Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) docentė dr. Audronė Rimkutė bakalaurinių programų studentams dėsto filosofiją kaip bendrųjų universitetinių studijų dalyką (BUS), taip pat su kultūra ir menu susijusius pasirenkamus dalykus (Kultūra ir vartojimas bei kt.). Magistro studijų programų Meno vadyba ir Viešojo diskurso lingvistika studentai klausosi jos skaitomų Meno politikos bei Kalbos filosofijos paskaitų. Studentai vertina dėstytojos profesionalumą, turiningas paskaitas ir dalykišką požiūrį į bendradarbiavimą su visais studijų proceso dalyviais. O pati docentė sako labiausiai mėgstanti vadovauti baigiamiesiems darbams, kai gali ne tik drauge su jų autoriais pasidžiaugti galutiniais rezultatais, bet ir stebėti, kaip studentai tampa savo srities profesionalais.
Geriausi studento bruožai – smalsumas ir noras žinoti
Vilniaus universitete baigusi filosofijos studijas dėstytoja Audronė Rimkutė prisipažįsta stojimo metu negalvojusi apie praktinę jų naudą, nes iki šiol yra įsitikinusi, kad svarbiausia – rinktis įdomias studijas, o filosofija jai atrodė įdomiausias mokslas iš visų. Docentė prisimena nebuvusi stropi studentė, tačiau jai patiko visi studijuoti dalykai: pradedant senovės graikų kalba ir baigiant logika, tiesiog vieniems iš jų skirdavo daugiau dėmesio nei kitiems: „Nesistengiau išmokti visko ir mokytis dėl gero pažymio“. Lygindama savo ir dabartinės kartos studentus, dėstytoja prisimena, kad jos kurso draugai bei draugės pasižymėjo noru gauti kuo daugiau žinių: „Mes buvome labai smalsios(-ūs), domėjomės labai daug kuo ir netgi lankėme papildomas paskaitas kitose aukštosiose mokyklose. Vieni iš kitų sužinodavome, kur paskaitas skaito įdomūs dėstytojai ir ar galima ten ateiti“. Tokio smalsumo ir noro žinoti ji kartais pasigenda dirbdama su savo studentais ir svarsto, kad tai lemia per didelis gaunamos informacijos kiekis: „Mes mokėmės informacijos ir knygų bado sąlygomis, o dabartinė karta susiduria jau su visai kita problema – informacijos pertekliumi“. Dėstytoja svarsto, kad daug įtakos turi informacinis šlamštas, kurio gausu internete, o nemokantys ieškoti galbūt nusivilia mokslu bei žiniomis ir tokiu būdu praranda prieš tai gal ir turėtą smalsumą.
Įdomiausia dėstytojo darbe – vadovauti baigiamiesiems darbams
Audronė sako, kad vaikystėje neturėjo aiškių savo ateities vizijų: „Man buvo įdomūs įvairūs dalykai ir aš niekaip negalėjau išsirinkti kokio nors vieno. Kai mokykloje liepdavo rašyti rašinius tema kuo būsi užaugusi, kiekvieną kartą pasirinkdavau vis kitą profesiją“. Studijų metu apie dėstytojos darbą taip pat negalvojo, tačiau visai atsitiktinai gavusi pasiūlymą, nusprendė pabandyti ir jai ši sritis patiko: „Geriausia akademinėje veikloje yra tai, kad nuolat ir pati turiu mokytis“. Dėstytojai ypač patinka vadovauti baigiamiesiems darbams ir matyti, kaip tobulėja savo vizijas įgyvendinantys studentai: „Vadovaujant praktikai ar baigiamajam darbui stebi, kaip jo ar jos galvoje gimusi idėja pamažu virsta darbu su aiškiais rezultatais, kaip studentas(-ė) tampa savo srities profesionalu(-e)“. Mokslininkės teigimu, vadovaujant studentų baigiamiesiems darbams aiškiausiai pamatomi ir dėstytojo darbo rezultatai, kuriuos pasiekti yra nemenkas iššūkis. Pašnekovės nuomone, geras dėstytojas yra toks, kuris sugeba suprantamai išaiškinti sudėtingus dalykus: „Man labiausiai patikdavo tokie dėstytojai, kurie nevengdavo sudėtingų temų, nedarydavo studentams nuolaidų, apkraudavo darbu, bet visada buvo pasiruošę konsultuoti ir mokėdavo išaiškinti tai, kas būdavo nesuprantama“.
VU Kauno fakultete – įdomios ir naudingos studijos
Mokslininkė, VU KnF dėstanti filosofiją ir kelis su kultūros bei meno sritimis susijusius teorinius modulius, darbą Vilniaus universitete Kaune pasirinko dėl perspektyvų ir galimybių pritaikyti savo sukauptas žinias. Jos nuomone, dabar šiame fakultete vykdomos tarpdalykinių studijų programos yra itin patrauklios ir perspektyvios šiuolaikinėje darbo rinkoje. Todėl ieškantiems originalių ar išskirtinių programų abiturientams siūlo atrasti VU Kauno fakultetą ir patiems nuspręsti, kas jiems yra aktualu, su kuo norėtų sieti savo ateitį: „Suprantu, kad šiuolaikinėje perpildytoje Lietuvos aukštojo mokslo studijų rinkoje turbūt geriau pritraukti studentus sekasi tiems universitetams, kurie yra labiausiai reklamuojami. Bet nemanau, jog tai – ilgalaikė sėkmė ir kad reklamos suvilioti studentai lieka ilgam universitete ar būna patenkinti studijomis“. Audronė pabrėžia, kad bet kuriuo atveju stojantiesiems reikėtų turėti adekvačius lūkesčius, kitaip jie gali nusivilti ir nenorėti tęsti studijų pasirinktoje aukštojoje mokykloje.
Ekspertė tarptautiniame kultūros politikos tyrimų konsorciume
Be akademinės veiklos, dėstytoja turi ir kitų įsipareigojimų: „Šiuo metu esu tarptautinio kultūros politikos tyrimų konsorciumo, kuris palaiko ir nuolat atnaujina tarptautinę duomenų bazę, skirtą kultūros politikai, ekspertė“. Kaip pasakoja mokslininkė, duomenų bazėje yra 43 pasaulio kultūros politikos profiliai: „Tai yra išsamūs aprašai, kuriuose pagal tam tikrą struktūrą, pristatoma šalies kultūros politika, o juos pildo konkurso būdu atrinkti ekspertai. 1998 metais šią duomenų bazę inicijavo Europos tarybos Kultūros komitetas, ir tai yra unikaliausias tarptautinis projektas kultūros politikos tyrimų srityje“. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė Audronė Rimkutė yra atsakinga už nuolatinį Lietuvos profilio atnaujinimą ir pildymą.
Deimantė Meldaikytė,
VU KnF Lietuvių filologijos ir reklamos IV k. studentė