„Šiuolaikinis žmogus kaip niekad anksčiau yra priklausomas nuo komunikacijos, jos efektyvumo, – sako naujos Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija dėstytojas doc. dr. Saulius Keturakis. – Prieš porą metų amerikiečių atlikti menininkų žinomumo tyrimai rodo, jog apie 95 proc. visų menininkų taip ir lieka nežinomi platesnei auditorijai. Labai įdomi ir intriguojanti išvada, kad jų žinomumas, deja, visiškai nepriklauso nuo turimo talento. Pasirodo, svarbiausia žinomumo sąlyga – gebėjimas efektyviai komunikuoti, įsilieti į įvairius informacinius burbulus.“ Redaktorių, kalbos, reklamos, rinkodaros ar viešųjų ryšių specialistų, tekstų kūrėjų ir analitikų specialybės yra populiarios darbo pozicijos, apie kurias svajoja su kalba ir tekstu susijusią profesiją besirenkantys studentai. Šie žmonės tampa auditorijos ir kūrėjo tarpininkais, kurie, saugodami ir puoselėdami kalbą, atlieka ypač reikšmingą sėkmingos prasminės teksto sklaidos misiją. Reaguojant į šias aktualijas ir augantį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį sukurta Viešojo diskurso lingvistikos studijų programos specializacija, išsiskirianti tiksline orientacija į viešąjį diskursą, medijų retorikos strategijų išmanymą ir taikymą, kvalifikuotą lingvistinį viešojo diskurso vertinimą, tyrimą ir profesionalų paveikiųjų tekstų kūrimą – kompetencijas, reikalingas siekiant įsitvirtinti nuolat besikeičiančioje kalbinėje pasaulio aplinkoje.
Pats laikas persvarstyti esmines sąvokas
„Medijų turinys – kalbos, straipsniai, socialinių tinklų svetainės, reklamos ir skelbimai – siekia atkreipti jūsų dėmesį, įtikinti jus mąstyti ar elgtis tam tikru būdu. Būtent retorika tiria, kaip tekstai ir vaizdai veikia žmonių mintis, jausmus ir veiksmus. Mūsų studentai nagrinėja kultūrinę, socialinę, politinę skaitmeninės žiniasklaidos reikšmę, o gautos žinios suteikia įrankius daryti įtaką kitiems ir geriau suprasti, kada ir kaip įtaką jums daro kiti“, – sako VU KnF dėstytoja doc. dr. Eglė Gabrėnaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad intensyvi skaitmeninių ir tinklinių komunikacijos technologijų skverbtis skatina iš naujo atsakyti į, rodos, savaime suprantamus klausimus: Kas yra tekstas? Ar tradicinė retorika gali efektyviai veikti skaitmeninėje terpėje? Kokie paveikiosios komunikacijos instrumentai kuria efektyvų ir efektingą dialogiškumą? „Šiandienių medijų retorikos tyrimams pasitelkiamos tiek tradicinės, tiek naujausios metodologinės prieigos, įgalinančios ne tik studijuoti medijų retorikos reiškinį, bet ir aktyvuojančios potencialą kurti ir transliuoti naujas komunikacijos formas, kurių turinio įtikinamoji galia remiasi skaitmenine retorika“, – pasakoja dėstytoja. Naujoje studijų programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija aktualizuojama įtrauktis į naują medijų retorikos sritį, nagrinėjama skaitmeninių bei tinklinių technologijų ir paveikiosios retorikos praktikų sąveika, tiriamos naujos paveikiosios komunikacijos galimybės, kurias suteikia dabarties technologijos.
Naujasis turinio karalius – algoritmas
„Viešojo diskurso lingvistikos programa išsiskiria tiksline orientacija į kalbotyros, komunikacijos bei turinio rinkodaros sritis ir rengia profesionalius paveikiųjų tekstų kūrėjus, vertintojus ir analitikus. Studentai gilinasi į teorinę ir praktinę kalbotyros problematiką, analizuoja kultūrinius, komunikacinius, rinkodarinius kalbos vartosenos aspektus tarptautiniame kontekste, nagrinėja kalbos funkcionavimą socialiniame kontekste, ugdo praktinio taikomojo, redagavimo ir kritinio rašymo įgūdžius, vertina ir sprendžia kalbos problemas“, – pasakoja dėstytoja doc. dr. Eglė Gabrėnaitė. Ji įsitikinusi, kad tokios kompetencijos atveria galimybę dirbti nacionalinėse ir užsienio organizacijose leidybos, kultūros, švietimo, komunikacijos, žiniasklaidos, viešųjų ryšių, reklamos, rinkodaros srityse. „Naujoji programos specializacija apima kalbotyros, medijų retorikos bei komunikacijos sritis. Programoje gilinamasi į teorinę ir praktinę kalbotyros problematiką, analizuojami kultūriniai ir komunikaciniai lietuvių kalbos aspektai nacionaliniame ir globaliame kontekste. XXI a. medijų retorikai tapus pagrindine retorikos sritimi, apimančia įvairius verbalinius (tekstus) ir vizualinius (reklamas, kiną, vaizduojamuosius menus) diskursus, programoje siekiama atskleisti medijų retorikos įtikinamąjį potencialą“, - aiškina studijų programos komiteto pirmininkė doc. dr. Rita Baranauskienė.
