Moterys ir mergaitės moksle: šis kelias sunkiai gali būti pavadintas keliu, labiau – takeliu
„XXI a. kalbėti apie moteris ir mergaitės moksle yra lengva“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkė prof. Virginija Jurėnienė ir primena, kad priimti Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) dokumentai apie visos visuomenės švietimą jį laiko tvaraus vystymosi bruožu. Jų deklaruotas vertybinis požiūris skatina siekti lygių galimybių ir švietimo teisingumo. Nors išsivysčiusiose Europos ir pasaulio valstybėse visuotinė teisė į švietimą yra įgyvendinama, tačiau yra šalių, kurios vis dar siekia šių tikslų. XIX a. Europos ir JAV feministinių judėjimų pradėta kova už mergaičių ir moterų teisę į švietimą tebesitęsia ir XXI a.
„Šiandien baisimės tokiais faktais, kad, pavyzdžiui, draudimas mokytis universitete yra vienas iš kelių apribojimų, taikomų moterims nuo 2021 m. rugpjūčio, kai Talibanas sugrįžo į valdžią Afganistane. Mergaitėms uždraustas net mokyklinis išsilavinimas, to priežastys pasaulio bendruomenei net neįvardijamos. XXI a. nesuvokiami faktai verčia stebėtis socialiniu regresu, tačiau primena, koks netolimas kelias nueitas nuo civilizuotos istorijos dienų, kai šią situaciją išgyveno moterys visame pasaulyje“, – sako mokslininkė ir pažymi, kad būtent už mergaičių teisę į švietimą Nobelio taikos premija 2014 m. buvo skirta pakistanietei Malalai Yousafzai, kuri dar 2012 m. spalį buvo pašauta Talibano kovotojų islamistų, kerštaujančių už mergaičių švietimo kampaniją, bet išgyveno.