Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti kūrybos partneriu ir jūsų mintis paversti meno kūriniais. Tik ar viskas taip paprasta? Jeigu DI priemonės, gebančios generuoti grafiką, paprašytume sukurti nuostabaus grožio atvaizdą, gali būti, kad išvystume visai ne tai, ko tikėjomės. Pokalbis su DI kūrėjui gali tapti iššūkiu, todėl reikia profesionalų, žinančių, kaip formuluoti užklausas, redaguoti ir tobulinti DI sukurtą tekstą, gebančių išnaudoti DI galimybes.

DI įrankiais sukurti meno kūriniai pripažįstami ir vertinami šiuolaikinio vaizduojamojo meno pasaulyje – pirmasis DI sukurtas portretas Christie‘s aukcione Niujorke parduotas dar 2018 metais, 2022-aisiais Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija (LDIA) organizavo pirmąjį Lietuvoje meno konkursą skirtą DI sukurtam menui, o nuo 2023 metų Amsterdame veikia pirmoji pasaulyje DI meno galerija „Dead End Gallery”, kuri rengia tokio meno parodas pasaulio galerijose ir parduoda kūrinius.

Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto III korpuse (K. Mindaugo pr. 4.) iki vasario 28 d. eksponuojama Tinos Sarapinienės darbų paroda, sukurta pasitelkiant DI įrankius – nuskaičius prie paveikslų pateiktus QR kodus paveikslai atgyja ir pasigirsta ypatingas garso įrašas.

DI – įrankiai įgudusiam kūrėjui atveria daugiau galimybių

Kaip teigia T. Sarapinienė, parodos pavadinimas „Kai žodžiai tampa forma“ apibūdina kūrybos procesą, kai tekstas, mintis ar emocija virsta apčiuopiamu meno kūriniu. Tokias galimybes ji vadina laisve ir yra įsitikinusi, kad ribos egzistuoja tik mintyse.

„DI – tik įrankis, o be žmogaus kūrybiškumo, emocijų, žinių – niekas. Siekiant pateikti užklausą neužtenka vien techninio išmanymo ar suprasti algoritmą – reikia turėti įvairių žinių: skaityti knygas, žiūrėti filmus, klausytis muzikos, domėtis menu, istorija, IT pasauliu ir net teise. Viskas susieta! Taip ir gyvenime – norint kažką duoti pasauliui, pirmiausia turi pripildyti savo vaizduotę“, – sako daugiau nei 15 m. marketingo ir reklamos srityje dirbanti ir nuolat kūrybinių naujovių ieškanti parodos autorė. Paprastai ji renkasi fotografiją, piešimą, lipdymą iš molio, o daugiau nei prieš metus pradėjo kurti paveikslus pasitelkdama dirbtinį intelektą. Autorės darbai jau buvo eksponuoti parodose Majamyje, Amsterdame, o dabar 18 darbų paroda eksponuojama ir Lietuvoje.

Paroda atidaryta nuotolinėje diskusijoje „Būk kūrėjas, o ne atlikėjas“ naujos VU Kauno fakulteto studijų programos „Kalba ir dirbtinio intelekto valdymas“ (https://www.knf.vu.lt/stojantiesiems/bakalauro-studijos/kalba-ir-dirbtinio-intelekto-valdymas-anglu-k) dėstytojų: doc. dr. Dovilės Vengalienės, asist. dr. Renatos Danielienės, doc. dr. Skirmantės Biržietienės, doc. dr. Ramintos Pučetaitės ir dokt. Ugnės Pavlovaitės. Specialistės sutaria, kad personifikuoti dirbtinio intelekto nevalia, nes priimant jį – kaip ir bet kurį kitą (r)evoliuciją paskatinusį įrankį – savaime suprantama tampa būtinybė pažinti, perprasti ir efektyviai pritaikyti.

Profesionalūs DI valdymo principai reikalauja nuodugnaus suvokimo

„Jei siekiate įgyti žinių dirbtinio intelekto srityje, suprasti šios technologijos potencialą ir prisidėti prie jos vystymo, universitetinės studijos labai svarbios“, – atvirai sako studijų programos „Kalba ir dirbtinio intelekto valdymas“ pirmininkė doc. dr. Dovilė Vengalienė ir pabrėžia, kad darbo rinkoje jau dabar netrūksta DI entuziastų ir talentingų specialistų, todėl konkurencija didelė. Vis dėlto siekiant sėkmingos karjeros šioje srityje tvirtos lingvistikos ir IT profesinės žinios ir įgūdžiai suteikia didesnį pranašumą.

