Esu Sintija Kivlina, kultūros vadybos 4 kurso studentė. Būdama 3 kurse išvažiavau į Londono Middlesex universitetą pagal Erasmus studijų programą. Labai didžiuojuosi šiuo sakiniu, nes po juo slypi neįkainojama patirtis.
Toje stebuklingoje saloje sutikti žmonės ir šiai dienai į mano kasdienybę įtneša vis naujo, gaivaus vėjo. Kita vertus, kelionėje pasitaikė ir keletas kliūčių, kurias privalėjau operatyviai apeiti ir išspręsti.
Atvirai pasakius, galutinį sprendimą užpildyti anketą priėmiau likus dienai iki „deadlaino“. Pagalvojau: „kas nerizikuoja, tas negeria šampano Londone.“ Ir man tai pavyko, po 2 mėnesių jau buvau Londone, Middlesex universitete.
Širdis šiek tiek virpėjo, nes nežinojau, kas manęs ten laukia – pusę metų būti vienai, be artimų žmonių. Taip pat buvo neramu dėl paskaitų anglų kalba apie politiką. Taip, politika! Tačiau dabar galiu pasakyti, kad tai skamba baisiau negu yra iš tikrųjų. Buvo labai naudinga lankyti tokias paskaitas, kur pagrindiniai diskusijų objektai buvo susiję su Europos Sąjunga, taip pat globaliais klausimais apie ekonomines, išsilavinimo ir ekologines problemas.
Džiaugiuosi, kad dėstytojai tiek į mane, kultūros vadybos studentę, tiek į kitas „erasmusininkes“ žiūrėjo labai pozityviai ir dėmesingai, atsižvelgdami į tai, jog politiniai klausimai iki šiol nebuvo įtraukti į mūsų dienotvarkę. Tačiau laikui bėgant pajutau, kad mano dienos tampa įdomesnės ir prisotintos nauja informacija, būtent šių universitetinių dalykų dėka.
Naujoje aplinkoje net nepastebėjau, kaip greitai prabėgo laikas. Kiekvieną mielą dieną lankiau vis kitą Londono kampelį. Susipažinau tiek su vietiniais, tiek su egzotinių šalių atstovais. Pirmą kartą gyvenime tiek laiko praleidau universiteto bibliotekoje. Gal dėl to, jog reikėjo rimtas knygas skaityti, analizuoti straipsnius, ruoštis atsiskaitymams, o gal dėl aplinkos. Bibliotekoje buvo galima ir apsigyventi, nes ji dirbo 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą.
Sunku papasakoti ir pasakyti, koks yra didžiausias Erasmus studijų pliusas... Svarbiausia, manau, ši patirtis pakeičia žmogaus požiūrį į aplinką, koreguoja turimas vertybes ir suteikia neįkainojamą patirtį, kurios niekas niekada neatims.
Jeigu dar yra abejojančių dėl šių studijų užsienyje, sakyčiau: „Kada, jeigu ne dabar? Svarbiausia – būti atviram naujiems įšūkiams.“
Sintija Kivlina,
Kultūros vadybos
4 kurso studentė