Lapkričio 12 d. 18 val. Kauno fakultete (I korpusas, II aukštas, Muitinės g. 8, Kaunas) vyks šiuo metu gimtajame Kaune gyvenančio ir kuriančio dailininko Neriaus Vaitkaus parodos „Kodėl aš čia?“ pristatymas. Tapybos paroda veiks nuo 2021 lapkričio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d.
Apie dailininko tapybos darbus šiltai rašė poetė Enrika Striogaitė: „N. Vaitkaus tapybos darbai – ryškūs, atkreipiantys dėmesį, gal todėl, kad paveikslais dailininkas tarsi užkabina praeinančiojo skverną, ir užkabina taip, jog norisi stabtelti ir PAMATYTI. Kas juose yra ir ką visa tai kalba.
Abstraktūs spalvų potėpiai, minimalus figūratyvas atveria sodrų tapybos pasaulį, kuriame spalvomis, formomis, faktūromis ir svarbiausia – proporcijomis kuriama savita aplinka, pasaulis, kuriame pats menininkas apmąsto ir kviečia mus susimąstyti: Kodėl aš čia?“
Atsižvelgdami į menininko kvietimą susimąstyti, kviečiame parodos autorių atsakyti į keletą klausimų, kurie, tikime, tik paskatins daugiau pažinti dailininką ir jo kūrybą.
Kiekviena veikla turi savo priešistorę. Kaip kilo idėja sukurti minėtus tapybos darbus?
Šios parodos koncepcija gimė po dvi naktis trukusios nemigos ir kilusio klausimo – „Kodėl aš čia?“
Kaip Kauno fakulteto erdvės susiję su jūsų gyvenimu ir paroda?
Pirmoji mano pažintis su Kauno fakulteto erdvėmis, tiksliau – teritorija, kurioje yra įsikūręs fakultetas, prasidėjo nuo čia stovinčios Kauno Evangelikų Liuteronų Šventosios Trejybės bažnyčios. Joje buvo pakrikštytos abi mano dukterys. Daugiau su fakultetu susipažinau tuomet, kai jame įsidarbino mano tėvelis. Iki dabar domiuosi architektūra, mane žavi seni pastatai, jų išsidėstymas, erdvės. Turiu gausybę Kauno senamiesčio nuotraukų, todėl šiai parodai, manau, labiau tinka šio fakulteto sienos, neįprasta erdvė, o ne kokia balta ir tuščia salė.
Dar vienas dalykas, kodėl mano paroda bus pristatyta čia, tai – studentai. Juk šiuolaikiniai studentai daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, kone visas dėmesys sukoncentruotas į telefonus. Noriu, kad jie truputį pajudėtų, t. y. pakeltų akis į paveikslus. Norisi, kad jaunimas suvoktų, kad yra ir kitų svarbių dalykų, ne tik telefonas ir gyvenimas virtualioje erdvėje.
Ar Jums būtinas įkvėpimas, kad galėtumėte tapyti?
Taip. Nepakanka tik atsikelti, prisėsti prie drobės ir viskas pavyksta, ne. Būna savaitgalių (tapybai galiu skirti tik savaitgalius), kai tikiesi, kad pavyks kažką sukurti, tačiau atsikėlęs matai, jog nieko nebus. O kartais keliesi iš pat ankstyvo ryto, rodos, net negalvoji ir eini tapyti. Kažkas jau kirba galvoje. Prieini prie drobės, matai, pavyzdžiui, kad drobės formatas netinka, bet nori tapyti. Tada imi kitą formatą ir prasideda kūrybinis procesas. Tada jau nebegalvoju, ranka pati ima tapyti. O kartais būna darbų, kuriuos nutapau, tačiau vėliau gailiuosi, kad juos uždažiau.
Mano įkvėpimas tiesiogiai susijęs su emocijomis, tos dienos nuotaika, todėl jei nėra nuotaikos – galiu iki vakaro prasėdėti, bet nieko nebus. Yra darbų, kuriuos tapydavau po keturis mėnesius. Pavyzdžiui, atsinešu, pastatau, susidedu dažus, vieną brūkšnį padedu ir viskas. Dažus dedu atgal, nes nuotaika ne ta.
Minėjote, kad ši parodos koncepcija gimė po nemiegotų naktų. Ar būna, kad idėja kyla po sapno?
Vienas darbas gimė po intensyvaus sapno. Sapnavau jį antrą valandą nakties, o mintis nepaleido iki pat ryto. Pamenu, tada eskizą iš pradžių nupiešiau ant aprasojusio lango. Visa laimė, kad aš susapnavau penktadienį, tad šeštadienį pradėjau tapyti. Po dviejų ar trijų savaitgalių pabaigiau. Toks tas kūrybinis procesas. Negali nuspėti, kada kils įkvėpimas.
Dėkojame už pokalbį ir nuoširdžiai kviečiame susitikti su dailininku gyvai. Pamatysite ne tik N. Vaitkaus tapybos darbus, bent trumpam atitrūksite nuo socialinių tinklų, bet ir galėsite užduoti dar daugiau klausimų.
