„Būtent studijuojant literatūrą ir kalbą, prisiliečiama prie žmogaus, jo būties. Būtent literatūroje ieškome atsakymų į tai, kas svarbu, išgyvename, kaip sakė Vytautas Mačernis, aukštąsias akimirkas“, – sako lituanistikos studentas Arnoldas Tarvydas pabrėždamas, kad neneigia kitų disciplinų svarbos, tačiau ragina atkreipti dėmesį į naujausius kalbos tyrimus bei stiprias tiesiogines jų sąsajas su kitomis mokslo ir gyvenimo sferomis.

Jau gegužės 8 d. pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, aptarti filologines aktualijas ir šios krypties reikšmę XXI a. jaunuosius tyrėjus suburs studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“.

Pasak A. Tarvydo, kalbos aprėptį puikiai iliustruoja vieno žymiausių XX a. filosofų Liudvigo Vitgenšteino išsakyta mintis: „Mano kalbos ribos žymi mano visatos ribas.“ Šias ribas konferencijoje ir siūloma plėsti, mat tokie bendraminčių susibūrimai yra reikšmingi ne tik šios krypties studentams ir Vilniaus universiteto (VU) bendruomenei, bet ir plačiai visuomenei, kiekvienam lietuviui. Ypač dabar, kai vis dažniau kyla diskusijų dėl lietuvių kalbos išlikimo sparčiai tobulėjančių informacinių technologijų ir globalizacijos amžiuje.

Jaunoji filologė Marta Smaliukaitė priduria, kad šie moksliniai lituanistų sambrūzdžiai kasmet tampa vis svarbesni, nes visuomeniniam gyvenimui tarptautėjant lietuvių kalba ir kultūra pamažu stumiama į paribį. „Nors sąmoningų tautiečių gausėja, klausimai dėl lietuvių kalbos visgi opūs. Ar susikalbėsime lietuviškai po 100 metų? Kaip lietuvių kalba per šį laiką pasikeis? Ar mes pajėgūs, o svarbiausia, siekiantys ją puoselėti ir išsaugoti? Ši lituanistų konferencija, rengiama jau ketvirtą kartą, parodo, kad lietuvių kalbos ir literatūros, kultūros pasaulis gyvuoja“, – įsitikinusi M. Smaliukaitė.

Plėsdami kalbos ribas, kuriame tokį pasaulį, kokį norime matyti

„Įstojęs į lituanistikos studijas didžiavausi ir tebesididžiuoju. Universitetas yra vieta, kur pradedamos trinti stereotipinės ribos. Moksliniai tyrimai, daugybė diskusijų, konferencijų ir kitų galimybių, kurios leidžia dar kartą patikėti gilumine humanitarikos galia. Nors dalyvaudami akademinėje veikloje kaip akį saugome savo individualumą, mes augame padedami bendraminčių, dėstytojų, skatinančių tirti, ieškoti ir atrasti“, – džiaugiasi jaunasis lituanistas A. Tarvydas.
VU Filologijos ir Kauno fakultetų organizuojama studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“ suvienija ir suburia studentus, dėstytojus ir kitus lietuvių kalba, literatūra ir kultūra besidominčius žmones. „Įkvepiant bendradarbiavimą tarp lituanistų iš VU Filologijos ir Kauno fakultetų, skatiname akademines diskusijas ir jaunųjų tyrėjų aktyvumą“, – teigia konferencijos organizatoriai.

„Jei pasakysi, jei pajėgsi pasakyti, bus, kas išgirs. Žmogaus pasaulis keičiasi iš to, kas pasakoma ir kas išgirstama“, – į garsiosios literatūrologės Viktorijos Daujotytės žodžius kviečia įsiklausyti A. Tarvydas, pažymėdamas, kad kartais sunku būti išgirstam, bet kalboje bei literatūroje galima ieškoti drąsos ir įkvėpimo, polėkio ir kūrybos. „Plėsdami kalbos ribas, kuriame tokį pasaulį, kokį norime matyti“, – įsitikinęs studentas.

Šiemet konferencija vyks VU Filologijos fakultete: prasidės ekskursija, supažindinančia su VU bibliotekos istorinėmis salėmis, įvadinį konferencijos pranešimą „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“ skaitys Fakulteto humanitarinių mokslų daktarė doc. dr. Jūratė Levina, o vėliau savo tyrimus pristatys III ir IV kursų bakalaurantai.

Konferencijoje norintys dalyvauti III ir IV kursų studentai lituanistai kviečiami siųsti savo pranešimų anotacijas (iki 150 žodžių) el. paštu iki gegužės 1 d.

Kilus klausimų, susisiekite el. paštu .