Gegužės 9 d. nuvilnijo tarptautinė mokslinė konferencija „Jaunasis tyrėjas išmaniajai visuomenei“, kurią organizavo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Konferencija sutelkė jaunuosius tyrėjus – moksleivius, bakalaurantus, magistrantus ir doktorantus, kurie pristatė atliekamus tyrimus, dalijosi mokslinėmis įžvalgomis, skatino diskusijas apie pranešimuose aptartas problemas.
Mokslinėje konferencijoje pranešimus skaitė šešios Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos studentės: Ligita Čeponytė, Gabrielė Marcinkevičiūtė, Aura Naimavičiūtė, Eglė Navickaitė, Viltė Nausėdaitė ir Karolina Vyšniauskaitė. Kalbos ir literatūros tyrinėjimų sekcijoje didžiausias dėmesys skirtas paveikiųjų diskursų (straipsnių antraščių, lietuviškos socialinės reklamos, kandidatų į prezidentus politinių programų, prezidentų viešųjų kalbų, socialinio tinklo „Discord“ ir „Facebook“ komentarų) analizei.
Ligita Čeponytė skaitė pranešimą „Apkalbų retorika „Discord“ įrašuose: eristiniai argumentai“. Jaunoji tyrėja siekė atskleisti eristinių argumentų įvairovę ir paskirtį socialiniame tinkle „Discord“, daug dėmesio skyrė apkalbų fenomenui aptarti, eristinių argumentų – argumentum ad personam ir argumentum ad hominem – skirčiai paaiškinti, adresanto ir adresato dialogiškumo ypatybėms socialiniuose tinkluose aktualizuoti.
Gabrielė Marcinkevičiūtė pristatė pranešimą „Mokslinio autoriteto sklaida internetinės žiniasklaidos straipsnių antraštėse“. Jaunoji tyrėja atskleidė autoriteto, kaip sudėtingo socialinio reiškinio, sampratą, ir aptarė jo raiškos dėsningumus straipsnių antraštėse. Pranešėja pažymėjo, kad viešajame diskurse, ypač žiniasklaidoje, autoritetą neretai įgyja ne tik savo srities žinovai, bet ir menkai su kalbamu dalyku (pavyzdžiui, mokslu) susiję asmenys.
Magistrantė Aura Naimavičiūtė skaitė pranešimą „Populizmo retorika kandidatų į prezidentus politinėse programos“, kuriame aptarė retorinių ir eristinių argumentų percepciją, pristatė prezidento posto siekiančių asmenų populistinės retorikos būdingumus. Atliktas tyrimas parodė, kad kandidatai į prezidentus, siekdami savo pusėn palenkti potencialų rinkėją, pasitelkia tris argumentavimo technikas: argumentum ad populum, argumentum ad metum ir argumentum ad hominem.
Viltė Nausėdaitė pristatė pranešimą „Okazionaliųjų posakių retorinė vertė paveikiajame reklamos diskurse“, kuriame apžvelgė retorikos ir pragmatikos sąveiką; aptarė socialinės reklamos, kaip paveikiojo diskurso, sampratą; paaiškino, kas lemia diskurso retorinę vertę. Magistrantė pažymėjo, kad socialinių reklamų kūrėjai vertina okazionaliųjų posakių retorinį potencialą – išmoningai perkurti okazionalizmai leidžiai įtaigiai perteikti esminę reklamos žinutę, implikuoja paskatą veikti, apeliuoja į adresato mąstymą ir vaizduotę.
Studentė Eglė Navickaitė skaitė pranešimą „Komizmo paribiai: neapykantos (de)konstrukcija komentaruose“, kuriame teigė, kad komentarai socialiniuose tinkluose – subjektyvus nuomonės diskursas, atskleidžiantis viešojo komentavimo kultūrą. Pranešėja svarstė komentavimo, išplečiančio politinio dalyvavimo galimybes, reikšmę; išgrynino politinio humoro ir neapykantos kalbos sampyną; aptarė vaizdinių ir žodinių elementų sąveiką, lemiančią diskurso patrauklumą ir įtaigumą.
Magistrantė Karolina Vyšniauskaitė pristatė pranešimą „Apeliavimas į valstybingumo tradiciją prezidentų viešosiose kalbose liepos 6 proga“. Pranešėja teigė, kad esminis prezidentinės retorikos uždavinys – susitapatinti su tauta, tai yra parodyti, kad prezidento interesai visiškai sutampa su tautos; taip pat įtvirtinti kolektyviškumo idėją. K. Vyšniauskaitė pastebėjo, kad prezidentų – Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės – viešosiose kalbose vyrauja penkių rūšių topai: laiko, autoriteto, definicijos, savybių ir kovos.
Džiaugiamės galimybe dalytis idėjomis ir skleisti žinią apie atliekamus tyrimus!
Už paskatą ir pagalbą ruošiantis konferencijai dėkojame dėstytojai doc. dr. Eglei Gabrėnaitei.
VU KNF Viešojo diskurso lingvistikos magistrantė Viltė Nausėdaitė
Nuotrauka VU ŠA.