Aktualijos

Rugsėjo 18–24 d. yra švenčiama Tarptautinė kurčiųjų savaitė, visą savaitę vyksta įvairūs renginiai, kurią rugsėjo 24 d. vainikuoja Pasaulinė kurčiųjų diena. Apie kurčiųjų savaitę ir iššūkius pakalbinome buvusį Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentą Kęstutį Vaišnorą, kuris nuo 2022 m. dėsto Kauno fakulteto studentams BUS dalyką Kurčiųjų kultūra ir bendruomenė.

Kęstuti, ką jums asmeniškai reiškia tarptautinė kurčiųjų savaitė? Kaip ją paminite?

Iš tiesų aš jos neminiu, o švenčiu! Neretai tenka sulaukti klausimo – švenčiate, nes esate kurtieji?! Kaip galima švęsti negalią? Būtent tokie klausimai ir įgauna medicininio požiūrio į kurčiuosius prieskonį. Švenčiame, nes didžiuojamės lietuvių kalba, kurčiųjų kultūra, istorija! Vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, pasirodymai, tad stengiuosi dalyvauti, tačiau tai ir laikas refleksijai – Lietuvos vertinimui pasaulio kontekste, pasisekimų ir laukiančių iššūkių apmąstymui.
Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė man asmeniškai reiškia pagarbą žmogaus teisėms ir įvairovei, pasididžiavimą lietuvių gestų kalba ir kurčiųjų kultūra, akcentuojant ne medicininį, o žmogaus teisėmis grįstą kalbinį ir kultūrinį požiūrį, atkreipiant visuomenės dėmesį į socialinius iššūkius, su kuriais tenka susidurti kurtiesiems. Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės kiekviena diena turi savo temas, kurias patvirtina Pasaulio kurčiųjų federacija, atsižvelgdama į vyraujančias tendencijas ir dėmesio reikalaujančias temas. Lietuvos kurčiųjų draugija yra šios federacijos nare jau nuo 1992 m. Informaciją apie 2023 m. Tarptautinę kurčiųjų žmonių savaitę galite rasti Lietuvos kurčiųjų draugijos internetinėje svetainėje: www.lkd.lt

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Trisdešimt ketvirtasis seminaras įvyks 2023 m. rugsėjo 27 d. 14.00 val. (VeGa aud. ir per Microsoft Teams platformą. Jo tema: „Finansinis prisotinimas. Kas tai?“.

Seminarą ves VU afilijuotasis prof. Stasys Girdzijauskas. Jis sukūrė ir išplėtojo logistinę kapitalo valdymo teoriją, vėliau pertvarkytą į finansinio prisotinimo teoriją. Profesorius šioje tematikoje yra publikavęs 3 monografijas, daugiau nei 50 straipsnių (dauguma anglų kalba, iš jų apie 20 turi ISI indeksą), paskelbė seriją straipsnių populiarioje spaudoje, skaitė kelias dešimtis viešų paskaitų įvairiose įstaigose ir organizacijose, bendradarbiauja su leidiniais Investuok, Spectrum, Naujoji Romuva, Lietuvos mokslas ir kt. Šioje tematikoje buvo apgintos 4 disertacijos. Tarp mokslinių straipsnių bendraautorių yra akademikai A. Buračas ir F. Ivanauskas. Rengiant straipsnius ir monografijas taip pat buvo bendradarbiauta su akademikais R. Čiegiu ir E. Zavadsku, profesoriais V. Sakalausku, D. Štreimikiene, R. Čiegiu, J. Čepinskiu, G. Garšva, V. Boguslausku, D. Grundey, V. Gronsku, A. Mikalauskiene, L. Šimanskiene, R. Simučiu, Verslo konfederacijos viceprezidentu, investuotoju M. Dubnikovu ir daugeliu kitų žymių specialistų.

Ko trisdešimt ketvirtajame seminare gali tikėtis jo dalyviai? Trumpai apie problematiką, kuri bus nagrinėjama seminare „Finansinis prisotinimas. Kas tai?“.

Terminas prisotinimas reiškia pilnumą, užpildymą iki ribos, visišką pripildymą, sotį. Žinoma daugybė prisotinimo reikšmių. Ekonomikoje prisotinimu suprantamas, kaip rinkos užpildymas prekėmis ar paslaugomis, jos talpos (poreikio) pripildymas (patenkinimas) ar net viršijimas, t. y. perprodukcijos atsiradimas. Tačiau tai nėra išsamus prisotinimo apibudinimas.

Išsivysčiusiose ekonomikose (rinkose) pirma, nei atsiranda prekės (gėrybės) jose pasirodo pinigai (kapitalas). Ir čia formuojasi paslaptis, tiksliau – paradoksas. Jei tų pinigų ten susikaupia daugiau, negu reikia konkrečiai rinkai, t. y., jei susiformuoja finansinis prisotinimas,  įvyksta rinkos bifurkacija, t.y. suskilimas į dvi skirtingo tipo rinkas – deficitinę (kaistančią)  ir  subalansuotą, t.y. pusiausvyrą išlaikančią (proficitinę).

