Birželio 6 d. Seimo narės ir Laikinosios moterų parlamentinės grupės pirmininkės pavaduotojos Orintos Leiputės spaudos konferencijoje apie moterų lyderystę politikoje Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkės prof. dr. Virginija Jurėnienė ir doc. dr. Giedrė Purvaneckienė pristatė tyrimą „Lietuvos modernios visuomenės (ne)modernėjimas: vertybių kaita lyčių lygybės aspektu (1988–2022)“. Pristatyme dalyvavo Seimo nariai, akademinės bendruomenės bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Spaudos konferenciją pradėjusi Seimo narė Orinta Leiputė paminėjo šiandienos moterų dalyvavimo politikoje statistiką – šios kadencijos Seime išrinktos 38 moterys, kas sudaro 27 proc. Seimo narių, praėjusioje kadencijoje buvo 30 moterų ir tai sudarė 21 proc.

“Jau eilę kadencijų veikia Moterų laikinoji parlamentinė grupė, tačiau pokyčiai menki, ir ženklaus proveržio tikrai nejaučiame nei čia Seime, nei visuomenėje,“ – į moterų nepakankamo dalyvavimo svarbiose srityse problemą dėmesį atkreipė O. Leiputė ir pabrėžė, kad – „nepaisant įstatymų draudžiančių diskriminaciją dėl lyties, nemažai socialinių-ekonominių rodiklių byloja, jog Lietuvoje vis dar yra didelis atotrūkis tarp formalios ir realios lyčių lygybės, moterys nepakankamai įtraukiamos į demokratizacijos procesus. Dėl įsišaknijusių lyčių skirtumų nepakankamai vertinamas moterų lyderių potencialas šalies ekonomikai, verslui ir politikai.“

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė apibrėžė tris pagrindinius tyrimo tikslus. Vienas jų buvo išanalizuoti atgimusį Lietuvos moterų judėjimą nuo 1988 metų. Taigi, tyrime pateikiama Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio laikotarpio ir atkurtos Lietuvos moterų NVO, partijose veikiančių moterų sąjungų, skyrių ar bendruomenių veiklos analizė, atskleidžiami penki raidos etapai ir nurodomos puoselėtos vertybės, apibūdinamas jų indėlis į valstybės socialinį gyvenimą.

„Siekėme ne tik pateikti moterų judėjimo klasifikaciją, bet ir nurodyti jų indėlį formuojant demokratišką ir vertybinę lyčių lygybės visuomenę, šio principo plitimą ir įtvirtinimą pirmiausia remiantis tarptautinėmis konvencijomis, ES ir nacionaliniais potvarkiais ir įstatymais,“ – pasakojo V. Jurėnienė.

„XX amžiaus pabaiga ir XXI amžiaus pradžia išsiskiria iš bendros žmonijos istorijos raidos individo laisve ir saviraiška, taip pat lyčių lygybe. Europos ir didžiosios pasaulio dalies visuomenė žengė į vėlyvąją modernybę, pasižyminčią minėtais bruožais. Tai buvo ne tik dėsningos raidos, bet ir aktyvios moterų kovos už savo pilietines ir politines teises pasekmė. Ji tiesiogiai siejama su industrializacija, kurios paveikta prasidėjo moterų emancipacija. Moterų emancipacija – tai ne tik jų išėjimas į viešąją sferą, kuri buvo daugiausia vyrų erdvė, bet ir moterų sąmoningumo išraiškos laipsnis, įsiliejimas į mokslo ir darbo sferas. Veikiant industrializacijai kilo moterų feministinis judėjimas, prasidėjęs XIX a. Jis, vedamas skirtingų tikslų, išsivystė į dvi bangas ir šiuo metu yra trečioje, kurios pagrindinis akcentas yra lyčių lygybės politikos įgyvendinimas,“ – tyrimo bendraautorė docentė dr. Giedrė Purvaneckienė pristatė antrojo tyrimo tikslo – atskleisti kaip ir kiek keitėsi Lietuvos visuomenė vertybiniu lyčių lygybės aspektu per visą atkurtos Lietuvos valstybės laikotarpį – rezultatus.

Tyrėjos atliko išsamią Lietuvos visuomenės modernėjimo, vykusio daugiau nei 100 metų, vertybinių nuostatų lyčių lygybės aspektu analizę ir renginyje pristatė pagrindines Lietuvos gyventojų vertybes ir vertybines orientacijas įvairių gyvenimo aspektų atžvilgiu. Tirta, kurias gyvenimo sritis gyventojai laikė svarbesnėmis – šeimą, darbą, laisvalaikį, draugus, religiją ar politiką; kiek buvo reikšmingos materialinės vertybės, požiūris į vaikų auklėjimą ir ugdymą, santuoką ir šeimos modelio pasirinkimą, nuostatos dėl moterų ir vyrų vaidmenų pasiskirstymo šeimoje, vaiko priežiūros atostogų pasidalinimo tarp tėvų, požiūris į abortus, lyčių lygybės klausimus darbo rinkoje, moterų dalyvavimo politikoje ir kt.

Šioje dalyje remiamasi istoriniais šaltiniais, aptariami visuomenės modernėjimo lyčių lygybės kaip vertybinio bendrinio principo įsitvirtinimo joje etapai vertinant lyčių lygybės vertybinių nuostatų vyravimą, kitimą, naujų atsiradimą ir įsitvirtinimą.

Trečiasis mokslininkių tikslas buvo šiuo tyrimu padėti tvirtą pagrindą tolesniems moterų judėjimo veiklos ir visuomenės modernėjimo kaip pagrindinio lyčių lygybės vertybinio principo įsitvirtinimo visuomenėje tyrimams. Taip pat, tyrėjos parengė rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kokie žingsniai turėtų toliau būti vystomi tęsiant lyčių lygybės įtvirtinimo ir ugdymo principus postmodernioje mūsų valstybės visuomenėje.

Tyrimas buvo intensyviai atliekamas pastaruosius dvejus metus. Jį finansavo Lietuvos mokslo taryba. Su tyrimo rezultatais galima susipažinti monografijoje „Lietuvos modernios visuomenės (ne)modernėjimas: vertybių kaita lyčių lygybės aspektu“, kurią galima įsigyti Vilniaus universiteto internetiniame knygyne, netrukus – ir knygynuose „Akademinė knyga“, el. Knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt.