Society Conference 2019: The Cost of Design” Northumbria universitete (JK) skaičiau pranešimą “Local furniture industry is not interested in baby-sitters’. The resolution to modernize Baltic design in 1955”.

Siekiu savo tyrimo rezultatus pristatyti įvairioms auditorijoms, todėl projekto rėmuose 2019 m. lapkričio 28–30 dienomis organizuojamas tarptautinis simpoziumas “Making and shaping things in creative economies. From history to present day”, kuriame dalyvaus kviestiniai pranešėjai (angl. keynote spekers): prof. Guy Julier iš Aalto universiteto (Aalto University, Suomija) ir assoc. prof. Javier Gimeno-Martinez iš VU universiteto Amsterdame (Vrije Universiteit Amsterdam, Nyderlandai)

https://www.knf.vu.lt/en/making-and-shaping-things-in-creative economies?fbclid=IwAR3z0ccA_Kd1_EjmNsyGt7820MJf92hB_9Al3g52UZPLKXRoB5YxdYJqXv8#student-symposium

Norėdami paskatinti simpoziume dalyvauti ir studentus (studentų sekcijoje), VU Kauno fakultete jau surengėme kūrybines dirbtuves, kuriose dalyvavo Vilniaus universiteto meno vadybos magistrantai ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tekstilės dizaino bei grafinio dizaino magistrantai. Kūrybinėse dirbtuvėse jie ne tik analizavo pramoninio dizaino vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir kultūros ekonomikoje, diskutavo apie Baltijos dizaino paveldą ir jo įtaką vietiniam dizaino identitetui, bet ir atliko užduotis, susijusias su dizaino paveldu Kauno mieste.

Ar aktuali Jūsų pasirinkta mokslinių tyrimų tema?

Dr. T. Jerlei: Manau, kad Baltijos šalių dizaino tema yra labai aktuali tiek Lietuvai, tiek Estijai. Abiejose šalyse yra daug jaunų dizainerių, kuriančių įdomius dalykus, o turizmas yra svarbus mūsų regionui. Nepaisant sovietinės sistemos problemų, Baltijos šalių dizaineriai visada garsėjo savo unikaliu vietiniu stiliumi, o tam, kad adekvačiai įvertintume dabartį, gyvybiškai svarbu suprasti ir pripažinti praeities pasiekimus. Kadangi vietos dizaino identiteto supratimas padeda suvokti vietovės istoriją, mano tyrimų rezultatai yra naudingi ir svarbūs vietos kultūros ekonomikai ir turizmui. Be to, norėdami suprasti regiono istoriją turime išmanyti ir vietos masinės gamybos struktūras.

Prof. dr. V. Jurėnienė: Manyčiau, jog Triin tyrimai leis naujai įvertinti sovietinėje sistemoje egzistavusį Baltijos dizainą ir jo identitetą su visomis tik jam būdingomis ypatybėmis. Žinoma, tuo pačiu jos tyrimai įtvirtins Europos dizaino istorijoje ne tik Baltijos dizaino sampratą, bet ir problematiką, taip pat sukurtą tyrimo metodologiją o gal paskatins dar platesnius šios srities tyrimus. Juk svarbu kalbėti ne tik apie skandinavišką ar vokišką dizainą, bet ir Baltijos ar baltiškąjį dizainą kaip kūrybinių industrijų sritį, jo ypatumus, laimėjimus ir pripažinimą ne tik tuometinėje Sovietų sąjungoje, bet ir Šiaurės bei Vidurio Europoje. Mano galva, šis tyrimas svarbus visoms trims Baltijos šalims ir ypač šiuo metu, kai vartotojiškos visuomenės dauguma ieško ir siekia „kitoniškumo“, „išskirtinumo“. Šios paklausios savybės geriausiai atsiskleidžia prekėse ar paslaugose, o dizainas ir yra pati imliausia kūrybinių industrijų sritis. Be to, šis tyrimas galėtų tapti impulsu vykdyti šios srities mokslinius ir kultūrinius projektus sutelktomis visų trijų Baltijos valstybių pastangomis.

Dokt. Dovilė Balevičienė: Dr. Triin Jerlei veikla podoktorantūroje – labai aktyvi ir įvairiapusė. Šį rudenį Triin buvo išvykusi į Maskvos ir Sankt Peterburgo archyvus (Russian State Archive of Literature and Art, Russian State Archive of Scientific and Technical Documentation, State Archive of the Russian Federation, Russian State Archive of Economy, Central State Archive of Scientific and Technical Documentation in St. Petersburg, St Petersburg State Museum, Moscow Design Museum). Bendradarbiaudama su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių muziejais bei archyvais T. Jerlei numato surengti parodą “Ornament and modernism. Design in the Baltic countries 1955–1980”. 2020 m. kovo 6 d. planuojama atidaryti paroda bus pristatoma trijuose muziejuose: Estonian Museum of Applied Arts and Design (Estija); Museum of Decorative Arts and Design (Latvija); Taikomosios dailės ir dizaino muziejus (Lietuva). Triin rengia antrąjį straipsnį, kuriame orientuojamasi į suvenyrų dizainą ir gamybą trijose Baltijos šalyse. Ji lygina Baltijos šalyse pagamintus įvairius suvenyrus, kurie buvo gaminami vartoti Sovietų Sąjungos viduje ir už jos ribų (užsienyje).

Nuotraukos – Ingos Vaitkevičiūtės