Aktualijos

Mieli  Kauno fakulteto studentai,

Pirmiausia sveikiname visus pirmakursius, tapusius Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bendruomenės nariais! Linkime, kad pasirinktos studijos kiekvienam iš jūsų būtų ne tik profesinio, bet asmeninio augimo ir tobulėjimo kelias.

Visus aukštesniųjų kursų studentus taip pat sveikiname ir kviečiame 2021–2022 mokslo metais pratęsti akademines diskusijas ir žinių, patirčių mainus, kad užvėrę KnF duris būtumėte puikūs savo sričių specialistai.

AKTUALI INFORMACIJA DĖL 2021–2022 MOKSLO METŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMO

VU KnF, atsižvelgdamas tiek į LR Vyriausybės nutarimus, tiek į VU sprendimus, 2021–2022 m. m. prioritetą teikia kontaktinėms studijoms. 

Kontaktiniuose užsiėmimuose dalyvaujantys asmenys su savimi turės turėti Galimybių pasą (GP) ar ES skaitmeninį COVID pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. GP ar ES skaitmeninio pažymėjimo informaciją studentai turės deklaruoti ir id.vu.lt, kur šiam veiksmui atlikti sukurta speciali priemonė (tikslesnė informacija dėl deklaravimo bus paskelbta ir atsiųsta į studento paštą iki studijų pradžios).

Atkreipiame dėmesį, kad GP ar ES skaitmeninio pažymėjimo turėjimas bus tikrinamas ir per užsiėmimus. Neturintiems GP ar ES skaitmeninio COVID pažymėjimo studentams nebus leidžiama dalyvauti kontaktiniuose užsiėmimuose.

Visus dar nepasiskiepijusius prašome suskubti pasiskiepyti (Vilniaus universiteto Rektoriaus kreipimasis į bendruomenę dėl skiepų https://bit.ly/3x8wage), nes tai ne tik patogiausias būdas įgyti GP, bet, svarbiausia, tai yra patikimiausias būdas saugoti vieniems kitus. Būkime atsakingi ir solidarūs!

STUDIJŲ PRADŽIA

Apie studijų integracijos renginius sekite informaciją https://studentauk.vu.lt/
Pirmo kurso bakalauro studijų studentams užsiėmimai (paskaitos, seminarai, pratybos) prasideda nuo rugsėjo 6 d.
Antro, trečio ir ketvirto kurso bakalauro studijų studentams ir visiems magistro studijų studentams užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 2 d.
Tvarkaraščius žr. https://tvarkarasciai.vu.lt/knf/ (Pastaba: tvarkaraščiuose dar galimi pakeitimai ir korekcijos).

KNF STUDIJOS PLANUOJAMOS VYKDYTI TAIP:

LIETUVIŲ KALBA VYKDOMAS BAKALAURO PAKOPOS STUDIJAS (paskaitas, seminarus, pratybas, kt.) planuojame vykdyti kontaktiniu būdu.

1. Neturintys GP ar ES skaitmeninio COVID pažymėjimo turės galimybę nuotoliniu būdu girdėti užsiėmimo garso transliaciją realiu laiku (t. y. nurodytu tvarkaraštyje), prieš užsiėmimą informuoja dalyko dėstytoją. Užsiėmimų įrašai nebus daromi.
2. Tarpiniai ir galutiniai atsiskaitymai bakalauro pakopos studentams organizuojami kontaktiniu būdu auditorijose.
3. Bendrauniversitečiai dalykai (BUS) vykdomi  tik nuotoliniu būdu.
4. Srautiniai (t. y. kelių kursų ir / ar grupių) užsiėmimai vykdomi kontaktiniu arba nuotoliniu būdu (tvarkaraščių informaciją žr. https://tvarkarasciai.vu.lt/knf/).
5. Hibridinių ir / ar nuotolinių studijų elementai bakalauro studijų programose 3–4 kurso studentams gali būti įtraukti Studijų programų komitetų sprendimu, suderinus su Akademinių reikalų prodekane, nuo rugsėjo 13 d. Apie priimtus sprendimus studentus informuos Studijų programų komitetai arba dalyko dėstytojai, informacija taip pat bus skelbiama ir tvarkaraščių sistemoje.
6. Hibridinių ir / ar nuotolinių studijų elementai bakalauro studijų programose 1–2 kurso studentams gali būti įtraukti Studijų programų komitetų sprendimu, suderinus su Akademinių reikalų prodekane, nuo spalio 4 d. Apie priimtus sprendimus studentus informuos Studijų programų komitetai arba dalyko dėstytojai, informacija taip pat bus skelbiama ir tvarkaraščių sistemoje.

