2014 metų kovo 26 dieną Lietuvių filologijos katedra kartu su Sociokultūrinių tyrimų centru surengė seminarą “Filosofinė, metafizinė, egzistencinė poezija. Europos kontekstas ir lietuvių autoriai”. Seminaro kviestinis pranešėjas  - hum. m. dr. Eugenijus Žmuida (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), monografijos “Disonansų  būtis” (Vilnius, LLTI, 2007) apie Vinco Mykolaičio – Putino kūrybą autorius.

Seminare mokslininkas daugiausia dėmesio skyrė literatūros ir filosofijos sąsajai aptarti. Filosofijos ir literatūros draugystės žymių buvo ieškota Antikos,viduramžių, renesanso, baroko ir naujausių laikų kultūros ir literatūros istorijoje. Seminaro dalyviams dar kartą buvo priminta, jog vienas iš talentingiausių baroko metafizinės poezijos kūrėjų – Motiejus Kazimieras Sarbievijus.

Būdamas XX amžiaus lietuvių literatūros tyrėjas, hum. m. dr. Eugenijus Žmuida daugiausia kalbėjo apie Vytauto Mačernio, Vinco Mykolaičio – Putino, Alfonso Nyka – Niliūno poezijos metafiziškumą ir jos egzistencialistinį kontekstą. Vinco Mykolaičio – Putino filosofinės poezijos interpretaciją mokslininkas pradėjo nuo eilėrašio Stella Maris aptarimo, pastarąjį laikydamas Maironio poetinės tradicijos dalimi.  Seminare buvo analizuotas Mykolaičio – Putino poezijos “pokalbis” su Vladimiro Solovjovo filosofija, aptartas ir Vinco Mykolaičio – Putino poezijos literatūriškumo klausimas, pasidžiaugta poeto gebėjimu atsinaujinti, nuo tradicinio poetiškumo “pereiti” prie “nepoetinių” rašymo formų (eil. “Pūga”). Ypač intriguojantis – Alfonso Nyko –Niliūno eilėraščio “Chalkidės kunigaikščio vaikai” perskaitymas. Pasak hum. m. dr. Žmuidos, šio poetinio teksto prasminis sluoksnis leidžia atpažinti antikinės tragedijos modelį.

Po seminaro jo klausytojai turėjo galimybę įsigyti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistų leidinių.

                                                Lietuvių filologijos katedra

                                                doc. dr. Eglė Keturakienė