Spalio 3 – 4 dienomis Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Muitinės g. 8, Kaunas) vyks tradicinis Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS) renginys „Kompiuterininkų dienos“.

Maloniai kviečiame į šį atvirą plačiajai visuomenei renginį visus, kurie domisi pasaulyje vykstančiais visuotinio kompiuterizavimo ir informacinės visuomenės plėtros procesais.

Išsami renginio programa: https://www.liks.lt/wp-content/uploads/2019/09/KoDi2019_programa.pdf

Mokytojų ir mokinių dėmesiui!

Spalio 4 d. vyks mokomieji seminarai mokytojams ir besidomintiems IT naujovėmis. Kviečiame 12 klasės mokinius ir mokytojus į paskaitas: „Dirbtinis intelektas – nuo BMW iki Beyonce“ ir „Ar įmanoma nulaužti Lietuvą per 10 min.?“. Paskaitų metu lektoriai papasakos apie e. saugą ir jos svarbą.

Daugiau informacijos https://www.liks.lt/kompiuterininku-dienos-2019

Išankstinė registracija į renginį: https://www.liks.lt/registracija-konferencijai/?c=523

rektoriu stipendijos konkursasJau tradicija tapęs konkursas kviečia dalyvauti visų Vilniaus universiteto fakultetų visų pakopų studentus, mokančius Baltijos šalių kalbas: 

  • vieną kalbą C1 lygiu (gimtoji kalba);
  • kitas dvi kalbas bent A2 lygiu.

Šis konkursas skatina susieiti draugėn, lyg prieš 30 metų Baltijos kelyje, mokytis kaimyninių šalių kalbų, pažinti Baltijos šalių kultūrą. Trijų Baltijos universitetų – Tartu, Latvijos ir Vilniaus – rektorių stipendijos konkursas rengiamas ir laimėtojas skelbiamas kasmet. Kandidatai vertinami trimis etapais: raštu ir žodžiu savo universitete, vėliau baigiamasis etapas vyksta konkursą rengiančiame universitete. Šiemet konkursas yra remiamas ir vyks Vilniaus universitete.

  • Pirmasis etapas: rašto darbas, vertinamas universiteto, kuriame kandidatas studijuoja. Kiekvienas kandidatas privalo pateikti tris rašto darbus: vieną lietuviškai, vieną latviškai ir vieną estiškai.

Rašto darbus reikia pateikti iki 2019 m., gruodžio 20 d.  

Esė tema C1 lygiui (arba gimtajai kalbai):

Reikalavimai: šrifto dydis – 12; tarpai tarp eilučių – 1.5; apimtis – iki 3 psl.

  • „Lietuvių, latvių ir estų kalbos – mano Baltijos kelias“.

Temos rašto darbams A2 lygiui:

Reikalavimai: šrifto dydis – 12; tarpai tarp eilučių – 1.5; apimtis – iki 1 psl.

  • „Lietuviai, latviai ir estai – panašūs ir skirtingi“.
  • „Mano kelias į Baltijos šalių kalbas“.

NB! Vilniaus universiteto studentų pirmojo etapo rašto darbus prašome iki gruodžio 20 d. atsiųsti Baltijos kalbų ir kultūrų instituto dėstytojai Agnei Navickaitei-Klišauskienei, el. pašto adresu: agne [DOT] navickaite [AT] flf [DOT] vu [DOT] lt su laiško tema „Baltijos šalių universitetų rektorių stipendija“.

NB! Jei kandidatas moka dvi kalbas vienodu ar panašiu lygmeniu, jis gali pasirinkti tą pačią arba skirtingas temas savo rašto darbams. Dalyvis gali taip pat pasirinkti tą pačią temą A2 lygio rašto darbams kitomis dvejomis Baltijos šalių kalbomis.  

NB! Kandidatai, kuriems bus leista konkuruoti antrajame etape, pirmojo etapo rezultatus sužinos pirmąją sausio mėnesio savaitę, kartu su visa reikiama informacija antrajam etapui. 

  • Antrasis etapas: Pokalbis, vertinamas vietinės komisijos, kuriame kandidatas studijuoja. Antrojo etapo rezultatai bus skelbiami iki 2020 m. sausio 31 d.
  • Baigiamasis etapas: Vizitas į konkursą organizuojantį universitetą, kuriame baigiamasis konkurso etapas vyksta priešais komisiją, suformuotą iš visų trijų Baltijos universitetų delegatų, išsitraukiant skirtingų lygių skirtingas temas pokalbiui. Tik trys studentai iš visų trijų universitetų šiemet 2020 m. kovo 10 d. konkuruos Vilniaus universitete.

