Aktualijos

Kovo 28–29 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje kasmetinėje parodoje „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ Vilniaus universitetas (VU) pristatys naujausią ir aktualiausią informaciją apie VU siūlomas studijų programas, kvies į inovacijų ir karjeros erdves. Tai dar viena galimybė besidomintiems studijoms tiesiogiai pabendrauti su Kauno fakulteto studentais ir dėstytojais.

Šiais metais VU stende vienoje vietoje sutilps trys erdvės: studijų konsultacijų, inovacijų ir karjeros. Studijų konsultacijų erdvėje 15 fakultetų atstovai konsultuos moksleivius, besidominčius studijomis VU, atsakys į visus su studijomis VU susijusius klausimus, pasidalys savo studijų patirtimi, papasakos apie tai, kokių žinių, gebėjimų ir balų reikės norint studijuoti vieną ar kitą studijų programą.

Inovacijų erdvėje parodos lankytojų lauks šešių VU padalinių sukurtos išskirtinės inovacijos. VU Chemijos ir geomokslų fakultetas kvies susipažinti su bepiločių orlaivių taikymu žiedadulkių tyrimuose. VU Fizikos fakultetas pristatys Lietuvos lazerių pramonės įmonių sukurtus ir gaminamus produktus ir demonstracinius įrenginius, parodančius jų veikimo principus. Be to, bus demonstruojami Lietuvoje gaminamų saulės elementų pavyzdžiai, stendo lankytojai galės pabandyti patys suderinti lazerį.

Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacija (LT VCA) kartu su Vilniaus universitetu (VU) antrus metus iš eilės VU studentams, alumnams bei visiems ekosistemos žaidėjams organizuoja kursą „Breaking into the Finance World: Private Equity and Venture Capital“.
Kurso tikslas – susipažinti su privataus ir rizikos kapitalo industrija. Septynių paskaitų kursas orientuotas į studentus ir ne tik, ateityje planuojančius kurti verslą, vystyti novatoriškas idėjas ar žengti į finansų pasaulį. Kurso metu dalyviai gilinsis į teorinę medžiagą, kuri bus praturtinta realių investicinių atvejų analizėmis, atskleidžiančiomis investavimo sprendimų užkulisius.
Lektorių komandą sudaro aukšto lygio profesionalai, valdantys daugiau nei 2 milijardus eurų turto, ir atstovaujantys tokioms pirmaujančioms Baltijos rinkos investicinių fondų bendrovėms kaip „INVL“, „Practica Capital“, „FIRSTPICK“, „Contrarian Ventures“, „LitCapital“, „I Asset Management“, „Superia“, „Willgrow“ ir kt.
Baigus kursą ir sėkmingai išlaikius egzaminą, kiekvienas dalyvis baigiamojo renginio metu gaus industrijos pripažįstamą sertifikatą, kuris žymės pradžią jų kelionei privataus ir rizikos kapitalo pasaulyje.

2000 m. Paryžiuje kovo 21-ąją paminėta pirmoji Pasaulinė poezijos diena. Siekta atkreipti dėmesį į poetinio žodžio galią, skatinti kalbinę įvairovę ir poezijos, kaip tradicijos ir disciplinos, sklaidos procesą, vystyti esamą santykį su kitomis meno rūšimis. Kaip meno forma poezija šiandien yra ypač aktuali, tačiau bėgant metams ėmė kisti tradicinis ir pažįstamas jos formatas. Apie populiarią moderniosios poezijos sklaidos formą pasakoja autorė Domantė Vaišvylaitė, savo kūrybinę paskyrą nuntius.anonymous socialiniame tinkle Instagram vedanti nuo 2019 m.

Socialiniuose tinkluose visi yra turinio kūrėjai

Homero, Heziodo ir Pindaro laikais poetas buvo laikomas dievišku aiškiaregiu, kuris „švento pamišimo“ apimtas, mūzos įkvėptas, ima kalbėti eilėmis. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto doktorantė D. Vaišvylaitė įsitikinusi, kad dabar poeto statusą apsprendžia literatūrologijos pasaulis. „Tai garbingas statusas, kurį reikia užsitarnauti. Savęs poete nevadinu, nors aplinkiniai, matyt, kiek drąsesni, ir šį apibūdinimą vartoja“, – sako ji. Paklausta, koks apibūdinimas jai artimesnis, atsako – turinio kūrėja. „Taip mane dažniausiai vadina socialinėje erdvėje. Tai galbūt būtų galima laikyti tam tikra socialinių tinklų nuostata – rašytojas mažai kuo skiriasi nuo bet kurio kito vartotojo, o algoritmų sulyginti jie visi yra skaitmeninio turinio kūrėjai“, – aiškina jaunoji mokslininkė. Pasak jos, jau prieš gerą dešimtį metų, kartu su tokio pobūdžio kūrybos atsiradimu, radosi ir instapoezijos (angl. instapoetry) terminas, jis sėkmingai vartojamas ir šiandien.

