Aktualijos

Komercijoje šventinis laikotarpis paprastai prasideda labai anksti. Ir, rodos, kasmet vis ankščiau. Viena vertus, galima žavėtis, kaip atkakliai kovojama dėl klientų dėmesio, kita vertus, derėtų nepasiduoti prekybininkų apžavams, bet pasinaudoti pasiūlymais savo naudai. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojai asist. dr. Indrė Ščiukauskė ir asist. dr. Antanas Ūsas dalijasi profesinėmis įžvalgomis, kurios gali padėti atsirinkti, kurie pasiūlymai išties atliepia pirkėjų poreikius, o kurie ypatingos vertės nekuria.

„Ne paslaptis, kad žiemos šventės rinkodaros darbuotojams – pats pikas, kuris planuojamas visus metus. Beveik iš karto po Vėlinių prasideda įvairūs „kalėdiniai pasiūlymai“, akį ima traukti dideliu raudonu šriftu skelbiamos akcijos“, – sako asist. dr. Antanas Ūsas ir akcentuoja, kad dėmesį pritraukti pasitelkiami įvairūs vizualiniai sprendimai, kasyk vis kūrybiškesni, o nuoseklus ir tikslingas jų naudojimas visuose komunikacijos kanaluose padeda kurti norimą ryšį tarp pardavėjo ir pirkėjo.

Lapkričio 27d. 12 val. kviečiame į EY Lietuva tarptautinio apmokestinimo ir sandorių partnerio Donato Kapitanovo atvirą paskaitą III auditorijoje.
Svečio tema – Įmonių mokestinė elgsena: mokesčių planavimas, principai ir strategijos.

Paskaitos metu svečias pasidalins praktine patirtimi dirbant su įmonių finansų vadovais ir mokesčių direktoriais, apie pastarųjų požiūrį į įmonių mokestinę elgseną, aptars mokesčių planavimo tikslus, principus ir strategijas.

EY pranešėjai taip pat papasakos, ką apima mokesčių konsultanto profesija, kokias įmonės problemas jie sprendžia ir kokią vertę verslui sukuria. Bus atskleista, kokias savybes turi turėti geras mokesčių konsultantas ir kaip nuspręsti, ar ši profesinė krytis tau yra tinkamiausia.

Po šios paskaitos (gruodžio 4 d.) seks praktinis užsiėmimas, kurio metu studentai turės galimybę patys atlikti konkretaus atvejo analizę ir pateikti savo sprendimus ir įžvalgas.

Šaltuoju metų laiku žmonės laisvalaikį kur kas dažniau leidžia prie televizoriaus, kompiuterio ir telefono ekrano, todėl išauga ir su medijomis dirbančių vertėjų paslaugų paklausa. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto doc. dr. Laura Martinkutė ir Audiovizualinio vertimo studentai prisideda prie filmų pritaikymo neįgaliesiems pasitelkdami garsinį vaizdavimą.

Vertėjas – tarpininkas tarp vaizdo ir žodžio

Dr. L. Martinkutė pabrėžia, kad atsakingas požiūris tiek į „klasikinį“ vertimą iš vienos kalbos į kitą, tiek į specializuotą, kai audiovizualinis turinys pritaikomas žmonėms su sensorine negalia, yra būtinas. „Aprašant vaizdus neregiams, reikia objektyvumo, atidumo, jautrumo žodžiui, kad asmuo, įsijungęs filmą ar stebėdamas spektaklį, iš garsinio vaizdavimo komentarų kuo aiškiau ir lengviau įsivaizduotų, kas vyksta. Todėl vertėjas turi ne tik tiksliai įvardyti tam tikrą vaizdinį, bet ir būti nešališkas, komentarais neprimesti savo nuomonės, nevertinti, apgalvoti, kad žodžiai neįžeistų“, – apie iššūkius pasakoja pašnekovė.

Pasak L. Martinkutės, bene įdomiausia darbo dalis – raiškos „rebusų“ sprendimas. „Kartais visą pusdienį mintyse svarstai tam tikrą filmo sceną, kadrą ar savo sukurtą sakinį, kol galiausiai randi tinkamiausią išraiškos formą. Tuomet užrašai tuos „išnešiotus“ sakinius ir galiausiai jautiesi ramus, viską apgalvojęs, įvertinęs, sukūręs objektyvų, diplomatišką ir vaizdingą tekstą“, – sako ji.

