Ne vienas Kauno gyventojas atpažįsta besišypsantį saulės laikrodį ar Napoleono namą, tačiau tikrai ne kiekvienas pasakys, kad būtent čia įsikūręs Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultetas, kuriame išsilavinimą įgijo ne vienas šiandien savo srityje už aukštus pasiekimus gerbiamas specialistas, žiniasklaidos pamėgtas veidas ar tiesiog patikimas visuomenės narys, kurio vertybės įkvepia nesiliauti mokytis, o krizes paversti galimybėmis ir stengtis matyti plačiau.

VU Kauno fakulteto dekanas doc. Giedrius Romeika sutikdamas fakulteto įkūrimo 60 metų jubiliejų džiaugiasi, kad stipri švietimo įstaigos pozicija rinkoje leidžia koncentruotis į pagrindines mokslo ir studijų veiklas, nuosekliai investuojant gerinti sąlygas studentams ir personalui, tikslingai veikti visuomenėje stiprinant aukštojo mokslo kaip reikšmingos dedamosios poziciją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jis neabejoja, kad nuo pat įkūrimo fakultete puoselėtas tarpdiscipliniškumas yra raktas į ateities profesijas, naudingus mokslinius atradimus ir visapusišką progresą formuojant mąstymą, nukreiptą į ateitį.

Fakulteto įkūrimas Kaune – strateginis žingsnis

1964 m. Vilniaus universiteto Kauno bendramoksliniu fakultetu pavadintas akademinis padalinys nuomotose patalpose buvo įkurtas kaip humanitarinių studijų atsvara tuo metu Kaune dominavusioms techniškosioms aukštosioms mokykloms. Manant, kad čia bus dėstomi tik bendrieji fundamentiniai humanitariniai mokslai, o specialybės studijos tęsiamos neakivaizdiniu būdu, buvo pasirinkta vakarinė studijų forma.

„Šiandien, kai laisvai judame Europos Sąjungoje, nėra lengva suprasti, ką tuomet reiškė galimybė humanitarams neišvykstant studijuoti technologijų mieste. Vilniaus universiteto sprendimas įkurti padalinį Kaune ne tik tapo lemtingu daugybei studentų, bet ir lėmė unikalios akademinės terpės susikūrimą, kurios savalaikiais vaisiais džiaugiamės šiandien“, – sako doc. G. Romeika.

1984 m. fakultetas persikėlė į dabartines patalpas senamiestyje, o 1989 m. pradėtos vykdyti ir dieninės studijos. Kelis dešimtmečius Kauno humanitariniu fakultetu vadintame VU padalinyje buvo plėtojamos ne tik humanitarinių, bet ir socialinių bei fizinių (informatikos) mokslų studijų programos ir moksliniai tyrimai.

Ieškodamas vietos po saule fakultetas kelis kartus keitė pavadinimą: 1964–1966 m. – Vilniaus universiteto Kauno bendramokslinis fakultetas, 1966–1989 m. – Vilniaus universiteto Kauno vakarinis fakultetas, 1989–2016 m. – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. Nuo 2017 m. jis tapo VU Kauno fakultetu. Šiuo metu jame vykdomi humanitarinių (filologijos), socialinių (ekonomikos ir vadybos), gamtos (informatikos) ir technologijos (informatikos inžinerijos) mokslų tarpkryptiniai tyrimai, organizuojamos humanitarinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos, socialinių mokslų bei informatikos mokslų studijų krypčių pirmosios ir antrosios pakopos studijų programos. Fakultete vykdomos penkių mokslo krypčių (filologijos, ekonomikos, vadybos, informatikos ir informatikos inžinerijos) doktorantūros studijos. Visų trijų pakopų studijų programas ir tarpkryptinius mokslinius tyrimus VU Kauno fakultete koordinuoja du institutai: Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas ir Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas.

Miesto atvirukas su fakulteto saulės laikrodžiu

VU Kauno fakultetas dabar atpažįstamą veidą gavo įsikūręs vienoje iš seniausių Kauno vietų – dviejuose XVI a. ir XVII a. pastatytuose senamiesčio kvartaluose Nemuno krantinėje, Muitinės gatvėje. Kauno miesto klestėjimą XVI a. menantys pastatai reprezentacinėje miesto dalyje slepia turtingą čia gyvenusių vokiečių pirklių istoriją ir traukia turistus. Taip pat miestui reikšminga Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčia, Napoleono namas unikaliu renesansiniu frontonu ir fachverko architektūros laiptinė, rytiniame kvartale susiliejusiuose dviejuose pastatuose išlaikyta siaurutė viduramžių gatvelė, romantiški plytų ir akmens rišimo rūsiai, o viena iš auditorijų ištinkuota senuoju metodu, kalkes maišant su druska. Net ir moderniais laikais, švęsdamas 50 metų jubiliejų, VU Kauno fakultetas ant vieno iš savo pastatų sienos įrengė saulės laikrodžio instaliaciją, kuri netrukus tapo reikšminga miesto veido dalimi.

„Ko gero, fenomenalu, kad mūsų puikiai žinomi fasadai nėra atpažįstami kaip VU buveinė. Vis dar pasitaiko studentų, kurie fakultetą atranda tik LAMA BPO, ieškodami aktualių studijų programų. Vis dėlto studentai gan dažnai tęsia studijas, mokosi dešimt metų ir daugiau, noriai rekomenduoja šeimos nariams, draugams kaip išskirtinę vietą studijoms“, – pasakoja doc. G. Romeika. Jis pastebi, kad dažnas alumnas palaiko ryšius su fakulteto bendruomene, vertina studijų metu įgytas žinias ir patirtis, siekia grįžti ir dalytis savo sukaupta patirtimi, su malonumu užsiima ambasadoryste.

