Į Vilniaus universiteto Kauno fakultetą 2024 m. įstojo net 103 užsienio studentai, atvykę iš daugiau nei 15 šalių: Ganos, Bangladešo, Pakistano Islamo Respublikos, Nigerijos, Indijos, Ukrainos ir kt. Pirmo kurso bakalauro ir magistro studentams, įstojusiems 2024-2025 m. m., rudens semestro metu buvo sudaryta galimybė nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Studentus lietuvių kalbos mokė trys dėstytojos: doc. dr. Audronė Rimkutė, j. asist. Monika Stankienė ir lekt. Indrė Bagdžiūtė. Sėkmingai baigusiems kursus įteikti lietuvių kalbos A1.1 lygio sertifikatai. Studentų teigimu, lietuvių kalbos kursai reikšmingai pagerino jų integraciją ir patirtis šalyje.

Kursas skirtas pažinčiai su kalba ir kultūra

„Fakultatyvas skirtas išmokti komunikuoti lietuvių kalba įprastose kasdienėse situacijose apie bendrai žinomus dalykus. Manome, kad atvykus studijuoti į Lietuvą itin svarbu gebėti bent kiek suprasti kalbą. Džiugu, kad studentai tai suvokia ir patys renkasi šį dalyką“, – pasakoja dėstytoja doc. dr. Audronė Rimkutė.

Dėstytoja pastebi, kad įgiję daugiau kalbos žinių studentai geriau jaučiasi naujoje aplinkoje, lengviau priima kultūrinius skirtumus, drąsiau bando bendrauti su gimtakalbiais. Ji stengiasi, kad mokymosi procesas būtų dinamiškas, įtraukiantis, todėl taiko aktyvaus mokymo(si) (dialogai, situacijos, darbas poromis, užduotys grupei) ir komunikacinius metodus (pratybos).

Kurso metu mokoma skaityti ir suprasti trumpus, paprastus informacinius tekstus, posakius, susijusius su būtiniausiomis reikmėmis (kalba, šalis, šeima, studijos, gyvenamoji vieta), pasiteirauti informacijos ar ją suteikti, net parašyti paprastą tekstą, žinutes, į anketas, oficialius dokumentus teisingai įrašyti asmens duomenis ir pateikti informaciją apie save.

Studentai džiaugiasi naujomis patirtimis

„Džiaugiuosi puikia galimybe. Pasirinkau lietuvių kalbos kursus, kad jie padėtų integruotis, o bendravimas su žmonėmis kasdieniame gyvenime būtų lengvesnis“, – sako Denteh Rejoice iš Ganos ir džiaugiasi, kad lūkesčiai pasiteisino. Studentą labiausiai nustebino lietuvių kalbos galūnės (kintančios linksniuojant, asmenuojant, keičiant giminę, skaičių, nuosaką ar laiką), kurios apsunkino mokymąsi.

„Man buvo garbė dalyvauti lietuvių kalbos kursuose. Tai nuostabi patirtis“, – džiaugiasi Sandra Minojare Adeoye iš Nigerijos.

„Naujiems įgūdžiams įgyti pasirinkau lietuvių kalbos kursą. Įgytos žinios jau padeda bendrauti su vietiniais gyventojais. Tai mane šiek tiek nustebino, nes mano gimtoji kalba yra bengalų ir ji visiškai kitokia. Manau, kad sunkiausia man buvo tarimo ir gramatikos dalis, bet džiaugiausi tuo, kad raidės jau buvo pažįstamos, matytos anglų kalboje. Tai mums buvo labai įdomu ir padėjo greičiau suprasti lietuvių kalbą“, – pasakoja Md Firojul Islam iš Bangladešo.

„Šis lietuvių kalbos pagrindų kursas man padėjo suprasti paprastus lietuviškus žodžius, skaičius ir sakinius. Kai sutinku lietuvius, pradedu su jais šnekėti lietuviškai, sakau frazes, kurias išmokau kurse. Tai išgirdę mano pašnekovai labai nudžiunga ir skatina mane stengtis bei mokytis toliau“, – sako Muhammad Hamza, pirmo kurso ISCS studentas iš Pakistano. Jis labai džiaugiasi dėstytojų darbu ir fakulteto bendruomenės palaikymu. M. Hamza tikisi, kad panašūs kursai bus siūlomi ir ateityje, nes naujų kalbų mokymasis plečia akiratį, padeda daugiau sužinoti apie jomis kalbančių žmonių kultūrą.