„Jei pirminio teksto siunčiamą žinutę perduosi klaidingai, apgausi galutinį vartotoją, ir nesvarbu, ar tai vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, ar garsinis vaizdavimas. Vertėjas privalo atsakingai vertinti savo darbą. Pakanka tik įsivaizduoti, kokią žalą gali patirti asmuo, kuris remsis klaidingai išversta kokio pavojingo prietaiso naudojimo instrukcija. Tiesa, dažniausiai audiovizualinio vertimo specialistai verčia arba pritaiko filmus ir spektaklius, tačiau net ir čia negalima klaidinti žiūrovo cenzūruojant ar pridedant tekstui pikantiškesnių detalių nei originale“, – akcentuoja L. Martinkutė. Pasak jos, svarbiausios vertėjo savybės – kruopštumas ir atsakomybė už kiekvieną žodį, nes esi tarpininkas tarp dviejų kalbų arba tarp vaizdo ir teksto.

Šių metų lapkričio 16 d. įvykusi tarptautinė mokslinė konferencija „Kultūra ir kūrybiškumas” (angl. “Culture and Creativity”) buvo skirta mokslininkams, studentams, kultūros ir kūrybinių industrijų profesionalams, taip pat visiems, besidomintiems kūrybinio verslo teorijomis ir praktikomis, meno ir kultūros vadyba bei rinkodara. Nuotolinė konferencija pritraukė gausų tarptautinių dalyvių skaičių ir pasižymėjo išsamiais, šiuolaikinį kontekstą atspindinčiais pagrindinių pranešėjų pranešimais. Konferencijos organizatoriai - Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas, mokslinė grupė „Kūrybinės industrijos ir inovacijos“ bei Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. 15-tą kartą organizuotos konferencijos tikslas - skatinti tarptautines diskusijas ir bendradarbiavimą, įvertinti kintančios aplinkos poveikį kūrybinių ir kultūros industrijų rinkodaros, vadybos, ekonomikos, finansų, politikos ir kitose srityse.

Konferenciją atidarė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Giedrius Romeika ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis.

Jau ne pirmus metus konferencijos moksliniam komitetui pirmininkaujanti prof. dr. Virginija Jurėnienė pažymi, kad tai buvo pirmoji jungtinė konferencija, kurią organizavo dvi institucijos - Vilniaus universitetas ir Vilniaus dailės akademija. Profesorė džiaugiasi, kad dėl konferencijos išskirtinumo į kvietimą dalyvauti atsiliepė visi pagrindiniai pranešėjai: doc. Dimitra Kanellopoulou (Paryžius), prof. dr. Berna Kurt Kemaloğlu (Turkija), prof. dr. Paul Long (Australija). Taip pat konferencijos metu pristatyta dr. Giovanni Ercolani knyga „Maidano muziejus: Maidano dvasios išsaugojimas - menas, tapatybė ir orumo revoliucija“ (angl. The Maidan Museum: Preserving the Spirit of Maidan - Art, Identity, and the Revolution of Dignity).

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija tęsia savo mentorystės programą ir kviečia joje dalyvauti bakalauro ir magistro programų studentus (-es), norinčius (-ias) geriau susipažinti su Lietuvos diplomatine tarnyba.

Ankstesnių metų patirtis parodė, kad ši programa yra įdomi ir reikalinga ne tik tarptautinių santykių, diplomatijos, tarptautinės teisės, ekonomikos, bet ir daugelio kitų studijų programų studentams (-ėms).

Mentorystės programa suteikia galimybę turėti mentorių (-ę) Lietuvos diplomatinėje tarnyboje ir 2–6 mėnesius su juo (ja) bendradarbiauti studentą (-ę) dominančiais Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos klausimais, taip pat dalyvauti kartą per mėnesį vyksiančiuose bendruose teminiuose susitikimuose aktualiais tarptautinių santykių klausimais.

Kviečiame studentus (-es), norinčius (-ias) dalyvauti programoje, iki 2023 m. gruodžio 8 d. pateikti laisvos formos prašymą el. paštu ir nurodyti pageidaujamos mentorystės sritį (-is), tikslą ir dalyvavimo motyvus (200–300 žodžių). Taip pat prašome pridėti aukštosios mokyklos pažymą, patvirtinančią studijas aukštojoje mokykloje.

Ministerija, įvertinusi gautus prašymus, dalyvauti programoje atrinks labiausiai motyvuotus kandidatus. Įvadinis mentorystės programos renginys vyks 2024 m. sausio mėn., o baigiamasis – 2024 m. birželio mėn.

Jei turite papildomų klausimų dėl mentorystės programos, kviečiame juos kreiptis el. paštu mentoryste [AT] urm [DOT] lt