ANGLŲ KALBĄ VYKDOMAS BAKALAURO PAKOPOS STUDIJAS (paskaitas, seminarus, pratybas, kt.) planuojame vykdyti kontaktiniu būdu.

1. „Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos“ studijų programos, vykdomos anglų kalba, studentai, kurie negalės atvykti į Lietuvą dėl migracijos problemų, galės į užsiėmimus (paskaitas, seminarus, pratybas) jungtis nuotoliniu būdu realiu laiku (t. y. nurodytu tvarkaraštyje žr. https://tvarkarasciai.vu.lt/knf/list/). Užsiėmimų įrašai nebus daromi.
2. „Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos“ studijų programos, vykdomos anglų kalba, studentams, kurie negalės atvykti į Lietuvą dėl migracijos problemų, tarpiniai ir galutiniai atsiskaitymai vykdomi nuotoliniu būdu.

MAGISTRO PAKOPOS STUDIJOS (paskaitos, seminarai, pratybos) planuojamos vykdyti kontaktiniu ir / ar hibridiniu, ir / ar nuotoliniu būdu pagal Studijų programų komitetų sprendimus.

1. Hibridinių ir / ar nuotolinių studijų elementai magistro studijų programų studentams gali būti įtraukti Studijų programų komitetų sprendimu, įvykus pirmiesiems, tvarkaraštyje numatytiems (žr. https://tvarkarasciai.vu.lt/knf/), dalykų užsiėmimams. Apie šiuos sprendimus studentus informuos Studijų programų komitetai arba dalykų dėstytojai.
2. Tarpiniai ir galutiniai atsiskaitymai magistro pakopos studentams organizuojami kontaktiniu būdu auditorijose.
   „Tarptautinio verslo vadybos“ magistro studijų programos, vykdomos anglų kalba, studentai, kurie negalės atvykti į Lietuvą dėl migracijos problemų, galės į užsiėmimus (paskaitas, seminarus, pratybas) jungtis nuotoliniu būdu realiu laiku (t. y. nurodytu tvarkaraštyje žr. https://tvarkarasciai.vu.lt/knf/list/). Užsiėmimų įrašai nebus daromi.
3. „Tarptautinio verslo vadybos“ magistro studijų programos, vykdomos anglų kalba, studentams, kurie negalės atvykti į Lietuvą dėl migracijos problemų, tarpiniai ir galutiniai atsiskaitymai vykdomi nuotoliniu būdu.

SVARBU! Jei COVID situacija keisis ir LR Vyriausybės ar Universiteto lygmeniu bus priimti kokie nors kitokie sprendimai, KnF studijų organizavimas taip pat keisis.

Jei norite paklausti, prašau rašyti info [AT] knf [DOT] vu [DOT] lt 

Iki pasimatymo VU KnF auditorijose!
KnF administracija

Rugpjūčio 15-ąją anapilin iškeliavo humanitarinių mokslų daktaras Albertas Ružė.

A. Ružė buvo glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu: 1955─1960 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, 1960 m. dirbo VU žurnalo „Mokslo darbai“ korektoriumi. Baigęs VU dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektoriuje vyr. laborantu, vėliau buvo jaun. metod. bendradarbis. 1977 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos“. Po nostrifikavimo 1993 m. – humanitarinių mokslų dr. suteiktas doc. vardas.

Nuo 1977 m. A. Ružė buvo pakviestas į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą. Jame užėmė asistento, vyr. dėstytojo, docento, Lietuvių filologijos katedros vedėjo pareigas. Ketverius metus buvo akademinių reikalų, mokslo reikalų prodekanas. 1982─1988 m. vadovavo VU KHF Metodikos komisijai. Prisidėjo prie Lietuvių kalbos draugijos atkūrimo. Per 33 metus, kuriuos dirbo tuometiniame Vilniaus humanitariniame fakultete, tapo neatsiejama studentų ir akademinės bendruomenės dalimi.

