2015 m. kovo 17 d.fakultete vyko pirmoji mokslinė konferencija „Žmogiškųjų išteklių valdymo aktualijos“, kurią organizavo Verslo ekonomikos ir vadybos katedros docentė Ingrida Šarkiūnaitė.Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetų ir VU.
Organizacijos konkurencingumas, novatoriškumas ir lyderystė
Pasak doc. I. Šarkiūnaitės, tokios siauros srities konferencijos idėją padiktavo siekis suteikti interaktyvią platformą mokslininkams, kad jie pasidalintų savo nuomonėmis, mokslinių tyrimų rezultatais, taip pat gerąja patirtimi bei kritika šiuolaikinių žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais.
„Aplinkos pokyčiai – globalizacija, technologijų tobulėjimas, demografiniai veiksniai – daro įtaką naujo požiūrio į organizaciją ir jos darbuotojus formavimuisi. Žmogiškieji ištekliai tiesiogiai susiję su organizacijos veiklos sėkme, todėl vadovai jiems skiria ypatingą dėmesį. Organizacijos konkurencingumą didina sugebėjimas efektyviai valdyti šiuos išteklius: juos telkti, atrinkti, motyvuoti ir tobulinti“ – teigia šios konferencijos organizatorė dr. I. Šarkiūnaitė, VU Kauno humanitarinio fakulteto mokslo reikalų prodekanė.
Konferencijos plenariniame posėdyje savo vykdomo tyrimo apie lyderystės įtaką organizaciniam novatoriškumui rezultatais dalijosi Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) docentė dr. Raminta Pučėtaitė. Pranešėja pabrėžė, kad globalios konkurencijossąlygomis organizacinis novatoriškumas, kaip gebėjimas įsitraukti į kūrybinius procesus, kurti naujas idėjas ir produktus, eksperimentuoti ir pasiekti naujas rinkas naujomis priemonėmis bei diegti inovatyvius procesus, tapo kritiniu. „Poreikis būti novatoriškomis yra aktualus tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijoms, kurios patiria vis didesnį spaudimą iš įvairių suinteresuotųjų šalių didinti paslaugų kokybę, optimizuoti procesus ir būti atskaitingomis mokesčių mokėtojams.“ – sakėdoc. R. Pučėtaitė, po kurios pranešimo konferencijos dalyviai aktyviai aptarinėjo jame pateiktus rezultatus, dalijosi savo įžvalgomis ir patirtimi.
Žmogiškųjų išteklių valdymo technikos ir disfunkcijos
Dr. Rasa Bartkutė (VU KHF) konferencijos dalyviams pristatė koučingą, kaip naują žmogiškųjų išteklių valdymo techniką. Pranešėja pabrėžė, kad koučingas, Lietuvoje vadinamas ugdomuoju vadovavimu, susilaukia vis didesnio verslo organizacijų vadovų dėmesio, tačiau yra menkai analizuojamas Lietuvos mokslininkų darbuose. Į diskusijas įsijungęs Gintautas Radvila iš Kauno technologijos universiteto (KTU) nagrinėjo Lietuvos ir Vokietijos viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemų taikymui įtaką darančius veiksnius. Laura Gaižauskienė(Vilniaus Gedimino technikos universitetas) aptarė darbuotojo ir jo darbo vietos atitikimą šių dienų žinių ekonomikos sąlygomis. Pranešėja akcentavo žinių darbuotojo kategoriją ir teigė, kad darbuotojo ir darbo vietos suderinamumas yra nagrinėjamas kaip darnios verslo plėtros prielaida ir organizacijos našumo bei konkurencingumo didinimo galimybė.
Justina Balčiūnienė ir Akvilė Rumšaitė (VU KHF) savo pranešime teigė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama mobingui – disfunkcinius, diskriminuojančius santykius darbo aplinkoje apimančiam reiškiniui. Jaunosios VU Kauno humanitarinio fakulteto mokslininkės mobingą apibūdino kaip neefektyvius darbuotojų santykius ir bendradarbiavimą, kurie kelia žmogiškųjų ir materialiųjų nuostolių grėsmę asmeniui, organizacijai ir valstybei bei apima intensyvų, ilgai trunkantį psichologinį terorizavimą, kuris pažeidžia organizacijos klimatą, psichologinę ir fizinę darbuotojo sveikatą. Pasak pranešėjų, mobingo reiškinys sukelia nuostolius, kurių norint išvengti, būtina suprasti patį reiškinį. Pastebima, kad organizacijose, kuriose neskiriamas pakankamas dėmesys mobingo reiškiniui atpažinti ir jo prevencijai, yra didesnė darbuotojų kaita ir mažesnis darbo našumas. Be to, prastėjant darbo kokybei darbuotojai patiria psichosomatinius negalavimus, todėl nuostolių patiria ne tik organizacija, bet ir valstybė. Augustė Dubovijūtė (KTU) gilinosi į darbuotojų mokymo ir tobulinimo grąžą įmonei, pabrėždama problemas ir rizikas, su kuriomis susiduria į darbuotojų tobulinimą investuojančios įmonės. Pranešėja taip pat apžvelgė darbuotojų tobulinimo būdus ir įgytų darbuotojo žinių išlaikymą įmonėje.
