„Universitete pavyko padaryti tai, ko niekaip nepavyko mokykloje – pamilti mokslą. Pasirodo, kad jis gali būti įdomus, įtraukiantis ir visiškai nenuobodus“, – sako bakalauro studijų programos Marketingo technologijos IV kurso studentė Jorė Bendinskaitė. Pasak jos, tereikia rasti savo sritį: „Kauno fakultetas tapo vieta, kur atradau savo pašaukimą ir pažinau save visai kitokią.“ Jorė džiaugiasi, kad jos veiklos fakultete susijusios net tik su savirealizacija, bet ir su pagalba moksleiviams, kurie renkasi ateitį. Jorės tikslas – kad jiems savo kelią atrasti būtų paprasčiau nei jai.

„Per kančias į žvaigždes“

Mergina prisipažįsta, kad apie VU Kauno fakultetą nežinojo nieko, kol nepamatė LAMA BPO sistemoje. „Renkantis studijas man svarbiausia buvo, kad jos vyktų Kaune. Labai apsidžiaugiau, kad neprarandu galimybės studijuoti VU“, – prisimena ji. Tuomet panagrinėjus studijų programas Jorė netruko apsispręsti ir pajausti, kur labiausiai linksta širdis, o šiandien juokiasi, kad tai buvo tiesiausias „kelias į žvaigždes“ (lot. ad astra): „Žinoma, tą kelią keliaujant reikia pačiam įdėti darbo ir visas galimybes susikurti. Kaip ir bet kur kitur.“

Nuo pat studijų pradžios Jorė pasinėrė į fakulteto gyvenimą: „Pirmame kurse buvau pakviesta vykti į gimnazijas kaip savanorė studentų atstovė. Matyt, patraukiau dėmesį savo aktyvumu, gebėjimu užkalbinti, suprasti ir išgirsti. Vėliau sutikau dalyvauti universiteto reklaminėje kampanijoje pristatant Kauno fakulteto tarpdiscipliniškumą.“ Mergina kukliai apibendrina: „Šventai tikiu į tikslingą laiko investavimą.“

Antrame kurse kandidatuojant į atlaisvėjusią komunikacijos specialisto vietą jos patirčiai ir vizijai lygių nebuvo. Šiandien Jorė su VU komanda aplankė didžiąją dalį Lietuvos miestų ir miestelių, kai kuriose gimnazijose jau yra pamėgta ir laukiama viešnia, o studijų mugėse – dažnai atpažįstamas veidas.

Nesibaigiantys pažinčių ir galimybių resursai

„Bendruomenė fakultete yra nedidelė, todėl labai artima. Fakultete ir mokausi, ir dirbu, ir leidžiu laisvalaikį studentų atstovybėje, tad pažįstu daugumą. Visi renginiai, kuriuos tenka organizuoti, kuriuose dalyvauju, man yra vienas didelis draugų susitikimas“, – šypsosi Jorė. Pasakodama apie universitetą moksleiviams, pirmakursiams ir kolegoms ji nuoširdžiai ragina įsitraukti į organizuojamas veiklas ar renginius, susipažinti su bendruomene: „Niekada negali žinoti, gal dėstytojas ar studentas, su kuriuo šnektelėsi renginio metu, taps tavo verslo partneriu.“ Pasak jos, pažintys – vienas didžiausių pliusų studijuojant universitete.

Jorė šmaikštauja, kad universitete žinių galima gauti daug arba daugiau: „Žinoma, galima tiesiog gerai mokytis, bet galima ir dalyvauti konferencijose, renginiuose, per įvairius projektus vykti į užsienį. Tie, kurie imasi iniciatyvos ir aktyviai veikia, bando viską, kas įmanoma, žinių bagažą išsiveš kur kas didesnį“, – sako ji ir pabrėžia, kad norint gaunamas žinias įsisavinti svarbu „griebti visas įmanomas galimybes ištiestomis rankomis“, nebūti abejingu aplinkai, drąsiai kreiptis į dėstytojus ar administraciją. Patirtis rodo, kad taip išsprendžiamos problemos ir atsiveria naujos galimybės.

