Spalio 5-ąją tradiciškai minima Mokytojų diena, tad ir Kauno fakulteto studentai jau antrus metus iš eilės dalijasi mintimis apie didžiausią įspūdį palikusį mokytoją. Kas šie Mokytojai, kurie ir iki šiandien prisimenami fakulteto studentų? Už kokius dalykus jiems yra dėkingi mūsų studentai? Į šiuos klausimus atsako bakalauro studijų programos Finansų ir apskaitos taikomųjų sistemų pirmojo kurso studentė Justina Masiulytė, bakalauro studijų programos Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) trečiojo kurso studentė Marija Trofimišinaitė ir tos pačios studijų programos ketvirtojo kurso studentas Darius Balandis.

„Esu labai dėkinga Utenos Vyturių progimnazijos mokytojai Eglei Gurkšnienei, padėjusiai pamilti matematikos mokslą, gebančiai suprasti mokinį ir motyvuoti, –  sako J. Masiulytė ir prisimena, kad tik mokytojos dėka matematikos pažymys penktoje klasėje pakilo net trimis balais aukščiau nei buvo iki tol. – Toks stebuklas įvyko tik dėl mokytojos gebėjimo bendrauti su jaunu žmogumi, suprasti jį. Kiekvieną kartą gimnazijoje, kai gaudavau dešimtuką, džiaugdavausi, kad turėjau tokią puikią mokytoją, padėjusią tvirtus pagrindus. AČIŪ mokytoja!“. 

Mokytojos įtaka ir tvirti matematikos mokslo pagrindai padėjo Justinai išsirinkti studijas – Finansų ir apskaitos taikomąsias sistemas. Svarus mokytojos vaidmuo buvo Anglų ir kitą užsienio kalbą (švedų k.) studijuojančiai M. Trofimišinaitei, kuri akcentuoja, kad būtent Kauno rajono Raudondvario gimnazijos anglų kalbos mokytojos Julės Bakanienės dėka jos gyvenime gausu bendravimo anglų kalba: „Šiandien neįsivaizduoju savo gyvenimo be anglų kalbos. Tai tartum raktas, atveriantis duris į vis sparčiau besikeičiantį pasaulį. Tai priežastis, kodėl galiu laisvai bendrauti su žmonėmis iš bet kurio pasaulio krašto. Man be galo pasisekė, kad gimnazijoje sutikau tiek daug profesionalių, mylinčių bei įkvepiančių mokytojų, tiesa, norėčiau pasveikinti būtent savo anglų kalbos mokytoją Julę Bakanienę, skatinusią kurti ir tobulėti. Tai žmogus, kuris įkvėpė savo gyvenimą toliau sieti su šia kalba ir už mokyklos ribų. Nebuvo nė vienos anglų kalbos pamokos, kurioje neišgirstum ko nors naujo ar aktualaus. Vienareikšmiškai – tai „kiečiausia“ mokytoja'! Be jos nebūtų išugdytos disciplinos, nemokėčiau subtilaus meno savarankiškai mokytis, o ką jau kalbėti apie laiko planavimą. Niekuomet nepamiršiu, kai mokytoja sakydavo: „Vaikai, jau praėjo dvidešimt septynios sekundės, vadinasi, daugiau nei pakankamai, kad būtų atliktas pratimas. Nuoširdi padėka!“.

Dar vienas Anglų ir švedų kalbos studijas pasirinkęs studentas D. Balandis taip pat pripažino, kad domėtis kalbos subtilybėmis pradėjo dėl lietuvių kalbos mokytojos įtakos: „Nesvarbu ar klausite šiandien, ar po dešimties metų, į klausimą „Kas yra geriausias mokytojas?“ visuomet atsakysiu, kad tai mano buvusi lietuvių kalbos mokytoja Vilija Mataitienė-Grigaitienė. Ji išmokė taisyklingai rašyti, padėjo pamilti poeziją, o taip pat išmokė niekuomet nenuleisti rankų. Dabar mokytoja dirba Kauno Jėzuitų gimnazijoje, todėl net neabejoju, kad ir toliau įkvepia moksleivius rašyti, mąstyti ir niekuomet nepasiduoti!“.

Geriausias įvertinimas mokytojui – tai nuoširdūs mokinių atsiliepimai ir supratimas, kad visos įdėtos pastangos yra pastebėtos, vertinamos ir padeda tolesniame gyvenimo kelyje.

Tad sveikiname Mokytojus ir dėkojame už prasmingą darbą!