Rinkų prisotinimas yra sietinas su padidinta kapitalo koncentracija, t.y. vietiniais, regioniniais ar net globaliais kapitalo persotinimo atvejais.  Jų istorija žino nemažai – nuo Aleksandro Makedoniečio karo grobio, Didžiųjų geografinių atradimų laikais parvežtų turtų, garsiųjų aukso karštinių ar Didžiosios depresijos išvakarėse iš viso pasaulio į JAV upėmis plūdusio kapitalo.  Visais atvejais finansinis prisotinimas pareikalaudavo savo kainos, paprastai išreikštos ženkliais visuomenių sukrėtimais. Tai ir nepakeliama infliacija ir Didžioji depresija ir aukso standarto žlugimas ar kiti nemalonumai. Prielaidas, kaip reikia kovoti su šiais negatyviais reiškiniais, parodo finansinio prisotinimo teorija.

Organizatorių vardu prof. habil. dr. Remigijus Čiegis

VU KnF folkloro ansamblio UOSINTA nariai rugsėjo pradžioje dalyvavo XVIII Tarptautiniame folkloro festivalyje, vykusiame Atlanto perlu vadinamoje Madeiros saloje Portugalijoje, nuo Lietuvos nutolusioje per 4000 km. Vulkaninės kilmės sala, kurią dėl jos grožio buvo įsimylėjęs ir joje gyveno Kristupas Kolumbas, Uosintos narius sužavėjo kraštovaizdžiu – juodojo smėlio paplūdimiais, virš debesų iškilusiomis kalnų viršūnėmis, ir vešliais rūke paskendusiais miškais. 

Nuotaikingą Tarptautinio folkloro festivalio atmosferą kūrė ne tik egzotinių gėlių gausa miestelių aikštėse, parkuose, pakelėse, bažnyčiose ir ant festivalio scenų. „Tokiose išpuoštose spalvingiausiomis gėlėmis scenose dar nebuvo tekę koncertuoti! – įspūdžiais dalijosi Uosintos ansamblio vadovė Auksuolė Šuliokienė. – Visur šurmuliavo daugybė margaspalviais etnografiniais kostiumais vilkinčių atlikėjų iš Ispanijos, Čekijos, Portugalijos, Rumunijos ir Madeiros.“ 

Šilti, draugiški, atviri ir paslaugūs Madeiros vietiniai gyventojai festivalio metu nuoširdžiai rūpinosi folkloro atlikėjų buitimi, nuotaika, stengėsi, kad sala paliktų neišdildomą įspūdį ir festivalis vyktų sklandžiai. 

Koncertinėje programoje Uosintos ansamblis be tradicinių lietuviškų šokių ir dainų atliko UNESCO saugomas sutartines, kurios ypač sužavėjo klausytojus, o daugiausia aplodismentų susilaukė šokiai su lazdomis – „Taukačikas“ ir „Bulius“. 

Sugrįžę Uosintos ansamblio nariai džiaugėsi ir didžiavosi galėdami atstovauti Lietuvai ir VU Kauno fakultetui šiame tarptautiniame festivalyje. 

Rijade (Saudo Arabija) vykstančioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 45-ojoje sesijoje paskelbta, kad Kauno modernizmo architektūra (Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra 1919-1939) įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą, pritarus Pasaulio paveldo komiteto šalims narėms. Paraišką rengusiai ekspertų grupei vadovavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė.

„Tai yra didelės trejus metus trukusios mokslininkų ir diplomatų pastangos nominacijos rengime. UNESCO komitete mums pavyko pasiekti šalių pritarimą, vadinasi, mūsų parengti argumentai įtikino ekspertus. Kaunas turi išskirtinę visuotinę vertę, yra svarbus viso pasaulio kultūros paveldo kontekste kaip lokalus modernizmas. Nuo šiol ši architektūra bus laikoma charakteringu visos Rytų ir Centrinės Europos modernizacijos pavyzdžiu. Jeigu norite sužinoti, kas iš imperijų išsivadavusiose šalyse vyko tarpukariu, važiuokite į Kauną. Ten sukoncentruota visa optimistinė naujų nepriklausomų valstybių sostinių idėja“, – apie sėkmę pasakoja prof. M. Drėmaitė.

Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi. Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.

Rugsėjo 28–29 d. VU Kauno fakultete vyksta „Kompiuterininkų dienos“

Maloniai kviečiame į „Kompiuterininkų dienų“ renginius, kuriuose bus kalbama ir diskutuojama apie išmaniąją visuomenę, dirbtinio intelekto panaudojimo iššūkius, lokalizavimo perspektyvas.

Renginių metu bus skaitomi moksliniai pranešimai, vyks mokymai mokytojams, doktorantams ir kitiems besidomintiems.

Renginio vieta: VU Kauno fakultete (Muitinės g. 8, Kaune).

Preliminari programa: https://bit.ly/KoDi-23p

Dalyvių registracija:  www.liks.lt/registracija-konferencijai/?c=2508

Renginio dalyviai kviečiami dalyvauti visuose „Kompiuterininkų dienų“ renginiuose. Mokslininkai, dėstytojai, mokytojai, studentai ir visi besidomintys IT kviečiami į temines sekcijas.