Oficiali apdovanojimų ceremonija, įteikiant nugalėtojui 2000 Eurų stipendiją, vyks 2020 m. kovo 11 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. 

Taigi, mokantys lietuviškai, latviškai ir estiškai šiame konkurse:

  • pasisems naujos patirties;
  • praplės akiratį;
  • užmegs naujus kultūrinius ir profesinius ryšius;
  • turės galimybę laimėti 2 tūkst. eurų vienkartinę stipendiją.

Jei turite klausimų, galite drąsiai kreiptis aukščiau nurodytu el. paštu. Maloniai kviečiame dalyvauti! 

pareigis(1942 06 21 — 2019 09 15)

Pabūgęs rudeninių šalnų, kartu su išeinančia vasara mus palieka ilgametis Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas, docentas, kolega Rimantas Pareigis. Klastingos ligos varginamas Jis išgyveno sunkiai pakeliamas kančias, atkakliai priešinosi mirčiai. Tad ir žinia apie Jo netektį atėjo tarsi netikėtai. Tačiau mirtis, kaip sako filosofas, visada teisi — jos sprendimas neapskundžiamas. Žmogaus jėgos per menkos, kad jis galėtų išspręsti sudėtingą gyvenimo lygtį, kurios nežinomasis yra ne tik mirtis, bet ir pats gyvenimas.

Gyvenimas mūsų degimas,
troškimas aukščiau ir toliau.
Vienodas visų mūs likimas,
kažkada pasakysiu baigiau.

                                                                 (P. Širvys)

Aloyzas Rimantas Pareigis gimė 1942 m. birželio 21 d. Raseiniuose. Ten pat baigė vidurinę mokyklą. Vėliau studijavo Vilniaus universitete, 1965 m. baigė VU Gamtos mokslų fakultetą, įgydamas geografo kvalifikaciją. Po devynerių metų (1974) taip pat Vilniaus universitete įgijo tos pat srities daktaro laipsnį. Ištisus 30 metų Rimantas Pareigis dirbo VU Kauno fakultete. Čia jis 1989 m. tapo docentu.

Rimantai, Tu, nepaprastai sąžiningai dirbdamas, ramiai nešei savo gyvenimo naštą, ir išėjai, palikdamas artimiesiems begalinę širdgėlą, didžiulį skausmą. Neišdyla iš atminties Tavo nesavanaudiškumas, išskirtinis širdingumas, bendravimo šiluma, santykių paprastumas. Prisimenam tą žmogiškąjį ryšį, siejusį Tave su kolegomis bendradarbiais ir studentais tais, jau gerokai nutolusiais, laikais, kai 1983 metais pradėjai savo darbinę veiklą mūsų fakultete, nuo tada, kai užsimezgė nuoširdūs mūsų bendravimo saitai. Ne vienas galėjome pasisemti iš Tavęs optimizmo ir stiprybės.

Bet ne visuomet Tave lydėjo sėkmė ir darna. Kai kada likimas Tau buvo negailestingas ir Tu stoiškai pakėlei likimo išbandymus. Vienas iš jų — sūnaus mirtis. Atrodė, kad pakelsi dar ne vieną likimo smūgį, dar ne vieną negandą ar sužalojimą, įveikdamas net sunkiausią ligą. Deja, laikas nesustabdomai bėgo, jėgos silpo. Tu išėjai. Ne vienas pasiges Tavo šypsenos, nuoširdaus žodžio, dalykiško patarimo ar konkrečios pagalbos. Džiaugiamės tomis dovanotomis akimirkomis, kai buvai šalia, kai buvai su mumis, o dabar lieki mūsų atmintyje, mūsų širdyse.

IV amžiaus krikščionių mąstytojas Jeronimas artimųjų ar bendraminčių išsiskyrimą apibūdina paguodžiančia filosofine ištarme:

Mes nenorim liūdėti,
Kad mes jų netekome,
Bet dėkoti už tai,
Kad mes juos turėjome,
O ir dabar tebeturime...

 Netekome ramaus, nuoširdaus, geranoriško, gyvenimo džiaugsmo kupino draugo ir kolegos, visuomet pasiruošusio padėti, pasidalinti džiaugsmu ar sėkme, patarti sunkią išbandymo valandą. Tegul mūsų užuojauta sumažina skausmą visiems tiems, kam ši netektis paliko gilią žaizdą širdyje.

Tu neliūdėk, kad jus mirtis išskyrė
Ir tapo jis šios žemės dulkele...
Priglaus pavargėlius, priims didvyrius, —
Visi, visi mes būsim jo šalia.

(B. Brazdžionis)

 

Bendradarbių vardu

Prof. Stasys Girdzijauskas