Šią vasarą VU Kauno fakultete vykdomi net 5 studentų vasaros praktikos projektai, kuriems 20 000 Eur finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Keturi vasaros praktikos projektai vykdomi Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institute ir vienas – Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institute. Bendra vasaros praktikos vietos finansavimo suma – 4 000 eurų, kurią sudaro 1000 Eur/mėn. stipendija studentui. Projektai vykdomi 2 mėnesius nuo liepos 1 iki rugpjūčio 30 d.
Šia iniciatyva siekiama skatinti studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą ir kelti mokslinę kompetenciją. Numatytin rezultatai – apžvalginės publikacijos ir konferencijos pranešimai.
Kaip pasakoja VU KnF specialistas projektams Donatas Misiūnas, Kauno fakulteto mokslininkai, vykdydami projektus ir mokslo tyrimus, nuolat įtraukia motyvuotus visų studijų pakopų ir kursų studentus.
Studentai vasaros praktikos metu naudojasi universiteto biblioteka ir tarptautinėmis duomenų bazėmis, Kauno fakulteto laboratorijų prietaisais ir programine įranga. Atliekami svarbūs moksliniai darbai, tiriantys įvairias kultūrines, socialines ir technologines problemas.
„Vis daugiau studentų ryžtasi iškeisti vasaros atostogas į profesinį ir asmeninį tobulėjimą, konkuruoja dėl praktikos vietų“, – džiaugiasi D. Misiūnas. Pasak jo, vasaros praktikos projektai itin svarbūs, nes per trumpą, bet intensyvų laikotarpį studentai įgyja naujų žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų studijoms ir būsimai mokslinei bei profesinei veiklai. Projekto metu studentai pritaiko teorines žinias praktikoje, lavina savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais vykdydami mokslinius tyrimus.
„Svarbu paminėti, kad studentai lavina komunikacijos įgūdžius, mokosi įtaigiai pristatyti savo tyrimų rezultatus, tobulina technologijų naudojimo įgūdžius, dirba su duomenų analizės programine įranga ir multimedijos apdorojimu, įgyja praktinių mokslinių tyrimo atlikimo įgūdžių, kaip duomenų rinkimas, anketų sudarymas“, – aiškina fakulteto specialistas.
2024 m. vasarą VU KNF atliekami projektai
Projektą „Minkštosios galios naratyvai: lingvistikos ir multimodalumo naudojimas filme“ (P-SV-24-169) vykdo Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto bakalauro studijų programos Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) trečio kurso studentė Augustė Jurgilaitė, projekto vadovė doc. dr. Živilė Nemickienė.
„Analizei pasirinkau 3 skirtingų kultūrų filmus: amerikietiškajai kultūrai atstovaujantį filmą „Rekviem svajonei“ (angl. Requiem for a Dream), europietiškajai – ispanų filmą „Platforma“ (angl. The Platform), Azijos – filmą „Parazitas“ (angl. Parasite). Šiuo metu jau esu išanalizavusi 2 iš 3 pasirinktų filmų ir galiu teigti, kad minkštoji galia (apie kurią prieš tai nebuvau girdėjusi) reikšmingai pasireiškia šiuose filmuose. Mane žavi tai, kad minkštoji galia yra labai subtili ir kartais net nepastebima, tačiau sąmonei paveiki. Atlikdama šį darbą pradėjau pastebėti ir apmąstyti subtilias užuominas ir kaip jos gali paveikti tiek mane, tiek kitus žmones“, – pasakoja Augustė.
Projektą „Lietuviškos tarpukario periodikos tyrimai: moterų literatūrinės kritikos įvairovė ir santykis su humanistine literatūros kritika“ (P-SV-24-76) vykdo Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama trečio kurso studentė Emilija Gedgaudaitė, projekto vadovė prof. dr. Gabija Bankauskaitė.
„Džiaugiuosi galimybe pažvelgti į labai reikšmingą Lietuvos kultūros laikotarpį. Tarpukario literatūros kritika išties įrodo, koks sudėtingas, vingiuotas ir įvairus kelias yra lietuvių literatūra. Tyrimas man padeda artimiau susipažinti su autoriais – ne vien su jų kūryba, bet ir su mintimis apie tai, ką lietuvių autoriams reiškia literatūra“, – pasakoja Augustė.