Iki šiol gražių žodžių apie buvusį dėstytoją, o vėliau kolegą negaili Kauno fakulteto docentės daktarės Saulutė Juzelėnienė, Ilona Mickienė, Rita Baranauskienė: „Profesorius dėstė Baltų kalbotyros įvadą, Lietuvių kalbos morfologiją, Lietuvių kalbos sintaksę, Lietuvių kalbos rašybą, Lietuvių kalbos žodžių darybą, vedė kvalifikacijos kėlimo kursus pedagogams, dėstė įvairius kalbotyros kursus Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno kunigų seminarijoje. Per paskaitas dėstytojas Albertas Ružė mokėjo sudominti, susiedamas dėstomą temą su asmenine patirtimi, kartais įterpdamas vieną kitą juokingą epizodą. Profesorius būdavo atidus kiekvienam studentui, kantriai aiškindavo sudėtingus dalykus, skirdavo savo asmeninį laiką studentams konsultuoti. Įsiminė profesoriaus ramus būdas, geranoriškumas, profesionalumas, erudicija. Iki šiol fakulteto bendruomenė džiaugiasi jo iniciatyva bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetu įrengtomis, meno kūriniais puoštomis auditorijomis, Žalčio mene. Būdamas ilgamečiu Lietuvių filologijos katedros vedėju Albertas Ružė puoselėjo kolegiškus santykius, kūrė kolektyvo tradicijas: lankyti Lietuvos dvarus, piliakalnius, kultūrinės atminties vietas.“

Akademinei bendruomenei A. Ružę primins ir mokomosios knygos „Lietuvių kalbos gramatika“ (T. 3, 1976 ), „Grammatika litovskogo jazyka “ (rusų k., 1983), „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“ (1994, 1996, 1997, 2005), „Lietuvių kalbos rašyba“ (1985, 1998, 1999), „Lietuvių kalbos morfologija“ (D. 1, 2008), daugiau kaip 70 publikacijų.

Informacija norintiems atsisveikinti su prof. dr. Albertu Ruže

Rugpjūčio 18–19 dienomis atsisveikinama su velioniu. Rugpjūčio18 d. 16.00–21.00 val. ir 19 d. iki 12.00 val. visi, norintys pagerbti velionio atminimą ir pareikšti užuojautą artimiesiems, laukiami Garliavos Jonučių laidojimo namų šarvojimo salėje (S. Šimkaus g. 22, Garliava, Kauno r.).

Kauno fakulteto bendruomenė reiškia užuojautą velionio artimiesiems ir visiems, kuriems teko garbė pažinti šią iškilią asmenybę.

Nors vasara tik įpusėjo, tačiau artėjanti naujų mokslų metų pradžia primena apie galimybę studijuoti bei kelia klausimų ne tik abiturientams, bet ir pirmosios pakopos studijas aukštosiose mokyklose baigusiems absolventams. Dalis absolventų, baigusių bakalauro studijas šiais metais arba dar anksčiau, dvejoja: ar reikia, ar bus naudos? Ar pavyks suderinti darbą ir studijas? „Reikia, verta“, – patirtimi dalijasi humanitarinės krypties magistro studijas baigusios Vilniaus universiteto Kauno fakultete (VU KnF) absolventės Ligita Veselgaitė ir Domantė Vaišvylaitė bei pirmąjį magistrantūros studijų kursą baigusi Ieva Malinauskaitė.

Magistro studijos – tai papildomos kompetencijos ir karjeros galimybės

VU KnF magistrantams sudarytos galimybės derinti darbą ir studijas, todėl dažnai studijuoja jau dirbantys studentai, kurie studijų metu įgytas žinias pritaiko savo darbe. Taip magistro studijų metu jie įgyja ne tik daugiau žinių ir kompetencijų, bet ir tobulėja kaip asmenybės.

Ekspertai įvardija ne vieną priežastį, dėl ko verta rinktis aukštesnės pakopos studijas, pavyzdžiui: noras keisti darbo specifiką, kilti karjeros laiptais ar išlikti konkurencingais darbo rinkoje. Vertinamos magistrantūros studijų metu išugdytos papildomos kompetencijos (kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandoje, kompleksinių sprendimų priėmimas), kurios yra aktualios ir pritaikomos ne vienoje srityje.

