Šį rugsėjį Vilniaus Gedimino prospektu jau trisdešimtą kartą žygiuos triukšminga ir spalvinga išskirtinė studentų, dėstytojų ir kitų Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės narių eisena. Per šiuos metus ji tapo neatsiejama Rugsėjo 1-osios šventės Vilniuje dalimi. Minėdami šią jubiliejinę progą, prisiminkime, kaip prasidėjo ši universitetinė tradicija.

Rugsėjo 1-osios eisenos idėja gimė 1994 m., kai tuometinis VU rektorius prof. Rolandas Pavilionis reikalų valdytojui Sigitui Sunelaičiui pasiūlė surengti visos universiteto bendruomenės eiseną pagrindine miesto gatve.
Įdomu tai, kad pirmoji eisena vyko visai ne rugsėjo 1-ąją, o rugsėjo 16-ąją, minint 415-ąjį Vilniaus universiteto gimtadienį. Būtent antroji iškilmių diena baigėsi profesorių, dėstytojų, studentų eitynėmis Gedimino prospektu. Tik kitais metais, 1995-aisiais, eisena vyko šiandien mums įprastą dieną – rugsėjo 1-ąją.

Kaip rašoma laikraščio „Universitas Vilnensis“ 1994 m. spalio numeryje, „nemaža minia universiteto gyventojų, susirinkusi prie Žvėryno tilto, patraukė pro Seimą link universiteto centrinių rūmų. Priekyje žengė pučiamųjų orkestras „Trimitas“, paskui rektorius, profesoriai, fakultetų kolonos. Demonstracija susirinko Didžiajame kieme. Į studentus, sutiktas ovacijomis, kreipėsi rektorius. Vėliau visus linksmino studentų improvizuoti vaidinimai, parodijuojantys skirtingus universiteto raidos etapus, linksmino folkloriniai ansambliai.“

Tais pačiais metais buvo nuspręsta sukurti dar vieną naują tradiciją – rengti šventę Didžiajame kieme. Anksčiau mokslo metų pradžios šventė vykdavo Vilniaus sporto rūmuose kartu su kitomis sostinės aukštosiomis mokyklomis.
„Aš tuomet pasiūliau rektoriui idėją – turime tokį gražų Didįjį kiemą, pamėginkime surengti šventę jame. Jis man iškart liepė paskaičiuoti, kiek žmonių jame tilps. Biesas žino, galvoju, tilps kažkiek! Ir suėjome į tą kiemą“, – 2017 m. „VU naujienoms“ yra sakęs S. Sunelaitis.

Pirmus trejus metus eisenoje nedalyvaudavo Kauno fakultetas, tačiau vėliau prisijungė ir jo bendruomenė – kauniečiai iki šiol kiekvieną rugsėjį atvažiuoja į Vilnių. Pirmą kartą visa VU bendruomenė nuvažiavo į Kauną 1999 m. spalį – tada nuo Laisvės alėjos triukšmingai nužygiavo iki Muitinės gatvėje įsikūrusio Kauno humanitarinio fakulteto, taip paminėdama jo 35-metį.

„Tai jau istorija. Matome situaciją, susiklosčiusią prieš du dešimtmečius. Tuomet, po virtinės sumaišties metų, kai tartum buvo suabejota klasikine universitetine tradicija ir ėmė kurtis nauji universitetai, Vilniaus universitetas atsitiesė ir vėl tvirtai užėmė šalies universitetų lyderio pozicijas. Kauno fakultetui tai suteikė pasitikėjimą, kad baigėsi įtampos ir nuolatiniai bandymai komercializuoti fakulteto turtą ir jį likviduoti kaip perteklinį. Fakultetas įtvirtino Vilniaus universitetą Kauno regione, tapo patikimu ne tik studijų, bet ir mokslo partneriu“, – prisimena buvęs Kauno fakulteto dekanas prof. Stasys Albinas Girdzijauskas.