Projektą „Subtitrų pozicionavimas ir vizualinis suvokimas: kurčiųjų ir girdinčiųjų žiūrovų skaitymo patirties lyginamoji analizė“ (P-SV-24-258) vykdo Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto bakalauro studijų programos Audiovizualinis vertimas trečio kurso studentė Rugilė Žvirblytė, projekto vadovė doc. dr. Jurgita Astrauskienė.
„Su projekto vadove Jurgita Astrauskiene stengiamės išsiaiškinti, kokie SKN (subtitrai kurtiesiems ir neprigirdintiesiems) yra tinkamiausi kurtiesiems ir neprigirdintiesiems žiūrovams. Intensyviai darbuojuosi okulografijos laboratorijoje, kur vieno respondento tyrimas trunka apie 20 minučių. Dalyviai per okulografą žiūri ištraukas iš Lietuvoje filmuoto mokslinės fantastikos filmo „Vesper“. Ištraukos parengtos su skirtingo tipo SKN ir orientuotos į tyrimui svarbius klausimus. Po to respondentas pildo anketą ir gautus duomenis sulyginame“, – pasakoja Rugilė.
Projektą „Vaizdažodinio žaismo recepcija dubliuotoje animacijoje: bandomasis žiūrovų tyrimas“ (P-SV-24-78) vykdo Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto bakalauro studijų programos Audiovizualinis vertimas trečio kurso studentė Vaida Furmanavičiūtė, projekto vadovė prof. dr. Danguolė Satkauskaitė.
„Vaizdažodinis žaismas įvyksta, kai žodžiai sąveikauja su ekrane rodomu vaizdu, tačiau tiek vienas, tiek kitas turi skirtingas reikšmes – taip išgaunamas humoristinis efektas. Šie atvejai kelia iššūkius vertėjams, todėl kartais vertime jie nebūna perteikti. Mūsų tyrimas sudarytas iš dviejų dalių – tyrimo atliekamo okulografu ir pusiau struktūruoto interviu. Tyrimo dalyviai bus suskirstyti į dvi grupes – vieniems bus rodomos ištraukos originalo kalba, kitiems – lietuvių kalba. Tai leis pamatyti, ar panaudotos vertimo strategijos padėjo išgauti tokią pat žiūrovų reakciją kaip originale. Tikiuosi, kad mūsų tyrimo rezultatai bus naudingi ir naujomis įžvalgomis bent šiek tiek prisidės prie audiovizualinio vertimo tyrimų ateityje“, – pasakoja Vaida.
Projektą „Darbingo amžiaus interneto naudotojų kibernetinių pažeidžiamumų analizė ir prevencija“ (P-SV-24-325) vykdo Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga antro kurso studentas Yehor Poliarskyi, projekto vadovė dr. Renata Danielienė.
„Pagrindinis mano tyrimo tikslas – parengti tikslines kibernetinio saugumo rekomendacijas Lietuvos gyventojams išanalizavus apklausos duomenis apie dalyvių patirtus kibernetinius incidentus ir taikytas prevencines priemones ir ekspertų patarimus. Kol kas sunkiausia buvo surinkti 200 apklausos dalyvių – vasarą daugelis atostogauja ir nenori įsitraukti į projektus. Padedamas VU Studentų atstovybės ir savo kolegų bei bendrakursių sėkmingai įveikiau šį tyrimo etapą. Šiuo metu pradedu komunikaciją su ekspertais, o tuomet būsiu pasiruošęs parengti galutines rekomendacijas ir apginti savo projektą“, – pasakoja Yehor.
Kitą vasarą dalyvauk ir Tu!
Studentai gali dalyvauti studentų vasaros praktikose – vasaros atostogų metu pagal individualią programą atlikti tiriamąjį darbą vadovaujant tyrimo vadovui (-ei). Veiklos trukmė – 2 mėnesiai (liepos–rugpjūčio mėn.). Projektus gali vykdyti tiek pirmos, tiek antros pakopos, tiek ir vientisųjų studijų studentai, išskyrus tuos, kurie paraiškų teikimo metu yra paskutiniųjų kursų studentai. Studento (-ės) paskutinio semestro visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi būti lygus 8,0 arba didesnis.
Pasibaigus vasaros praktikai studentai dalyvaus Lietuvos mokslo tarybos organizuojamoje konferencijoje, kurioje pristatys vasaros praktikoje atlikto tiriamojo darbo rezultatus.
Daugiau informacijos rasite ČIA.