Tikslai ir uždaviniai

„Studijų metu išmokau išsikelti tikslus ir uždavinius. Taikau tai visose gyvenimo situacijose. Gal skamba keistai, bet manau, kad kiekviena veikla gyvenime turi būti vykdoma su tikslu, o jam reikia tinkamai suformuluotų ir išsikeltų uždavinių. Tai galioja ir siekiant aukščiausio įvertinimo studijose, ir remontuojant namus“, – aiškina J. Bendinskaitė. Ji nebejoja, kad studijų metu dažnai erzinantis reikalavimas yra puikus kelrodis žvelgiant plačiau ir ieškant greičiausio būdo susikalbėti komandoje. Šis principas taip pat nepamainomas planuojant darbus ir skirstant veiklas pagal svarbą.

„Bestudijuojant tapau kantresnė ir pakantesnė. Išmokau tinkamai pateikti savo nuomonę ir argumentus. Išmokau išklausyti, o svarbiausia – išgirsti, pamąstyti ir suprasti“, – pasakoja Jorė apie tai, kaip sekėsi prisitaikyti universitete, ką teko keisti, kurios savybės tapo stiprybėmis. Ji neabejoja, kad tai veikia jau dabar ir ateityje įvairiapusiškai pravers visose įmanomose situacijose: darbe, namuose, socialiniame gyvenime.

Akademinio kelio pradžia?

Studentė pasakoja, kad didžiausiu iššūkiu tapo pirmojo mokslinio straipsnio rašymas. „Buvo baisu. Atsiranda daug naujų kriterijų, begalė informacijos ir dar daugiau neužtikrintumo kiekviename žingsnyje, – dalijasi Jorė. – Esu dėkinga dėstytojai Dovilei Balevičienei už palaikymą ir pagalbą perprantant akademinius principus. O svarbiausia – puikų bendrą rezultatą. Tai buvo kelio pradžia, iš kurio artimiausiu metu neplanuoju pasitraukti.“ Savo straipsnį ji pristatė 18-oje prof. Vlado Gronsko tarptautinėje mokslinėje konferencijoje.

Studentė įsitikinusi, kad mokslininko darbas dažnai vaizduojamas sausai akademiškai, o išties atradus savo temą įmanoma analizuoti visuomenei itin aktualius reiškinius, pateikti visuotinai reikšmingas išvadas. Kitaip tariant – keisti pasaulį arba prisidėti prie jo tobulėjimo.

„Labai džiaugiuosi, kad esu tokios didelės Vilniaus universiteto bendruomenės dalis. Manau, kad kiekviena sritis suteikia vienokių ar kitokių privilegijų, tad tik nuo žmogaus priklauso, ką jis įgyja. Man šiuo metu aktualiausia ir svarbiausia, kad yra sudarytos sąlygos nuolatiniam tobulėjimui: kursai, seminarai, mokymai, komandiruotės ir t.t. Didelė laimė bendrauti su skirtingų sričių specialistais ir semtis iš jų žinių“, – sako Jorė. Ji įsitikinusi, kad kartų, požiūrio ir kiti skirtumai – tik privalumas racionalioje diskusijoje ir siekiant geriausių rezultatų. Kasdienėse veiklose susidurdama su studentais, dėstytojais ir administracija ji pastebi, kad panašumų taip pat visada yra.

Mokytis ir mokytis

„Nors darbo rinka tampa vis lankstesnė, aukštasis išsilavinimas išlieka vertingas ir gali atverti ne vienas duris. Praverčia ir mano jau minėtos pažintys, žinios, galimybės... Visa tai pakeičia žmogaus požiūrį į veiklos procesą, ką dauguma darbdavių tikrai vertina. Priklauso nuo kiekvieno žmogaus tikslų ir norų darbo rinkoje, bet mano atveju sprendimas studijuoti jau pasiteisino“, – sako J. Bendinskaitė.

„Mano studijos jau beveik baigėsi, liko tik keletas mėnesių, o galvoje jau knibžda mintys, kur stoti ir ką mokytis toliau. Bet tikriausiai kiekvienam kitaip“, – šypsosi mergina. Ji tiki, kad mokslams tinkamiausias laikas tada, kai žmogus turi ambicijų, tikslų ir noro. Tai gali įvykti iš karto po mokyklos, o gali prireikti ir gero dešimtmečio ar dvidešimtmečio – universitetas visada laukia ir grįžtančių, ir pagaliau išdrįsusių.“