Vienas įkvėpimas kūrybai ir mokslui

Modernios poezijos autorė prisipažįsta, kad jai smagiausia būti vadinamai literatūrologe. Mat eina jau devintieji studijų metai – pabaigusi Lietuvių filologijos ir reklamos bakalaurą iškart stojo į Viešojo diskurso lingvistikos magistrą, po jo – į filologijos doktorantūrą. „Potraukis kūrybai skatino stoti į filologiją, o studijos skatino rašyti ir kurti. Susikūrė savotiška kūrybinė ekosistema – naujos žinios vystė turėtas idėjas, smalsumas vertė labiau gilintis į studijų dalykus. Ėmiau geriau suprasti, kodėl ką rašau“, – pasakoja Domantė Vaišvylaitė. Mergina prisipažįsta, kad studijuodama magistrą gyveno kūryba – tai buvo nepamainoma jos kasdienės rutinos dalis, kuriai visad rasdavo laiko. Doktorantūroje daug kas pasikeitė supratus, kad mokslinės ir kūrybinės idėjos išteka iš vieno šaltinio, todėl dažnai tenka rinktis. „Daugiau dėmesio skirdama mokslinių tekstų rašymui aukoju savo kūrybinį įkvėpimą, pagauta įkvėpimo nesugebu susikaupti mokslui“, – dalijasi D. Vaišvylaitė pašmaikštaudama, kad mokslas mažai kuo skiriasi nuo gyvenimo, tenka nuolat ieškoti pusiausvyros.

Bakalauro studijos:

Studijų kryptis	Studijų programa	Informacija
Informatikos inžinerija:	Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga	1 kursas (2023 m. srautas)– viena laisva valstybės finansuojama vieta
Filologija pagal kalbą:	Lietuvių filologija ir reklama	1 kursas (2023 m. srautas)– viena laisva valstybės finansuojama vieta

Magistrantūros studijos: Nėra laisvų vf vietų.

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2024-08-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą--> ePrašymai--> dėl studijų ir finansavimo formos keitimo.

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas

Studijų skyrius,
2024 03 19

Vakaruose apsipirkimas seniai tapo viena laisvalaikio formų, dalis prekių – ne būtinybe, o akivaizdžiu socialinio statuso ar prabangos rodikliu. Tokius poreikius formuojanti žiniasklaidos, reklamos, mados ir socialinės inžinerijos modelių sinergija formuoja naujus gero gyvenimo standartus ir aktyviai veikia vartotojų elgesį. Pastangos sukurti ryšį su klientu ir perprasti jo elgesio motyvaciją yra esminės siekiant į vartotoją orientuotos veiklos sėkmės. Žvelgiant iš marketingo perspektyvos, čia susiduria per amžius gajus noras įsigyti materialinių vertybių ir poreikis užsidirbti. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkės prof. dr. Asta Mikalauskienė ir asist. dr. Ingrida Griesienė dalijasi įžvalgomis apie klientų elgesio tendencijas. Jų teigimu, lietuviai išsiskiria technologiniu raštingumu ir smalsumu, kuris pasiteisina tiek ieškant optimalaus kainos ir kokybės santykio, tiek taikant naujausias dirbtinio intelekto galimybes pardavimams skatinti.

Vartotojo elgesio supratimas – raktas į sėkmę

„Klientas – tam tikros įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų vartotojas, kurio elgsena kinta dėl asmenybės tipo, rinkos sąlygų, individualius veiksmus lemiančių vidinių ir išorinių rinkos veiksnių. Suprasti vartotojo elgsenos niuansus, numatyti galimus su prekių ar paslaugų įsigijimu susijusius lūkesčius yra gan sunkus uždavinys, kurį teisingai išsprendus atsiranda galimybė patirti ilgalaikę verslo sėkmę“, – sako magistrantūros studijų programos Marketingas ir pardavimų vadyba programos dėstytoja prof. dr. Asta Mikalauskienė. Pasak jos, kiekvienas žmogus savaime yra ir vartotojas, nes dalyvauja vartotojų elgsenos pažinimo, stebėjimo ir vertinimo procesuose, kurie pastaruoju metu tiesiogiai nukreipti į tvarią elgseną. „Tai ir lengva, ir tuo pačiu metu sudėtinga, nes norint tapti tvariu vartotoju reikia keisti ne tik kasdienius įpročius (kaip mėgsta sakyti marketingo specialistai: pirkti – nepirkti, nauda – nuostolis ir kt.), bet ir požiūrį – reikia per mažytę „savojo aš“ prizmę matyti visą mus supantį pasaulį“, – sako mokslininkė.