Humanitarinės krypties magistro studijos, siekiantiems gilinti žinias

Audiovizualinio vertimo magistro studijas baigusi Ligita Veselgaitė džiaugėsi visuomet pasiryžusiais padėti dėstytojais ir atskleidė, kam šios studijos būtų vertingos: „Studijos – puikus pasirinkimas jau turintiems žinių šioje srityje ir siekiantiems jas pagilinti, t. y. sužinoti viską apie naujausias šios srities technologijas bei metodikas. Taip pat šios studijos puikiai tinka ir tiems, kurie neturi žalio supratimo, ką reiškia žodis „Audiovizualinis“, nes paskaitų metu nuolat primenami svarbiausi srities aspektai, pakartojama, ką kiekvienas audiovizualinio vertimo specialistas turėtų žinoti.“

Magistro studijų programos Viešojo diskurso lingvistika absolventė Domantė Vaišvylaitė (studijas toliau tęsianti doktorantūroje) skatina studijuoti teigdama: „Magistro studijų pakopa iš pažiūros – tik dar vienas žingsnis gyvenime, kuriam ne visi pasiryžta ar jaučia reikiamybę žengti. Tiesa, kartais paties mažiausio žingsnelio ir užtenka, kad viskas pasikeistų neatpažįstamai. Kauno fakultetas išties atveria kelią į žvaigždes, kartais – netgi visai kitus pasaulius.“ 
Studijų programos absolventės įžvalgos apie programą turėtų sudominti tuos, kurie domisi kalbos viešojo diskurso analize, tyrimais, paveikiųjų tekstų kūrybos procesu, taikymu. „Universitete siūloma Viešojo diskurso lingvistika – studijų programa, keičia pamatinį mus kasdien supančios kalbos supratimą. Studentai čia mokosi konstruoti paveikiuosius diskursus, juos analizuoti, suprasti žmonių mąstymo sudėtingumą bei jo atspindžius kalbinėje išraiškoje. Viešojo diskurso lingvistika atveria galimybę iš kitos perspektyvos pažinti pasaulį, kurį manomės jau pažįstantys“, – patirtimi dalijasi absolventė

Su kalba, kūrybinio rašymo procesu, literatūros tyrimų metodologija, vertimais, susijusios dar vienos humanitarinės krypties magistrantūros studijos – Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas. Po pirmųjų magistro studijų metų Ieva Malinauskaitė džiaugiasi savo pasirinkimu ir teigia, kad „šios studijos yra ne tik galimybė mėgautis akademine aplinka. Taip pat tai yra pažintys su bendraminčiais, rūpestingais dėstytojais, o svarbiausia – su pačiu savimi, kaip galinčiu rašyti bei kurti žmogumi. Magistrantūros studijos suteikia galimybę atrasti mokslo pažinimo bei kūrybos džiaugsmą. Mylintys meną ir literatūrą, tikiu, čia atras tai, kas arti širdies.“

Studentė atkreipė dėmesį į privalumus ir nuoširdžiai apgailestavo tik dėl vieno dalyko: „Vienintelis studijų trūkumas yra tas, kad jos tęsiasi per trumpai.“

Magistrantūros studijos, tai dar vienas pasirinkimas, dar vienas tikslas, kurio siekia jau žinantys mokslo žinių vertę, suprantantys, kad bakalauro studijos buvo dar viena, tačiau ne paskutinė reikalingas žinias ir kompetencijas suteikianti studijų pakopa. Galima prisiminti, kad kuo ant aukštesnio laiptelio užlipi, tuo įvairesnį ir įdomesnį pasaulį matai. Siekite matyti ir suprasti daugiau, rinkitės studijas Kauno fakultete.

Daugiau apie šias ir kitas magistrantūros studijų programas rasite: KnF magistrantūros studijos

Siekiant studijas Vilniaus universitete (VU) nuo rugsėjo vykdyti kontaktiniu būdu, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas kreipėsi į bendruomenę, primindamas svarbią universiteto misiją – atsakomybę visuomenei ir valstybei.

„Esu dėkingas už iki šiol demonstruotą racionalumą ir lyderystę. Jūs aktyviai skiepijatės, tapdami pavyzdžiu visai akademinei bendruomenei ir visuomenei. Tik tokio jūsų supratingumo ir nuoširdžių pastangų dėka artėjančius studijų metus galėtume pasitikti bendroje šventėje, o sugrįžę į auditorijas – džiaugtis pilnaverčiu studijų procesu“, – sako VU rektorius.

Prof. R. Petrauskas pabrėžia, kad šiuo metu, lyginant imunizuotų bendruomenės narių skaičius Lietuvos universitetuose, VU užima lyderio poziciją, nes imunitetą turinčių darbuotojų procentas organizacijoje siekia 88,96 proc. ir tikisi, kad šis skaičius pasieks maksimumą. Dar nespėjusius pasiskiepyti VU rektorius skatina nedelsti ir pasinaudoti galimybe, kai nei vakcinų, nei pasiskiepyti kviečiančių vakcinacijos punktų šalyje netrūksta ir taip apsaugoti savo artimuosius, universiteto bendruomenę bei save.