„Šiandien sunkoka atsiminti istorines fakulteto 35-mečio detales. Pamenu, kad sunkokai įkalbinėjau tuometinį dekaną A. Šalčių, kad reikia surengti fakulteto minėjimą. Paskutinę akimirką jis nusileido, o vėliau su entuziamu šią idėją palaikė, ir renginys, dalyvaujant būriui svečių iš Vilniaus, galiausiai įvyko. Pamenu, kad man reikėjo skaityti pagrindinį renginio pranešimą, ruošiausi iki pat paskutinės minutės (mat strigo asmeninis kompiuteris, kuris tuo metu dar buvo didelė naujovė), todėl eisenoje nedalyvavau, bet ji, atrodo, vyko. Aiškiai pamenu 40-mečio eiseną, kuri vyko nuo Savivaldybės iki Rotušės aikštės. Tuomet turėjom ne tik svečių iš Vilniaus, jie atsivežė net Upsalos universiteto prorektorių, dalyvavo miesto valdžia, KTU atstovai ir kt.“, – pasakoja S. Girdzijauskas.

Doc. Kęstutis Driaunys, buvęs Kauno fakulteto dekanas, teigia, kad kiekvieną kartą dalyvaudamas VU eisenoje išgyvena daugybę jausmų: „Pirmiausia tai puiki galimybė pajausti, kokia didelė ir įvairi yra VU bendruomenė, ir didžiuotis, kad esu jos dalis. Čia patiriu stiprų bendrumo jausmą, kai matau, kiek daug žmonių susivienija dėl bendro tikslo. Tai suteikia jėgų ir vilties siekti pokyčių, kurti gražesnį pasaulį. Eisenoje visada pasisemiu entuziazmo ir energijos, kuri sklinda iš visų dalyvių – tai ypatingas momentas, kai visi esame vieningi ir kupini ryžto.“

Pasak akademinių reikalų prodekanės profesorės Daivos Aliūkaitės, žygiuojant Gedimino prospektu ir matant šypsenas praeivių veiduose, žvilgsnius iš kavinių bei parduotuvių, kai tau mojuoja tiek jauni, tiek vyresni žmonės, apima nuostabus jausmas.

„Aštriai pajunti, koks svarbus miestui Vilniaus universitetas. Apima bendrumas su visais – tiek su VU, tiek apskritai su visais, kurie džiaugiasi, vertina ir gerbia akademinę bendruomenę. Juk iš esmės VU eisenoje pražygiuoja tie, kurie kuria Lietuvą. Stipru yra jausti, kad esi vienas iš jų, kad prisidedi ugdant geriausius“, – tikina profesorė.

„Tas jausmas Vilniuje visa gerkle dainuoti (rėkti): „Jei vilniečiai nesupyks, Kaunas – Lietuvos širdis“... Būnant vilniete. Pirmojoje eisenose dar nedrįsau to sakyti garsiai, bet nuo antrųjų metų problemos nebemačiau. VU KnF (KHF) visada liks širdyje“, – dalijasi buvusi VU SA KNF pirmininkė Gintarė Lazdinytė.

„Dalyvauti tokiame renginyje ir atstovauti savo fakultetui buvo išties įspūdinga patirtis. Tą dieną mus užklupo smarkus lietus, tačiau jis mūsų neišgąsdino – priešingai, dar labiau sužadino mūsų entuziazmą, ir mes garsiai skandavome šūkius apie Kauno fakultetą. Tai buvo nepamirštama eisena, kupina stiprių emocijų ir naujų draugysčių“, – sako trečiakursis Mantas Kalinauskas.

Šventinė VU bendruomenės eisena – vienintelė tokio masto universiteto studentų, darbuotojų, alumnų, miesto gyventojų ir svečių eisena, skelbianti mokslo metų pradžią. Šiemet jubiliejinė mokslo metų pradžios eisena vyks rugsėjo 2 d.