Baigiamųjų darbų gynimai yra vieši, todėl kviečiame prisijungti visus norinčius paklausyti VU Kauno fakulteto studentų darbų gynimų. Nepamirškite užpildyti registracijos formos iki 2021 m. sausio 7 d. Neprisiregistravusieji gynimuose dalyvauti neturės galimybės.
Atsižvelgiant į pandeminę situaciją Lietuvoje ir remiantis Vilniaus universiteto Senato nutarimu, visos 2020–2021 mokslo metų pavasario sem. studijų veiklos Kauno fakultete bus vykdomos nuotoliniu būdu.
Paskaitos organizuojamos naudojant MS Teams aplinką, visa studijų medžiaga talpinama Vilniaus universiteto virtualioje mokymosi aplinkoje (VMA).
Iškilus klausimams, rašykite vaidilute [DOT] kaminskiene [AT] vu [DOT] knf [DOT] lt arba rasa [DOT] poskuviene [AT] vu [DOT] knf [DOT] lt
Daugiau informacijos: https://www.vu.lt/covid-19
Kiekvienais metais Kauno fakulteto folkloro ansamblio „Uosinta“ nariai aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, kurių metu supažindina su kalėdinių švenčių papročiais, šokiais ir dainomis. Jau trisdešimt metų veikiančio ansamblio „Uosinta“ vadovė Auksuolė Šuliokienė teigia, kad iki šių metų susitikimai vykdavo prasidėjus Advento laikotarpiui, tačiau šiemet pandeminė situacija sustabdė ne tik ansamblio, bet ir daugelio žmonių planuotus susitikimus su pačiais artimiausiais žmonėmis. Pasak ansamblio vadovės, net ir tokiomis aplinkybėmis derėtų nepamiršti apie tradicijų perdavimą jaunesniajai kartai bei apžvelgti, kokių tradicijų galima laikytis net ir karantino sąlygomis.
Tradicijos
Auksuolė Šuliokienė primena, kad Adventas – ramybės, susikaupimo ir pasiruošimo didžiajai žiemos saulėgrįžai – Kalėdoms, metas. Mūsų Senoliai šiuo laikotarpiu nurimdavo, suklusdavo, įsiklausydavo, daugiau ilsėdavosi. Tuomet žmonės vakarodavo drauge, senoliai sekdavo pasakas, tačiau šiemet, kitaip nei įprastai, Advento laikotarpis jaunimui kiek kitoks: rekomenduojama susilaikyti nuo pasilinksminimų ir kitokių pramogų bei didžiosioms šventėms ruoštis atskirai nuo bendruomenės. Tiesa, šiuolaikinių technologijų dėka išlieka galimybė palaikyti ryšį net ir per atstumą. A. Šuliokienė primena vieną pagrindinių tradicijų, kuri yra tęsiama net tokiu sudėtingu laikotarpiu – tai „būtinybė iš esmės apsivalyti ir dvasine, ir fizine prasme. Švaros sąvoką sudarė visos svarbiausios moralinės ir dvasinės vertybės: dėkingumas, sąžiningumas, garbingumas, dorumas, ištikimybė, pareigingumas, meilė artimui, pagarba vyresniems ir kt. Iki šių dienų išlikęs paprotys įpareigoja prieš šventes kruopščiai susitvarkyti namus, pasninkauti.“
Pasakodama apie Kūčių tradicijas pašnekovė teigia, kad „tradicijų besilaikantys lietuviai šią dieną laikosi pasninko, dirba tik smulkius darbus ir iki Kūčių vakarienės atiduoda visas skolas – ir finansines, ir moralines, taip pat susitaiko su kaimynais.“ Pasak A. Šuliokienės šiemet nepavyks pasimatyti ne tik su toliau gyvenančiais giminaičiais, bet ir laikytis kitos Kūčių dienos tradicijos – prie stalo sodinti nepažįstamus žmones. Senovėje tikėta, kad reikia vaišinti svetimus žmones – jie neša namams laimę.
Kitas tradicinis paprotys, kurio, pašnekovės manymu, daugumoje šeimų ir šiemet pavyks laikytis, tai tradicinių valgių gausa. „Dvylika patiekalų ant šventinio stalo padėję protėviai tikėjo, kad ateinančius metus nieko nepritrūks. Turbūt ir šiemet ant stalo bus bandukėmis, kleckučiais, prėskučiais ar šližikais vadinamos duonelės, skirtos vėlėms pamaitinti.“ A. Šuliokienė pasakoja, kad tarp Lietuvos regionų yra nemažai skirtumų, todėl šventinio stalo patiekalai ir jų pavadinimai skiriasi. „Aukštaitijoje ant stalo deda medumi pasaldintus kviečius; Žemaitijoje valgius apibarsto kanapėmis; Suvalkijoje mėgstamas virtų žirnių ir pupų bei avižų kisielius, o Dzūkai kepa grikines babkas ir papločius lamancus.
