2021 m. birželio 17 d. vyko virtuali diskusija „Kūrybinės transformacijos keramikoje: tradicija, inovacija, bendruomeniškumas“. Tai yra dalis projekto „Baltų raštai keramikoje: iš praeities į ateitį“, kurį bendradarbiaudami parengė Lietuvos liaudies buities muziejus, Vilniaus universitetas, Vilniaus dailės akademija, menininkė Teresė Jankauskaitė bei rėmėjas UAB „TeleSoftas“. Projekto tikslas – puoselėti etninės kultūros pažinimą, istorinį palikimą, skatinant bendruomenės aktyvų įsitraukimą į meninę kūrybinę veiklą inovatyviais būdais.

Projekto šeimininkė – Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė – sveikino pranešėjus ir gausiai susirinkusius dalyvius bei linkėjo atrasti tuos kūrybinius kelius tarp praeities, tradicijos ir meninio virsmo, išsaugant istorinį palikimą. Tokias kultūros puoselėjimo iniciatyvas Lietuvoje palaikantis socialiai atsakingas verslininkas, UAB „TeleSoftas“ direktorius, Algirdas Stonys kvietė visus nesustoti kurti, nes tai yra mūsų visų ateitis, o tradicijos puoselėjimas, menas ir kultūra yra gyvybiškai svarbūs žmonijai.

Šioje nuotolinėje diskusijoje buvo pristatyti 7 įvairių sričių lektorių pranešimai. Profesionali menininkė Teresė Jankauskaitė, savo gyvenimo neįsivaizduojanti be juodosios keramikos ir kūrybos, daugiau nei 50 metų deganti juodosios keramikos dirbinius pagal senąją technologiją savo pastatytoje krosnyje Merkinėje, sutiko savo žiniomis ir istorija pasidalinti su jaunąja karta. Menininkė džiaugėsi, kad vyksta toks projektas, kuriame ne tik jaunimas, bet ir visi kiti besidomintys keramika, senosiomis tradicijomis gali susitelkti, bendrauti, ieškoti būdų tęsti juodosios keramikos istoriją ir perduoti ją iš kartos į kartą, nes ji yra tokia unikali. Degti juodąją keramiką galėdavai išmokti tik iš senųjų meistrų, taip išmoko ir ši menininkė, kuri žavėjosi tądien Vilniaus dailės akademijos lektorių pristatytais pranešimais apie juodosios keramikos inovatyvius kelius.

Lietuviai, be mažiausios abejonės, turėjo ir turi savitą, turtingą ir nepaprastai gilias šaknis išlaikiusią kultūrą. Pasaulinio lygmens žymiosios mokslininkės Marijos Gimbutienės tyrinėjimus apie baltų ištakas, baltišką kultūrą pristatė profesorė dr. Virginija Jurėnienė.

Svečias iš Lenkijos, juodosios keramikos tyrinėtojas dr. Jaroslaw Wowak, apžvelgė juodosios keramikos paplitimą Lietuvos pasienyje – Lenkijoje, Baltarusijoje, Vakarų Ukrainoje bei pateikė lyginamąją analizę, kurioje įžvelgiama, kad juodosios keramikos ornamentika Lietuvoje lyginant su kaimyninėmis šalimis nors ir negausiai, bet puikiai išplėtota.

Vilniaus dailės akademija – profesionalių menininkų kalvė. Čia buvo ir menininkės Teresės Jankauskaitės kūrybinio kelio pradžia. Neatsiejamas studijų ir mokymo procesas, kuriame plėtojama ir vystoma taikomosios keramikos tradicija, perdavimas jaunajai kartai. Taikomoji keramika šiemet švenčia 90 metų. Apie idėjos ir juodosios keramikos sintezę bei jaunųjų keramikų juodosios keramikos darbus, eksperimentinius ieškojimus pranešimą skaitė Vilniaus dailės akademijos keramikos katedros vedėja doc. Rasa Justaitė-Gecevičienė, kuri teigė, kad studentai renkasi juodąją keramiką savo baigiamiesiems darbams ne tik dėl traukiančios juodos spalvos be glazūros, bet ir įkvėpti etninės kultūros tradicijos puoselėjimo. Tuo tarpu Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 4D katedros Taikomosios keramikos studijų programos vadovas doc. Remigijus Sederevičius pristatė tuos juodosios keramikos inovatyvius kelius, kuriais keliavo kartu su savo studentais realizuojant šiuolaikinio dizaino idėjas. Tai iš ties įspūdingi atradimai ir jaunosios kartos žingsnis pirmyn.

Be mokslo ir švietimo organizacijų indėlio, sutikime, labai svarbią tradicijų, paveldo saugojimo ir edukacijos funkciją atlieka muziejus. Juk buitinė keramika neatsiejama istorijos dalis, tradicija, su kuria savo pranešimu supažindino Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė Janina Samulionytė, o kolega vyresnysis muziejininkas Justas Rimavičius papasakojo apie puodžiaus amatą tradicinėje kultūroje ir jo atspindžius muziejaus ekspozicijoje.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos liaudies buities muziejui, Vilniaus universitetui, Vilniaus dailės akademijai, menininkei Teresei Jankauskaitei, projekto rėmėjui ir visiems, prisidėjusiems prie virtualios diskusijos organizavimo! Esame dėkingi dalyviams už ypač aktyvų dalyvavimą!

Straipsnį parengė projekto koordinatorė Neringa Grigarienė