„Šiandien absoliučią daugumą viešosios komunikacijos lemia algoritmai, apie kuriuos – paradoksas – dar labai mažai žinome. Tačiau supratus bent svarbiausius jų veikimo principus sėkmė komunikacijoje garantuota“, – sako dėstytojas doc. dr. Saulius Keturakis. Pasak jo, pasaulyje esama daug projektų, kurių tikslas – atskleisti didžiųjų socialinių medijų algoritmų veikimo principus. Vienas jų – „Tracking Exposed“ (prieiga internete – https://tracking.exposed), kuris, pasitelkęs šimtus tūkstančių savanorių visame pasaulyje, bando išsiaiškinti, kaip veikia vieno aktyviausių šių dienų žmogaus komunikacijos partnerių – naujųjų medijų – algoritmai. „Svarbu tai, kad šis projektas skelbia reguliarias ataskaitas. Viešosios komunikacijos specialistams šiandien tai yra svarbiausia pagalbinė priemonė ieškant sprendimų efektyviai komunikacijai“, – pasakoja jis pabrėždamas, kad viena pagrindinių šiandieninio komunikacijos profesionalo kompetencijų – gebėjimas nuolat atnaujinti žinias.
Lingvistika – lanksti ateities profesija
Mokslininkai sutaria – svarbiausia visgi net ne tai, kad absolventas, baigęs Viešojo diskurso lingvistikos programą, gebės paaiškinti lietuvių kalbos vienetų sisteminius ryšius, identifikuoti kalbos variantiškumą ir normiškumą, vertinti lietuvių kalbos faktus ir reiškinius ar net gebės dirbti mokslo tiriamąjį darbą. „Svarbiausia, kad fundamentalių žinių bagažas ir susiformavęs esybinis nuolatinio kismo suvokimas leis daug užtikrinčiau vertinti stiprėjančias inovacijas ir jų kuriamas tendencijas, greičiau reaguoti ieškant nestandartinių sprendimų, siekiant vytis ar diktuoti tendencijas pasirinktos srities komunikacijoje“, – įsitikinusi doc. dr. Rita Baranauskienė. Magistrantūros studijų programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija nagrinėjamos paveikiosios komunikacijos praktikos skaitmeniniame amžiuje. Programa siūlo studentams analizuoti kalbinius, socialinius, kultūrinius, retorinius naujųjų medijų ir skaitmeninių tekstų aspektus bei įsitraukti į mokslinius skaitmeninių medijų komunikacijos tyrimus, kūrybines diskurso konstravimo praktikas. Studentai tirs sakytines, rašytines, vizualines, multimodalines komunikacijos ir retorikos formas, nagrinės tradicinės retorikos transformacijas skaitmeninių medijų ir komunikacijos tinklų kontekste, patirs teorinius ir praktinius inovatyvių, tarpdisciplininių tyrimų iššūkius.
Dirbtinis intelektas darbo neatims
„Jungtinėse Amerikos Valstijose jau esama leidinių, kuriuose iki 70 proc. turinio yra sugeneruota dirbtinio intelekto, – pasakoja doc. dr. Saulius Keturakis. – Visgi, nėra pagrindo baimintis – dirbtinis intelektas nepakeis žmogaus kaip autoriaus, tik jo funkciją: užuot pradėjęs „nuo tuščio popieriaus lapo“, dabartinis autorius atrenka ir aprobuoja tai, ką jam „pasiūlo“ dirbtinis intelektas, apibendrindamas apmokymui panaudotus duomenis.“ Retas žino, kad pirmosios dirbtinio intelekto sugeneruotas noveles lietuvių kalba buvo paskelbtos dar 2018 m. „Skaitytojai tuomet neatpažino, jog neegzistuojančiam autoriui, vardu Tomas Maagi, priskirti kūriniai yra parašyti ne žmogaus. Tik 2020 m. EBIT (angl. earnings before interest and taxes) konferencijoje buvo atskleista, jog šiuo vardu pasirašęs buvau aš“, – pasakoja VU KnF dėstytojas S. Keturakis. „Dirbtinis intelektas kaip viešosios komunikacijos dalyvis šiandien jau yra atpažįstamas ir be specialių įrankių, iš specifinio vizualinio ir kalbinio stiliaus. Per 2 metus Open AI kompanijai priklausanti paslauga „chatGPT“ sugeneravo tiek žodžių, kiek yra maždaug dviejuose šimtuose JAV Kongreso bibliotekų. Įdomiausia, kad dalis šios informacijos atsidūrė viešojoje komunikacijoje“, – aiškina dėstytojas pabrėždamas augančią dirbtinio intelekto reikšmę ir būtinybę jį profesionaliai integruoti į viešąjį diskursą.