Prieš daugiau nei trylika metų Neringa Grigarienė baigė bakalauro studijas, sukūrė šeimą ir pradėjo dirbti, tačiau tikslo studijuoti magistrantūroje neatsisakė. Prieš pusantrų metų įstojo į Kauno fakulteto magistrantūros studijų programą Meno vadyba ir netrukus gaus antrosios pakopos studijų diplomą. Magistrantė mielai sutiko pasidalinti mintimis apie savo pasirinkimą studijuoti, užmegztas pažintis, įgytą patirtį ir kitus dalykus.

Kodėl pasirinkote Meno vadybos studijas?

Prieš daugiau nei trylika metų, kaip ir daugelis tuometinių jaunuolių, siekiau įgyti vadybos specialybę, tad universitete studijavau Vadybos ir verslo administravimą. Šių studijų kryptis neturėjo jokių sąsajų su meno sritimi, nors įsiminė Rimo Norvaišos straipsnyje perskaityta mintis, kad matematikoje irgi yra meno, o svarbiausias to požymis – kūrybinė laisvė. Tikriausiai tų sąsajų su menu galima atrasti ne tik taikomosios matematikos srityje.

Kai gavau bakalauro diplomą, norėjau studijuoti aukštesnėje pakopoje, tačiau sukūriau šeimą ir pasinėriau į darbus. Apie norą studijuoti toliau nepamiršau, ieškojau studijų programos, kuri patrauktų dėmesį. Miestas nebuvo prioritetu, svarbiausia, kad patrauktų studijų programa. Kai nusprendžiau, kad atėjo laikas studijuoti, atradau Meno vadybos programą. Susidomėjau programos apraše išvardytais dalykais (projektų vadyba, kūrybinėmis industrijomis, teise ir rinkodara) ir pasikonsultavau su fakulteto administracija, kuri atsakė į iškilusius klausimus. Nuo to rudens praėjo pusantrų metų ir netrukus rankose laikysiu magistro diplomą.

Kaip nusprendėte sieti savo gyvenimą su menu?

Menu domiuosi nuo vaikystės. Dar būdama 14 metų baigiau Birštono meno mokyklos dailės programą, o baigiamąjį darbą – kėdę, virtusią funkciją atliekančiu meno kūriniu – vis dar galima apžiūrėti mokykloje.

Ar kilo iššūkių, kai magistrantūros studijų metu mokėtės dalykų, kurių pagrindų neįgijote studijuodama bakalaurą?

Baiminausi, kad turėdama vadybinių žinių iš ankstesnių studijų, pritrūksiu žinių iš meno srities, tačiau dabar galiu nuraminti, jog dvejonėms nėra pagrindo. Studijuoti atvykstama iš įvairių sričių, tačiau jau po metų įgyjate didelį meno vadybos portfelį, tik aišku, įgytų žinių gausa priklauso nuo jūsų pačių.

Kaip manote, kokios šios studijų programos stiprybės?

Studijų programa įvairiapusė ir tikrai nenuobodi. Programos trukmė 1,5 metų, tačiau įgytos kompetencijos ir žinios bus pritaikomos tiek darbinėje veikloje, susijusioje su menu ir vadyba, tiek kasdienybėje. Nors studijų forma nuolatinė, paskaitų grafikas priderintas dirbantiems: paskaitos vykdavo penktadieniais po pietų ir šeštadieniais iki pietų. Paskaitų metu kviečiami svečiai, savo sričių profesionalai, vėliau vyksta įdomios diskusijos. Į studentą žvelgiama kaip į lygiavertį, kviečiama mąstyti plačiau, motyvuojama ir palaikoma.

Ką naujo ir naudingo išmokote? Ar studijos pakeitė požiūrį į meno vadybos srityje dirbančius asmenis?

Studijų metu atnaujinau ir nuodugniau įsigilinau į vadybos, rinkodaros, rinkos tyrimų, meno teisės ar komunikacijos dalykus, pakeičiau požiūrį į meno organizacijų vadybą, supratau, ką meno vadybininkas turi iš tiesų veikti rinkoje. O mokydamasi Kūrybinių industrijų, Šiuolaikinio meno principų ir Projektų vadybos įgijau visai naujų kompetencijų.

Ar studijų metu studentai kviečiami inicijuoti kokią nors kultūrinę veiklą?

Tiek dėstytojai, tiek visa VU bendruomenė nuolatos kviečia susiburti į bendras veiklas, dalyvauti įvairiose iniciatyvose ar mokslinėse konferencijose, primena apie vykstančius kultūros renginius. Studijuojant Meno vadybos programoje atsiveria visos durys, tik reikia norėti jas atidaryti. Jau nuo pat pirmo susitikimo su dėstytojomis supratau, kad studijuoti ateiname išsikėlę tam tikrus tikslus, kad tik nuo mūsų priklausys, kaip stipriai jų sieksime.

Studijų metu inicijavau ir koordinavau meno projektą ,,Baltų raštai keramikoje: iš praeities į ateitį‘‘. Projekto idėją palaikė Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos liaudies buities muziejus, o projekto sėkme patikėjo rėmėjas UAB ,,TeleSoftas‘‘. Minėto projekto rezultatus jau pristačiau ir kasmetiniame Lietuvos dizaino festivalyje ,,Dizaino savaitė“.

Koks jūsų programos magistrantų ryšys su dėstytojais?

Ryšys su dėstytojais šiltas, draugiškas, bendraujame elektroniniu paštu, diskutuojame paskaitų metu. Kartais diskusijos tema taip įtraukia, kad net laiko nesuvaldome. Gaila, kad didžioji dalis paskaitų vyko nuotoliniu būdu dėl Covid-19 situacijos. Buvome tas kursas, kuris mielai rinkosi paskaitose dalyvauti gyvai. Kai vykdžiau projektinę veiklą, jaučiau didelį palaikymą iš savo baigiamojo darbo vadovės ir kitų dėstytojų. Tokia motyvacija be galo svarbi tiek jaunimui, tiek jau truputį vyresniems. Tikiu, kad Meno vadybos studijų programoje gims ne vienas puikus kultūros ir meno projektas. Tik pirmyn...

Kada reikėtų ryžtis magistrantūros studijoms?

Tinkamo laiko, manau, tikrai nėra. Galiu pasakyti tik viena, kad studijuoti niekada nėra per vėlu, svarbiausia – tikslas ir ryžtas pradėti naują etapą, noras įgyti vieną iš gražiausių socialinių statusų – studento statusą. Kai pateiki studento pažymėjimą troleibuse, kitose vietose, kur pritaikoma nuolaidos studentams, nejučia kyla šypsena tiek pačiai, tiek aplinkiniams. Gaila, kad šis malonus etapas netrukus baigsis.

Kokia asmenybė turėtų rinktis magistrantūros studijų programą Meno vadyba?

Tai ambicinga asmenybė, kuri jaučiasi subrendusi tokioms studijoms, iniciatyvi, turinti kūrybinių idėjų ir suvokimą apie organizacijų veiklą, siekianti meno ir kultūros pasaulį padaryti gražesnį ir, žinoma, pasirengusi intensyviai veiklai.