Burtai ir kitos pranašystės
Pasak A. Šuliokienės, kaip ir anksčiau, net ir švenčių metu jaunimui rūpėjo širdies reikalai. Vienas iki šiol išlikusių papročių – burtai su gaidžiu (kai gaidys pasirenka vieną iš trijų dubenų, kuriuose yra vanduo, duona ir grūdai. Jei paukštis palinksta prie dubens su vandeniu – būsimas vyras bus girtuoklis, jeigu lesa duoną – dykaduonis, o jeigu lesa grūdus – darbininkas), šiemet gali ir nepavykti, nes dauguma mūsų neturės galimybės aplankyti toliau už miesto gyvenančių artimųjų. Pašnekovė primena, kad valgiai buvo susiję su burtais, pavyzdžiui, buvo siūloma prisivalgyti sūrios silkės ir prie lovos pasistatyti stiklinę vandens. Tokiu būdu galima pamatyti savo būsimą vyrą. Jis bus tas, kuris sapne atneš vandens.
Kaip Kalėdas švenčia „Uosinta“?
Folkloro ansamblio „Uosinta“ nariai iki šių metų turėjo tradiciją – švęsti Kalėdas drauge. Tuomet iš skirtingų Lietuvos regionų atvykę bendruomenės nariai atveždavo tradicinį šeimos patiekalą, pristatydavo ir papasakodavo, kaip pasigaminti patiems. Pašnekovė teigia, kad tokiu būdu puoselėjamos kulinarinės tradicijos.
Ansamblio „Uosinta“ bendruomenė padeda išlaikyti ne tik kulinarinio paveldo tęstinumą, bet ir lietuvių liaudies dainas. Tiesa, šiemet nėra galimybės paklausyti ansamblio gyvai, tačiau vadovė Auksuolė primena, kad galima pasiklausyti dainų įrašų, pavyzdžiui, Advento laikotarpiui siūlo pasiklausyti kartu su lietuvių liaudies folkloro dainininke Veronika Povilioniene įrašytų dainų, kurios yra Advento – Kalėdų liaudies dainų kompaktinėje plokštelėje „Už girių girių“. Ansamblio vadovė paaiškina, kad dainos įrašytos su elektroninės muzikos improvizacijomis, todėl suskambo naujomis spalvomis. Dainos rekomenduojamos net ir tiems, kurie nėra lietuvių liaudies dainų mėgėjai.
A. Šuliokienė primena, kad kalėdiniu laikotarpiu giedamos giesmės yra sėkmingai tebesitęsianti tradicija, kurią ir šiemet galime tęsti prie šventinio stalo.
Artėjančių švenčių proga ansamblio „Uosinta“ vadovė rekomenduoja pasiklausyti lietuvių liaudies tradicijas menančios giesmės „Kas buvo girioj pamigįs“: https://www.youtube.com/watch?v=OAE5W0zf0vo&feature=youtu.be
Gražių, šiltų ir jaukių Šv. Kalėdų!
2020 m. gruodžio 17 d. Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktoriaus dr. Giedriaus Romeikos, bei to paties instituto doktorantų Indrės Ščiukauskės ir Antano Ūso dėka įvyko virtualios kūrybinės dirbtuvės – „Produkto vystymas“. Kūrybinės dirbtuvės yra susijusios su moksleivių ugdymo programa “Accelerator X”, kurios tikslas – skatinti 9–12 klasių moksleivius kurti verslą.
„Produkto vystymo“ dirbtuvėse dalyvavo Kauno „Saulės“ gimnazijos, Kovo 11-osios gimnazijos, Veršvų gimnazijos ir Kauno technikos profesinio mokymo centro moksleiviai. Deja, bet dėl techninių kliūčių nepavyko sudalyvauti užsiregistravusiems LSMU gimnazijos atstovams.
