MicrosoftTeams image 14Šį savaitgalį išrinkti „Lietuva 2050“ komunikacijos idėjų maratono nugalėtojai. Vilniaus universitetas (VU) su Vyriausybės kanceliarija ir reklamos bei kūrybiškumo mokykla „The Atomic Garden“ organizavo „Lietuva 2050“ komunikacijos idėjų maratoną, kuriame dėl geriausios ateities vizijos „Lietuva 2050“ komunikacijos kampanijos varžėsi 8 komandos iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Specialųjį prizą laimėjo VU Kauno fakulteto komanda „4 litai“. 

Apdovanoti specialiuoju prizu 

Fakultetui atstovavę bakalauro studijų trečiakursiai Ernestas Žiogas (Ekonomika ir vadyba), Jorė Bendinskaitė (Marketingo technologijos), Milija Baranovskaja (Marketingo technologijos) ir pirmakursė Ieva Gasiulytė (Audiovizualinis vertimas) buvo įvertinti už išskirtinę energiją ir drąsią idėją. Komanda pabrėžė kiekvieno asmeninę atsakomybę dėl bendros valstybės ateities. 

„Didžiausia mūsų stiprybė buvo gebėjimas išklausyti ir įsiklausyti. Kai reikėjo, vienas kitą pristabdydavome ar paskatindavome, taip ir gimė „karTU“. Kaip komanda mes buvome ir, manau, dar būsime kartu, bet be keturių skirtingų TU, komandos išvis nebūtų, o tai galioja ir valstybei“, – pasakojo Jorė Bendinskaitė. 

MicrosoftTeams image 15 copy copyPasak jos, renginio formatas buvo įdomus ir labai įtraukiantis, o išklausius paskaitas ir pagilinus žinias, buvo pradėti darbai, kurių metu mentorių konsultacijos vis užvesdavo ant kelio. „Grįžome įgiję žinių ir įkvėpti augti, kurti ir dirbti ne tik dėl savęs, geresnės darbo vietos ar kitų aspektų, bet ir dėl šviesios Lietuvos ateities“, – džiaugiasi komandos „4 litai“ narė. 

Untitled design 1 copy copyVilniaus Universiteto Kauno fakultete Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos bakalauro studijų programoje studijuojantis Martynas Kiltinavičius – vienas iš daugiau kaip 300 Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamų tarptautinių kibernetinio saugumo pratybų „Gintarinė migla“ dalyvių. Į pratybas jau dešimtą kartą susirenka specialistai iš viso pasaulio, o tarp jų – ir VU atstovai. 

Pratybų „Gintarinė migla 2023“ tikslas – treniruoti ginkluotųjų pajėgų, valstybinio ir civilinio sektoriaus atstovų gebėjimus vertinti ir valdyti kibernetinius incidentus, nustatyti ir tinkamai juos neutralizuoti, užtikrinti tinklų saugumą, naudojantis informacinių technologijų saugumo programine įranga. Pratybų metu modeliuoti įvairių kibernetinių incidentų scenarijai – trikdytas ryšys, keltas „triukšmas“, įdiegti kenksmingi kodai ir net fiziškai įsilaužta į tinklus. Tokiu būdu vertinti kariuomenės, valstybės institucijų ir civilinio sektoriaus įmonių gebėjimai identifikuoti, analizuoti ir užkardyti šiuos kibernetinius incidentus. 

Kibernetinio saugumo užtikrinimas aktualus kiekvienam 

„Įsivaizduokite, kad vieną rytą be jokio perspėjimo visoje šalyje dingsta interneto ryšys ir elektra, ištuštinama jūsų banko sąskaita arba paviešinami privatūs duomenys apie jus ir jūsų artimuosius, o bendruoju pagalbos numeriu neįmanoma prisiskambinti. Būtent siekiant apsisaugoti nuo tokių ar panašių situacijų svarbu užtikrinti kibernetinį saugumą kritinėse valstybės infrastruktūrose ir, papildomai, šviesti visuomenę apie galimas grėsmes ir būdus jų išvengti“, – aiškina M. Kiltinavičius. Jis pabrėžia, kad kibernetinis šalies saugumas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam jos piliečiui. Atitinkamai, kiekvieno piliečio saugumas yra svarbus valstybės saugumui užtikrinti, nes kiekvienas, net to nežinodamas, gali tapti jungiamąja grandimi su ypatingos svarbos užduotis valstybėje atliekančiais asmenimis. 