„Kviečiu VU dėstytojus, darbuotojus bei studentus tapti vakcinacijos ambasadoriais: skleiskite mokslu paremtas žinias, skatindami pasiskiepyti ir skeptiškai nusiteikusius savo artimuosius, draugus bei pažįstamus. Pasirūpinkite, kad jų abejones išsklaidytų kruopščiu kolegų mokslininkų darbu surinkta informacija ir faktai. Jūsų pilietinis aktyvumas dabar reikalingas kaip niekada. Nuoširdžiai prašau nelikti abejingais ir išnaudoti visus turimus socialinius ryšius, sukauptą autoritetą bei pedagoginę patirtį tam, kad vakcinacijos procesas išjudėtų iš stagnacinio taško, o galimos naujų koronaviruso atmainų bangos būtų sutiktos saugesnėmis sąlygomis“, – skatina prof. R. Petrauskas.

Birželio mėnesį Švietimo mainų paramos fondas baigė vertinti 30 mėnesių vykusį tarptautinį Erasmus+ KA2 strateginės partnerystės projektą, kuriam suteiktas gerosios praktikos (angl. Good Practice) statusas. Tai reiškia, kad Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) vadovaujamo tarptautinio mokslininkų konsorciumo darbas buvo įvertintas labai aukštais balais ir bus pristatomas kaip pavyzdys Erasmus+ projektus rengiantiems ir įgyvendinantiems mokslininkams visoje Europoje.
 

Vieni geriausių savo šalyse – Vilniaus, Tartu, Kopenhagos universitetai ir Dortmundo technologinis universitetas – sudarė „strateginės partnerystės“ konsorciumą Europos Komisijos finansuojamam projektui „BlockNet“ (https://www.knf.vu.lt/en/blocknet) (angl. BlockChain Network Online Education for Interdisciplinary European Competence Transfer (BlockNet) įgyvendinti. Projekto tikslas buvo sukurti pirmąjį Europoje (ir pasaulyje) tarpdisciplininį, į blokų grandinės technologiją (BCT) orientuotą,  internetinį dalyką.
 
Kuriant tarpdisciplininį dalyką buvo siekiama įsigilinti į blokų grandinės technologiją (BCT), ištirti jos poveikį verslo aplinkai, ypač finansų ir logistikos institucijoms, bei atskleisti teikiamas galimybes. Taip pat mokslininkų komanda siekė parengti kursus, suteikiančius žinių būsimiems blokų grandinės technologijų specialistams, kurių paklausa rinkoje nuolat auga. „BlockNet“ – pirmasis  Erasmus+ projektas, kuriame VU KnF yra konsorciumo vadovas, o fakulteto mokslininkas (prof. V. Fomin) – viso projekto koordinatorius.

Projektas atitiko tendencijas

Projektai, gavę „Good Practice“ įvertinimą, yra publikuojami Europos Komisijos portale, kur kiti paraiškų rengėjai, mokslininkai ar kitos suinteresuotosios šalys gali rasti idėjų ar pasisemti įkvėpimo iš sėkmingai įgyvendintų projektų.

Pasak konsorciumo vadovo prof. Vladislav V. Fomin, svarbiau už gerosios praktikos įvertinimą yra kiti pasiekimai, susiję su projektu.

Pirma – pavyko sudaryti konsorciumą iš keturių vienų geriausių Europoje universitetų.  Tokia partnerystė yra labai naudinga Vilniaus universitetui, turinčiam ir įgyvendinančiam tikslą gerinti savo reitingus pasaulio geriausių universitetų sąraše. Fakulteto ir universiteto strateginiai ryšiai su (žymiai) aukštesnius reitingus turinčiais universitetais (daugiau apie reitingus: https://www.topuniversities.com/university-rankings/world-university-rankings/2022)  prisidės prie VU augimo strategijos įgyvendinimo.

Antra, projektas atitiko ir prisidėjo prie itin populiarios tendencijos – augančio nuotolinių mokymų populiarumo. Nors projekto idėja ir tikslai buvo suformuluoti prieš COVID-19 pandemiją, sukurti nuotoliniams mokymams pritaikyti blokų grandinės technologijos tarpdisciplininiai moduliai anglų kalba stiprina VU poziciją kaip lankstų, atvirą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio studentams, universitetą.