Tarptautiniai žmogiškųjų išteklių valdymo aspektai
Antroji konferencijos sekcija buvo skirta su žmogiškųjų išteklių valdymo tarptautiniais aspektais susijusiems pranešimams. Rasa Railaitė (KTU) savo pranešime kalbėjo apie žmogiškojo kapitalo formavimosi veiksnius globaliomis ekonomikos sąlygomis. „Aukštos kvalifikacijos darbuotojai, išsiskiriantys turimais įgūdžiais, žiniomis, patirtimi bei kitomis savybėmis – tai dažna šių dienų organizacijų siekiamybė, leidžianti įgyti konkurencinį pranašumą.“ – sakė pranešėja, atkreipusi dėmesį į tai, kad globalios ekonomikos sąlygomis vis didesnis dėmesys yra skiriamas žmogiškojo kapitalo formavimui. Taip pat pranešėja aptarė žmogiškojo kapitalo formavimo skirtingose aplinkose (šeimoje, organizacijoje) ypatybes, investicijų į žmogiškąjį kapitalą svarbą ir reikšmę.
Rasa Rukuižienė iš Aleksandro Stulginskio universiteto pristatė verslumo ugdymo modelius Europos socialinio modelio kontekste. Pranešėja teigė, kad ekonominė ir socialinė sanglauda skatina kurti ir vystyti naujas ekonomines idėjas, formuoti naujas profesijas ir daugiau geresnių darbo vietų, tuo pačiu išsaugant Europos socialinį modelį ir plėtojant žiniomis grindžiamą ES šalių ekonomiką. Pasak R. Rukuižienės, verslumo ugdymo sistemos derinamos prie naujų iššūkių – jaunimo nedarbo, aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų verslumo didinimo ir kt.
Ekspatriacija, karjera ir partnerystė
Žmogiškųjų išteklių valdymo tarptautinių aspektų nagrinėjimui savo pranešimą skyrė ir doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė (VU KHF), kuri gilinosi į ekspatrianto karjeros iššūkius. Pranešėja teigė, kad globalėjant verslui, atsirado poreikis performuoti įmonių žmogiškųjų išteklių valdymo strategijas. „Tai sąlygojo įmonių veiklų perkėlimas į kitas šalis, o kartu ir darbuotojų, galinčių atlikti tas veiklas, karjeros pokyčiai. Šiame kontekste ypatingą svarbą įgyja talentingi darbuotojai, gebantys užtikrinti įmonės konkurencingumą svetur. Jie vadinami tarptautiniais darbuotojais arba ekspatriantais. Tokie darbuotojai turi gebėti mąstyti globaliai ir veikti lokaliai, valdyti tarpkultūrinius, vadybinius, lyderystės ir verslumo įgūdžius.“ – kalbėjo docentė. Pasak jos, sprendimas susieti savo darbinę veiklą su ekspatriacija gali turėti reikšmingą poveikį asmens karjerai, nes susiduriama su įvairiais iššūkiais: dviguba karjera, šeima, tinkamas priešišvykstamasis pasirengimas, prisitaikymas prie naujų aplinkybių ir pan. Taip pat svarbu, kaip šiai karjeros rūšiai yra paruošiami potencialūs tokios karjeros dalyviai – studentai. Studijų metu, suteikiant žinių apie ekspatrianto karjerą, ugdant tam reikalingus įgūdžius (kai nagrinėjami įvairūs atvejai, vykdomi tarpkultūriniai, jautrumo, komunikacijos ir pan. mokymai), suformuojamas pagrindas, kuris gali pasitarnauti sėkmingai ekspatrianto karjerai įmonėje.
Ingrida Griesienė, Miglė Sarvutytė Gailiūnienė (VU KHF) savo pranešime kalbėjo apie vidaus marketingo įtaką partnerystės santykiams. Autorės pabrėžė, kad bendras santykių sukūrimo ir vystymo traktavimas įmonėse gali būti atskleistas per vidaus santykių (darbuotojų) ryšius bei išorės santykius su verslo partneriais. Tokiu atveju galima kalbėti apie verslo partnerystės vystymą, pasitelkiant vidaus marketingą bei sėkmingų ir efektyvių darbuotojų atrankos, motyvavimo, bei įtraukimo į įmonės valdymą diegimą ir planavimą organizacijose.
Tarptautinių darbuotojų tematiką pratęsė Dovilė Ročkė (VU KHF), kuri savo pranešime kalbėjo apie ekspatriantų problemas repatriacijos metu ir jų sprendimo galimybes. Autorė pastebėjo, kad nors įžvelgiama daug teigiamų tarptautinių paskyrimų aspektų, vis dar pastebima ir nemažai probleminių sričių. Viena iš tokių – išvykusių darbuotojų repatriacijos (sugrįžimo atgal į gimtąją šalį, pagrindinę įmonę) proceso įgyvendinimas, kurio metu neretai iškyla įvairios asmeninės bei organizacinės problemos. „Tarptautinės įmonės turėtų skirti kuo daugiau dėmesio šio proceso tobulinimui, aktualių problemų analizei ir geriausių sprendimo būdų paieškai, kad išvengtų įvairių nesklandumų ir galimų nuostolių bei sėkmingai įgyvendintų darbuotojų repatriacijos procesą.“ – įsitikinusi mokslininkė.
Pirmą kartą fakultete surengtos mokslinės konferencijos „Žmogiškųjų išteklių valdymo aktualijos“ organizatoriai teigia, kad konferencijos pranešimų turinio įvairovė parodė, jog žmogiškųjų išteklių valdymo tema yra neišsemiama, todėl labai aktuali tiek praktikams, tiek mokslininkams.
Doc. dr. I. Šarkiūnaitė
VU KHF mokslo reikalų prodekanė