Universiteto atstovai supažindino moksleivius su tradiciniais ir netradiciniais marketingo bei vartotojų elgsenos ypatumais. Dirbtuvių metu moksleiviai pristatė aplikaciją, skirtą jauniems sportininkams susiduriantiems su skausmo kelio girnelėje problema. Taip pat buvo pristatyta daugkartinio naudojimo kaukė alergiškiems žmonėms bei rankų darbo papuošalai. Vėliau vyko individualios diskusijos su mokytojais ir dėstytojais apie moksleivių kuriamų produktų tobulinimo galimybes.
Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų centro asistentė dr. Jūratė Radavičiūtė džiaugėsi, kad „VU noriai prisideda prie mokinių verslumo ugdymo iniciatyvų, nepaisydami dėl pandemijos kylančių iššūkių – poreikio perkelti mokymus į virtualią erdvę.“
Gruodžio 3 d. įvyko jubiliejinė 15-oji Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto organizuojama Prof. Vlado Gronsko tarptautinė mokslinė konferencija. Jos
tikslas – sudaryti galimybes jauniems tyrėjams iš skirtingų šalių, dirbantiems socialinių mokslų ir taikomosios informatikos srityje, užmegzti akademinius kontaktus, skleisti mokslo idėjas, dalytis savo atradimais.
Sveikinimo žodį svečiams tarė Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius dr. Giedrius Romeika.
Pranešimus pristatė kviestiniai svečiai iš Lietuvos ir iš užsienio. Konferencijos metu svečiai pasidalijo savo patirtimi, susijusia su COVID-19 pandemine situacija ir jos keliamais iššūkiais verslui. Pasak dalyvių, krizė – tai naujų galimybių ir kūrybingų sprendimų metas, todėl reikia būti atviriems naujovėms, mokytis iki tol nebandytų dalykų ir taip ieškoti naujo santykio su visuomene.
Konferencijos svečiai:
• Jonas Miklovas (Lietuva) – sporto žurnalistas, VšĮ „BasketNews.lt“ vadovas ir knygos „Aš – stebuklas, jūs nepastebėjote? Neeiliniai Kauno „Žalgirio“ metai valdant Vladimirui Romanovui“ autorius pristatė pranešimą „How unexpected times require unexpected decisions“.
• David Chislett (Nyderlandai) – antrepreneris, rašytojas ir muzikantas pristatė pranešimą „Open Up To Creativity“.
• Christian Frattima (Italija) – įmonės „Coin Du Roi“ vadovas pristatė pranešimą „A. Maslow 's pyramid and shortcomings of hyper – liberal performing arts financing system during pandemic“.
Prof. V. Gronsko konferencijoje savo atliktų tyrimų rezultatus ir naujausias mokslo tendencijas pristatė jaunieji mokslininkai (magistrantai, doktorantai ir kviestiniai svečiai). Vėliau buvo galima stebėti konferencijos dalyvių paruoštus pranešimus, suskirstytus į penkias sekcijas.
Geriausiais pranešimais buvo pripažinti: 
Sekcija A: Verslumo, inovacijų ir antreprenerystės plėtra – Aistė Kukytė (Vilniaus Universitetas, Lietuva) ,,A conceptual management model of virtual project team in international companies”.
Sekcija B: Apskaitos ir finansų problemų sprendimas ir šių sričių tobulinimo veiklos – Gintarė Leckė (Vytauto Didžiojo Universitetas, Lietuva) ,,Theoretical aspects of economic socialization as determinant of consumer behavior in innovative financial services”.
Sekcija C: Tvarios plėtros principai ir darnumo vertinimas – Edgars Vitols (Latvijos Universitetas, Latvija) ,,The Impact of Covid-19 on Debt Sustainability: case of Latvia”.
Sekcija D: Kultūros ir kūrybos industrijos ir inovacijos – Alina Spurganė (Vilniaus Universitetas, Lietuva) ,,Audience development and audience research in museums”.
Sekcija E: Informacinių komunikacinių technologijų taikymas priimant finansų, vadybos ir rinkodaros sprendimus – Paulius Danielius (Vilniaus Universitetas, Lietuva) ,,A Study Of Blockchain Based Solutions For Sustainable Distributed Electricity Trading Network”.
Konferencijos dalyviai galėjo paklausyti ir „Blocknet“ projekto partnerių paruoštų pranešimų.
Daugiau apie projektą:
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkai kartu su tarptautine mokslininkų komanda vykdo Europos Komisijos finansuojamą projektą „Internetiniai blokų grandinės technologijos mokymai Europos tarpdalykinių kompetencijų sklaidai“ (angl. „BlockChain Network Online Education for Interdisciplinary European Competence Transfer“ („BlockNet“).