„Iš pradžių mane gąsdino lietuvių kalbos, kaip vienos seniausių gyvų Europos kalbų, reputacija ir sudėtinga gramatika, bet kursas buvo gerai struktūruotas ir pamažu perpratau šios kalbos pagrindus“, – sako Muhammad Saleh, pirmo kurso ISCS studentas iš Pakistano. Jis džiaugiasi, kad išmokęs lietuvių kalbos pagrindų gali susikalbėti su lietuviais, o maloniai nustebusių žmonių veidai jam bandant kalbėti jų gimtąja kalba atperka kiekvieną sudėtingesnę gramatikos paskaitą.

„Sakyčiau, kad mokytis lietuvių kalbos naudinga tiems, kurie nori pabendrauti su vyresnio amžiaus piliečiais, nemokančiais anglų kalbos, arba tiems, kurie patys planuoja tapti Lietuvos piliečiais“, – sako Oleh Protsenko iš Ukrainos. Jis pastebi, kad užsieniečiams didelių simpatijų nejaučiantys lietuviai dažnai ima kalbėti su jais lietuviškai, net apkalbėti. Noras tai suprasti taip pat motyvuoja pramokti kalbos gyvenant Lietuvoje.

Pasak jo, kasdienybėje labai padeda kasdienių žodžių žinojimas, pavyzdžiui, pagrindinių maisto produktų. O turbūt naudingiausiu išmoktu dalyku studentas laiko gebėjimą frazę „Do you speak English?“ ištarti lietuviškai.

Rezultatai akivaizdūs

„Kai studentai pradėjo mokytis lietuvių kalbos, paprašiau jų atsiminti tą pradinį momentą, kai visi atėjo nieko nemokėdami. Tą akimirką užfiksavau ir aš. Matėsi, kad studentai jautėsi šiek tiek sutrikę, viskas atrodė gana sudėtinga ir painu. Kurso pabaigoje, kai paprašiau prisiminti pirmąsias mokymosi dienas ir atkreipti dėmesį į savo progresą, pažymėjo, kad yra labiau pasitikintys savimi ir, be abejo, jaučiasi drąsesni, laisvesni, nes daug ko išmoko“, – sako Monika Stankienė.

Jai malonu stebėti, kai, po pirmos paskaitos mokėję tik pasisveikinti ir atsisveikinti, kurso pabaigoje studentai jau galėjo ne tik suprasti jos užduodamus klausimus, bet ir į juos atsakyti lietuviškai. Iš studentų gauto atgalinio ryšio dėstytoja suprato, kad jiems buvo ne tik naudinga išmokti lietuvių kalbos pagrindus, bet ir pats kalbos mokymasis padėjo geriau suprasti lietuvius ir jų kultūrą. Didelė dalis studentų teigė norintys ir toliau tęsti mokymąsi.

„Maloniai nustebino tai, kad studentai dar prieš pradėdami šį kursą jau aktyviai domėjosi Lietuvos kultūra ir tradicijomis, internete susiradę susirašinėjimo draugų iš Lietuvos buvo pradėję kurti sąrašą, kur galima nuvykti ir ką galima nuveikti skirtinguose Lietuvos miestuose. Besimokydami studentai mielai dalijosi savo patirtimis vartojant lietuvių kalbą už kurso ribų, domėdavosi, kaip pasakyti įvairias frazes“, – pasakoja viena kurso dėstytojų Indrė Bagdžiūtė.

Jai įsiminė, kad studentai noriai diskutavo apie įvairius kasdienius dalykus Lietuvoje kaip, pavyzdžiui, vaikų darželiai, lygino su situacija Salvadore, Indijoje ir Pakistane. Žinoma, tokie lyginimai iš pradžių vyko anglų kalba. Ilgainiui daugėjo diskusijų kultūriniais klausimais. I. Bagdžiūtę labiausiai džiugina, kad nelengvos lietuvių kalbos studentai mokėsi su užsidegimu, smalsavo, lygino ją su kitomis kalbomis, kuriomis šneka.