Realią vertę kurianti mokslo ir verslo sinergija

Dekanas doc. G. Romeika dar studijuodamas VU Kauno fakultete stebėjo, kaip atgimstančioje Lietuvoje fakultetas tampa atrama besivystančiai ekonomikai, tad ypač vertina mokslo, verslo ir visuomenės dialogą, jau 19 metų skatinamą prof. V. Gronsko garbei skirtuose seminaruose, kuriais siekiama puoselėti lietuvišką ekonomikos filosofiją, atrasti šaliai būdingų išskirtinumų pasaulio reiškinių kontekste.

„Visai ne juokais tuomet prof. V. Gronskas vadintas vieninteliu tikru fakulteto profesoriumi. Šiandien vadintume jį ekspertu ar net guru. Sakyčiau, kad būtent jo išmintis lydėjo ekonominį lūžį 90-ųjų Lietuvoje, kurį dažnai vadiname „laukiniu kapitalizmu“, nors iš esmės tai tebuvo perėjimas iš komandinės į rinkos ekonomiką. Šis perėjimas buvo sudėtingas, skausmingas ir dėl to toks įsimintinas ne vienai kartai“, – sako VU Kauno fakulteto dekanas doc. G. Romeika, kuriam teko garbė būti prof. V. Gronsko studentu ir pačiam patirti, kaip greitai dėstoma teorija atsispindi realybėje, kokią išliekamąją vertę turi.

Tapatybės paieškos sparčiai besikeičiančioje rinkoje

Įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė iki tol nesuvoktos profesinės galimybės. Pasidarė pasiekiamos tarptautinės duomenų bazės, imta megzti vertingus ryšius su kaimyninių ir tolimų šalių mokslininkais, dalytis patirtimi. Kita vertus, padaugėjo galimybių ir renkantis studijas, tad išaugo konkurencija dėl studentų, kilo diskusijų dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo.

„Jau vien aptariama išorinė grėsmė sustiprėjo viduje – bendruomenė buvo motyvuota aktyviau veikti, įrodyti savo vertę tiek universiteto, tiek Kauno miesto kontekste. Čia pasiteisino ilgai puoselėtas tarpdiscipliniškumas lietuvių filologijos ir reklamos, kultūros vadybos, verslo informatikos studijų programose“, – pasakoja doc. G. Romeika apie ketvirtąjį fakulteto dešimtmetį, kai tvyranti grėsmė atskleidė didžiausias bendruomenės stiprybes.

„Rinkoje paklausios specialybės padėjo įtvirtinti suvokimą, kad mūsų fakultete ugdomi universalūs žmonės, kurių įgytos kompetencijos neapsiriboja diplome išvardytomis ir leidžia prisitaikyti prie sparčiai tobulėjančio pasaulio, susikurti savo svajonių pozicijas ir suburti bendraminčius netradiciniams projektams“, – aiškina jis.

Pasak dekano, savo vietą mieste įtvirtinti padėjo aktyvesnis bendravimas su partneriais, paskatinęs artinti studijų programas prie rinkos poreikių. Keičiantis visuomenės požiūriui ir prioritetams fakultete buvo sukurta Audiovizualinio vertimo studijų programa, šioje srityje iki šiol pirmaujanti. Šiandien galima didžiuotis fakulteto mokslininkais, kurie aktyviai veikia tvarumo, kibernetinio saugumo, finansų ir marketingo technologijų srityse ir garsina fakulteto vardą visame pasaulyje.

Diegiamos žinios ateičiai, pasauliui

Pastarieji 10 metų fakultetui tapo dar vienu sėkmės laikotarpiu, pasiektu įveikiant kliūtis. Vos plačiau atvėrus duris tarptautiškumui ir pristačius Europoje ir pasaulyje tuomet mažai vykdytą Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos bakalauro studijų programą, buvo patirta įvairių sunkumų – apribojo COVID19 karantinas, o tuomet – ir karas Ukrainoje. Virtualiai rinkai ypač aktualios ir Marketingo technologijų bakalauro bei Finansų technologijos magistrantūros studijų programos, kurių dėstomieji dalykai ugdo specialistus ir šiandienai, ir ateičiai.

„2024 m. rudenį pasitinkame su rekordiniais stojimo rezultatais, kurie rodo, kad ant klasikinio universiteto pamatų dedamos nuoseklios pastangos tobulėti ir eiti koja kojon su besikeičiančiu pasauliui leidžia suburti bendruomenę, kuri pasiruošusi ateičiai“, – sako doc. G. Romeika.

60 fakulteto metų nuspalvinti pakilimais, įveiktais sunkumais, išgrynintomis vertybėmis ir atrastomis universaliomis formulėmis, kurios jau šiandien skatina galvoti apie ateities iššūkius. Fakulteto absolventai pasklido po Lietuvą ir pasaulį, kur stebina tiesiogiai ir netiesiogiai pritaikydami savo žinias ir tik patvirtindami, kad tarpdisciplininis suvokimas leidžia aprėpti daug daugiau ir taip atrasti savo nišą kiekvienoje srityje.