„Deja, kibernetinės atakos jau tapo kasdienybės dalimi. Ugdymo įstaigos sulaukia laiškų su grasinimais, nuolat įsilaužiama į įmonių ar organizacijų duomenų bazes, socialiniuose tinkluose vis daugėja tapatybės vagysčių atvejų... Šiems atvejams nuaidėjus žiniasklaidoje, tampa aišku, kad visa tai praverčia ir siekiant kelti sumaištį visuomenėje. Kažkodėl dar tikimės, kad yra stebuklingas mygtukas ar tabletė, galintys staiga viską pakeisti ir mus apsaugoti. Deja, tokio sprendimo nėra, todėl būtina nuolat gilinti kibernetinio saugumo žinias“, – pratybų svarbą siekiant išsaugoti šalies suverenitetą ir kontrolę aiškina VU Kauno fakulteto dėstytojas, kibernetinio saugumo ekspertas doc. dr. Kęstutis Driaunys, pratybose dalyvavęs kaip VU atstovas. 

CTF LTU 2023 KNF komanda 5Iš lapkričio 11–12 d. Tartu mieste Estijoje vykusio geriausių Šiaurės ir Baltijos šalių komandų kibernetinio mūšio „Telia Cyber Battle of Nordic-Baltics 2023“ grįžusi Vilniaus universiteto Kauno fakulteto komanda „CTF Team LTU“ stebisi, kad Lietuva iki šiol neturi atstovų Europos Sąjungos CTF įskaitoje. Jau pernai konkurse dalyvavę bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga antro kurso studentai Simonas Švabas, Rytis Šertvytis ir Karolis Petniūnas ir prie jų prisijungę tos pačios studijų programos studentai Rokas Tiškus ir Mantas Razbadauskas šiais metais užėmė 9 vietą. Komandą lydėjo kibernetino saugumo ekspertas VU KNF dėstytojas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas ir treneris Lukas Misiukevičius.

„Cyber Battle of Nordic-Baltics“ – jau ketvirtą kartą surengtas didžiausias jaunimo etinio įsilaužimo renginys Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kurio tikslas – plėtoti jaunimo ir švietimo įstaigų žinias apie kibernetinį saugumą. Renginį organizuoja Estijos kibernetinio švietimo startuolis „CTF Tech“ ir NATO akredituota Estijos kibernetinės gynybos bendrovė „CybExer Technologies“. Varžybos organizuojamos bendradarbiaujant su „Telia“, Tartu miesto valdžia, Tartu universitetu ir keliomis privataus sektoriaus įmonėmis. Jo tikslas – praktiškai, realistiškai ir etiškai išmokyti kibernetinio saugumo pagrindų, siekiant pagerinti regiono kibernetinio saugumo įgūdžius ir taip padaryti jį stabilesnį ir saugesnį.

Kodi maketaiIntensyvus dirbtinio intelekto taikymas atneša nemažai naudos, tad švietimo įstaigos ir organizacijos skatina nepamiršti keliamų moralinių, socialinių ir teisinių klausimų. VU Kauno fakultete vykusiose tradicinėse Lietuvos kompiuterininkų sąjungos „Kompiuterininkų dienose“ buvo kalbama apie išmaniąją visuomenę, aptarti dirbtinio intelekto iššūkiai, lokalizavimo perspektyvos ir kt. „Technologijos sparčiai tobulėja, tad turime suspėti žengti koja kojon, gebėti spręsti kasdienines, su IT susijusias problemas ir iššūkius, dalytis patirtimi tarpusavyje. Tai apima ne tik techninę pažangą ir inovacijas, bet ir moralinius bei socialinius klausimus, kuriuos sukelia technologijų plėtra“, – pasakoja viena pagrindinių organizatorių, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja dr. Renata Danielienė.

