Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo ataskaitinės sesijos metu (balandžio 29 d.) LMA pagyrimo raštais už mokslinę veiklą apdovanotos net dvi Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto atstovės. Aukštus įvertinimus pelnė Finansų ir apskaitos katedros lektorė socialinių mokslų daktarė Agnė Ramanauskaitė, jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso 2013 m. dalyvė, ir Germanų filologijos katedros lektorė doktorantė Jurgita Astrauskienė, aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų dalyvė.

Apdovanojimų iškilmėse Vilniuje jos dalyvavo kartu su savo darbų vadovėmis: Finansų ir apskaitos katedros vedėja profesore dr. Kristina Rudžioniene ir Germanų katedros profesore dr. Jadvyga Krūminiene.

Dr. A. Ramanauskaitė savo disertacijoje „Intelektinio kapitalo vertinimo ir pateikimo finansinėse ataskaitose modelis“ (The Model of Intellectual Capital Evaluation and Presentation in Financial Statements) sprendė mokslinę problemą, kaip finansinėse ataskaitose pateikti informaciją apie įmonės intelektinį kapitalą, kuris įgauna vis svarbesnę reikšmę rinkoje dėl savo gebėjimo kurti pridėtinę vertę. Pasak prof. habil. dr. Vaclovo Lakio, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Apskaitos ir audito katedros vedėjo, daugelis Agnės moksliniame darbe nagrinėtų klausimų turi didelę teorinę ir praktinę reikšmę. Vertinga jos pateikta intelektinio kapitalo struktūros schema ir pasiūlytas šešių žingsnių intelektinio kapitalo įvertinimo ir pateikimo finansinėse ataskaitose modelis.

J. Astrauskienės magistro darbe  „Johno Websterio „Malfio hercogienės tragedija“: sąmojo kontekstai ir iššūkiai“ novatoriškai tyrinėjama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje mažai tyrinėta sąmojo kalbinės raiškos tema. Autorė analizuoja septynioliktojo amžiaus sąmojo apraiškas Johno Websterio dramoje „Malfio hercogienės tragedija“, kuri yra viena labiausiai žinomų to laikmečio pjesių ir yra dažniausiai statoma drama šiuolaikinio teatro scenose, išskyrus Šekspyro pjeses. Jurgita atskleidė sąmojo kalbos sudėtingumą ir meninę vertę analizuodama sąmojo kontekstus ir iššūkius. Jos darbas aprėpia sąmojo sąvokos kaitą, jame išryškinamas literatūrinio sąmojo išskirtinumas ir aptariamos skirtingos sąmojo rūšys. Ištyrusi visus du šimtus sąmojo atvejų, sudarančių 25 % viso pjesės teksto, mokslinio darbo autorė nustatė tokius sąmojo kontekstus: kultūrinį, politinį, socialinį, religinį, mitinį, metafizinį, seksualinį ir metateatrinį.

Sveikiname dr. Agnę Ramanauskaitę ir Jurgitą Astrauskienę. Didžiuojamės jomis ir linkime sėkmės!