Tyrimo „Mokslinių tyrimų etika Lietuvoje: būklės analizė“ rezultatus Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentė dr. Raminta Pučėtaitė pristatė tarptautinėje konferencijoje Džeksonvilyje (Floridos valstija, JAV).
Profesionaliai ir akademiškai – apie sąžiningumą ir atsakomybę
2014 m. vasario 28 – kovo 2 d.Džeksonvilyje į konferenciją apie akademinį profesionalizmą susirinko daugiau nei 200 tyrėjų, akademinių institucijų administracijos ir studentų atstovų iš JAV, Kanados, N. Zelandijos, Australijos, Kolumbijos, Čekijos ir Lietuvos. Jie diskutavo apie pažangą užtikrinant akademinį sąžiningumą aukštojo mokslo institucijose. Konferenciją jau 22-ąjį kartą organizavo Tarptautinis centras akademiniam sąžiningumui (kaip pabrėžė jo direktorė dr. T.Fisher, centro valdyba norėtų, kad vieną dieną jis taptų akademinio sąžiningumo centru, tačiau kol kas jų vizija yra skatinti akademinį sąžiningumą, todėl ir pavadinimas atitinkamas). Šioje konferencijoje savo atliekamo tyrimo „Mokslinių tyrimų etika Lietuvoje: būklės analizė“ (Projekto Nr. MIP-37/2010) rezultatus pristatė ir Kauno humanitarinio fakulteto atstovė doc. dr. Raminta Pučėtaitė.
Kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą?
Pasak docentės, didžiausią įspūdį jai paliko rimtas Šiaurės Amerikos institucijų požiūris į akademinio sąžiningumo užtikrinimą ne tik plagiato patikros programomis, bet ir įvairiomis edukacinėmis programomis, kurias vykdo ir specialios universitetų, ir koledžų struktūros, ir įvairios studentų komisijos. Visų jų siekis – sumažinti nusirašinėjimo, plagijavimo ir kitokių akademinio nesąžiningumo formų mastą. Todėl daugelis pranešimų analizavo gerąsias praktikas, diskutavo apie jų metodologinius, pedagoginius ir filosofinius principus. Didelio susidomėjimo sulaukė buvusio akademinių darbų rašytojo už pinigus, knygos The Shadow Scholar („Šešėlinis mokslininkas“) D.Tomar pranešimas – webinare jis dalijosi savo įžvalgomis apie tokio „verslo“ modelius, jų atsiradimo priežastis ir galimas prevencijos galimybes. Akademinė bendruomenė nepritrūko klausimų šiam pranešėjui. Konferencijos dalyvius domino tiek teisiniai jo veiklos aspektai, tiek ir analogiška veikla užsiimančių „rašytojų“ uždarbiai.
Studentai rūpinasi akademine reputacija
Kai kurie akademinio sąžiningumo pareigūnai (Academic Integrity Officer) konferencijoje dalijosi kūrybiškų programų, nukreiptų prieš nusirašinėjimą ir plagijavimą, patirtimi. Jie pasakojo apie pačių naudojamus Kolbo patirtinio mokymosi modelį, naratyvo, „sąžinės informavimo“ metodus ir rėmėsi grįžtamuoju ryšiu su savo auklėtais studentais. Filosofijos ir kultūros studijų katedros docentę R. Pučėtaitę sužavėjo tvirta konferencijoje dalyvavusių studentų pozicija. Jaunieji konferencijos dalyviai, pasak jos, buvo ypatingai motyvuoti ugdyti profesionalizmą savo akademinėse bendruomenėse ir pasirengę kurti gerbiamos institucijos reputaciją, taikant savo koledže prieš akademinį nesąžiningumą nukreiptas programas.
„Patiko ir tai, kad organizatoriai labai tikslingai išnaudojo visą konferencijos laiką dalykiniams pranešimams ir tinklaveikai. Net pietų ar vakarienės metas buvo padalintas taip, kad turėtume galimybę susipažinti ir pabendrauti su už to paties apskritojo stalo sėdinčiais kolegomis, o kiek vėliau ir išklausyti plenarinį pranešimą,“ – pasakoja dr. Raminta Pučėtaitė.
Docentė dėkinga Lietuvos mokslo tarybai, kuri skyrė paramą kelionei ir dalyvavimui renginyje.