Vaidoto Jakuškos (LIKS LS) moderuotoje diskusijoje „Dirbtinio intelekto panaudojimo iššūkiai“ dalyvavo doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas (VU KNF), Tomas Rasymas (Hostinger), doc. dr. Linas Petkevičius (VU MIF), Domas Janickas (edON) ir doc. dr. Paulius Astromskis (VU KNF). Ekspertai sutaria, kad įrankius ugdymo procese naudoti būtina, o vėluojantis teisinis DI reguliavimas nėra pretekstas naudotis jais beatodairiškai.

Kūrybiškumui konkurencijos nėra

„Šiandien vienintelė takoskyra tarp žmogaus ir mašininio modelio – kūrybiškumas“, – įsitikinęs VU Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas. Pasak jo, šiandien ypač vertinamas kritinis mąstymas turėtų būti pakeistas poreikiu kritiškam kūrybiškumui. „Siūlau pamiršti, naudojant kasdienius modelius, vadovavimąsi Google užklausos principu. Klausti „Kas yra Lietuvos prezidentas?“ yra principinė senojo mąstymo klaida, nes reikia modeliui išaiškinti tris pagrindinius klausimus: kokį uždavinį sprendžiame; kokius šaltinius tam uždaviniui naudoti; ir, svarbiausia, kokioje pozicijoje jis turi atlikti tą interpretaciją“, – sako doc. dr. Š. Grigaliūnas. Specialistas teigia, kad šiuo metu matematikai ir mokslininkai jau geba našiai kurti modelius, programinį kodą ir instrukcijas, leidžiančius šiems modeliams efektyviai veikti specifinėse srityse.

Kodi maketai 2Doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas siūlo nedelsiant keisti vertinimo sistemą aukštosiose mokyklose, kreipti dėmesį ne tik į rezultatą, bet ir į kūrybiškus sprendimus, kurių prireikia kuriant pristatomą turinį. „Net jei tai bus naudojimasis instrukcijomis išmokant mašininį modelį sukurti turinį ir paruošti rezultatą, tai yra studento indėlis, o mums, mokymo institucijoms, turbūt yra svarbiau įvertinti indėlį, o ne tiek patį turinį, kurį jis pateikia“, – komentuoja docentas.

Untitled design copyMokslo administravimo skyriaus komanda organizuoja jaunųjų Vilniaus universiteto mokslininkų bei Vilniaus universiteto doktorantų Idėjų mugę. Ji skirta tyrėjams, norintiems pristatyti savo mokslines idėjas ir apsikeisti naujovėmis. Arba tiems, kurie planuotų teikti paraišką 2024 m. konkursui Jaunųjų mokslininkų idėjų finansavimui (iš Mokslo skatinimo fondo lėšų).

Į mugę taip pat kviečiame ir doktorantų vadovus, mokslinių tyrimų grupių vadovus ir visus tuos, kurie norėtų išgirsti, ką veikia kitų padalinių jaunieji tyrėjai.

Idėjų mugės tikslas – skatinti tarpdalykinį bendradarbiavimą. Todėl visų jaunųjų tyrėjų, besiregistruojančių į idėjų mugę, prašome parengti ne ilgesnį kaip 5 min trukmės pristatymą apie atliekamus tyrimus arba apie idėją naujam tyrimui (raginame iš anksto apgalvoti, kokios pagalbos iš kitų padalinio jaunųjų tyrėjų reikėtų).

Mugės metu kviesime prisistatyti, skatinsime ryšių užmezgimą ir bendradarbiavimą.

Dalyvių skaičius ribotas.

Renginio data: 2023 m. lapkričio 28 d. (antradienis)
Renginio vieta: Universiteto Centriniai rūmai, Universiteto g. 3, 239 seminarų kambarys.
Renginio laikas: nuo 13:30 val. iki 16:30 val.
REGISTRACIJA iki 2023 m. lapkričio 20 d.