„DI nėra tik technologijos. Tai apima ir etiką, ir filosofiją, ir socialinę atsakomybę. Būtent universitete galima įgyti profesinį požiūrį, kuris padės mokytis visą gyvenimą, išlaikyti konkurencingumą rinkoje ir kurti DI sistemas, tarnaujančias žmonijaiׅ“, – akcentuoja D. Vengalienė, aiškindama, kad universitetas ugdo asmenybę, suteikia išsilavinimą ir galimybę susikurti savo svajonių darbo vietą, nesibaiminant nuolatinio pasaulio kismo.

Informacinių technologijų ir kibernetinės saugos specialistė asist. dr. Renata Danielienė siūlo įsivaizduoti, kad darbas su DI yra panašus į užduoties sprendimą: „Pavyzdžiui, siekiant sukurti efektyvią užklausą generatyviniam DI modeliui, reikia suprasti jo veikimo principus, kaip vairuotojui būtina žinoti kelių eismo taisykles. Negalima vairuoti bet kaip, reikia laikytis tam tikrų principų. Tinkamai suformuluota užklausa, atitinkanti DI sistemos logiką, yra tarsi teisingai pasirinktas maršrutas, kuris padeda greičiau ir efektyviau pasiekti tikslą.“

Kyla būtinybė persvarstyti žmogiškąsias vertybes

„Šių dienų technologijos nuolat verčia persvarstyti žmogiškumo vertę ir apibrėžtis. Istoriškai visi žmonių atradimai tai skatino. Šiuo metu sau keliu klausimą, ar DI gali būti kūrybiškas. Dabar atrodo, kad skaitmeninio intelekto kūrybiškumas žmogui nėra pakankamas, todėl rašytojo, muziko, aktoriaus, dailininko, kino menininko veikla visada bus reikalinga ir prasminga“, – sako doc. dr. Skirmantė Biržietienė – tekstų kūrimo ir kūrybinės lingvistikos dėstytoja. Ji jau pastebi, kad DI pagalba rašytojams ir turinio kūrėjams suteikia tam tikro šabloniškumo, todėl kelia kūrybiškumo klausimą.
„DI technologijos vystosi taip sparčiai, kad jų teisinis reguliavimas atsilieka nuo praktikos, todėl naudojant DI įrankius svarbu atsižvelgti į etikos principus – sąžiningumą, įtrauktį, profesinę ir organizacinę atsakomybę – ir į ateitį nukreipto, kūrybiško, sistemingo mąstymo gebėjimą. Šis gebėjimas naudingas tiek valdant profesinės ir organizacinės veiklos rizikas, tiek kuriant teisingesnę ir saugesnę visuomenę“, – sako doc. dr. Raminta Pučetaitė, būsimiesiems studijų programos studentams dėstysianti etikos ir teisės dalykus.

„DI, vis dažniau naudojamas šiuolaikinio žmogaus gyvenime, stebina savo kūrybinėmis galimybėmis, konkuruoja su pačiu kūrėju, tačiau pirminiu kūrybiniu šaltiniu vis dėlto lieka ir liks žmogus, technologiniuose pančiuose tik dar labiau įtvirtindamas savo nepakeičiamą prigimtį“, – sako doktorantė Ugnė Pavlovaitė – skaitmeninio meno žinovė ir magistrantūros programos „Meno vadyba“ (https://www.knf.vu.lt/stojantiesiems/magistranturos-studijos/meno-vadyba) dėstytoja.

Universitetas atliepia ES keliamus DI raštingumo reikalavimus

2024-ųjų vasarą įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto aktas. Tai – pirmas ir kol kas vienintelis pasaulyje teisės aktas, reglamentuojantis su dirbtiniu intelektu susijusią veiklą, siekiant taikyti įprastus saugumo, skaidrumo, etikos ir kitus standartus. Nors nuostatos pirmiausia taikomos DI įrankių kūrėjams, galioja ir DI grįstų sprendimų naudotojams, verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, jų darbuotojams ir fiziniams asmenims.

2025-ųjų vasario 2 d. įsigaliojo minėto akto nuostata, įpareigojanti tiek sistemų kūrėjus, tiek naudotojus versle ir viešajame sektoriuje imtis priemonių užtikrinant pakankamą darbuotojų ir su DI dirbančių asmenų DI raštingumo lygį. Nors praktiniai šio reikalavimo aspektai dar nėra susiformavę, tikimasi padėti rinkos poreikį užpildyti ir nauja bakalauro studijų programa, orientuota parengti anglų kalbos profesionalus ir generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) užklausų (angl. prompts) valdymo inžinierius, gebančius sėkmingai taikyti kalbos ir DI žinias įvairiose srityse (mokslo tyrimuose, saugume, politikoje, medijose, versle ir t. t.) bei kurti prasmingą ir efektyvų bendravimą tarp žmogaus ir „mašinos“, naudojant specifines užklausas, padedančias DI suprasti ir atlikti norimas užduotis.