Dar viena aktuali ir vis dar sunkiai pritaikoma Lietuvoje tendencija, sėkmingai panaudota projekte – tarpdiscipliniškumo aspektas, kuriuo pasižymi „Blockchain“, apjungianti kompiuterijos, ekonomikos, inžinerijos, finansų, verslo ir teisės sritis. Todėl projekto vadovas prof. V. Fomin dar kartą pabrėžė projekto svarbą ir parengtus tarpdisciplininius kursus, į kuriuos įsitraukė aukštųjų mokyklų studentai. Dalyviams buvo suteikiamos pagrindinės žinios apie „Blockchain“ technologiją ir supažindinta su jos poveikiu bei galimybe pritaikyti skirtingoms verslo aplinkoms.

Projekto veiklą ir medžiagą vertino konsorciumo universitetų studentai

Įprasta praktika, rengiant Erasmus+ strateginės partnerystės projektus, universitetų bendradarbiavimas su pramonės partneriais. „BlockNet“ projekto atveju, dalyviais buvo ne tik pramonės partneriai, bet ir Kauno fakulteto tarpdisciplininės magistro studijų programos Finansų technologijos (FinTech) studentai (kaip ir studentai kituose partnerių universitetuose). Projekto BlockNet rezultatai įtraukti į Kauno fakulteto FinTech studijų programą. Finansų technologijų magistrantai kartu su Tartu, Kopenhagos, Latvijos, ir Dortmundo technologijos universitetų studentais dalyvavo virtualiose mokymosi veiklose ir vertino projekte sukurtą medžiagą. Taip būsimi finansų (VU), logistikos (TUDO), informacijos saugos (UT), bei sistemų inžinerijos (KU) sričių specialistai pagilino studijų metu įgytas žinias apie „Blockchain“ technologiją bei įgijo naujų.

Projekto veikla ir rezultatai

„Blockchain“ (BCT) tarpdisciplininio mažo tinklo internetinių kursų (SNOC) projekto metu atliktas lyginimasis tyrimas (analizuoti „Blockchain“ kurso pavyzdžiai, gauti iš įvairių švietimo įstaigų); įvardytos ir ištirtos darbo skelbimuose minimos kompetencijos; nustatyti geriausi BCT pritaikymo praktikoje atvejai, rekomenduojami įgūdžiai ir sukurta jų koncepcija. Taip pat projekto komanda parengė tarpdisciplininę „Blockchain SNOC“ koncepciją, palengvinančią mokymąsi internetu ir padedančią kursus pritaikyti švietimo įstaigose. Sukurta minėtos koncepcijos multimedalioji mokomoji medžiaga.

Projekto metu sukurti keturi kursai pažengusiems: 2 ECTS kursai, skirti keturioms disciplinoms: Informacijos saugumas; Kompiuterija; Logistika ir tiekimo grandinės valdymas; Ekonomika, vadyba ir finansai. Ir trys įvadiniai tarpdisciplininiai kursai (5, 1 ir 1 ECTS).

Kursų dalyviai gali naudotis projekto metu sukurta kursų medžiaga: skaidrėmis (jų yra daugiau nei 1500), garso įrašais (daugiau nei 16 val.), vaizdo įrašais (daugiau nei 10 val.). Dalyviai taip pat gali patikrinti savo žinias, naudodami savitikros testus bei rasti nuorodų į išorinius šaltinius.

Projekto komanda atkreipia dėmesį, kad net ir pasibaigus „BlockNet“ projektui galima naudotis visa mokymo(si) medžiaga. Medžiagą galima pasiekti per VU atvirų mokymų platformą adresu www.knf.vu.lt/en/blocknet arba
www.atviri.emokymai.vu.lt/blocknet.
 VU atvirų mokymų platformos registracija išlieka prieinama visiems norintiems, ne tik strateginio konsorciumo universitetų studentams. Taip pat „BlockNet“ dalyko mokamieji moduliai bus panaudoti skirtingų Europos universitetų mokymo programose jau 2021 m. rudens semestro metu.

„BlockNet“ projekto vadovas prof. Vladislav V. Fomin

Projektas „Blocknet“(Nr. 2018-1-LT01-KA203-047044) finansuojamas Europos Komisijos pagal „Erasmus+“ KA2 programą. Daugiau informacijos apie projektą: www.project-blocknet.eu