Aktualijos

Gegužės 14 –15 d. vyks Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto vykdomo projekto EPSILON (European Platform for Data science: Incubation, Learning, Operations and Network) dalyvių susitikimas. Į Kauną atvyks projekto koordinatoriaus Harz universiteto (Vokietija), Nova SBE mokslo, verslo ir ekonomikos instituto (Portugalija), Kipro universiteto (Kipras), Vilniaus universiteto (Lietuva) atstovai. Susitikime bus aptarti projekto dalyvių darbai, pristatyti rezultatai ir iššūkiai realizuojant duomenų analitikos klasterius regionuose ir pritraukiant savanorius. VU Kauno fakultetui susitikime atstovaus prof. dr. Dalia Krikščiūnienė, partn. prof. dr. (HP) Virgilijus Sakalauskas ir fakulteto dekanas doc. dr. Giedrius Romeika.

Projekto tikslas – patobulinti Europos gerųjų duomenų mokslo iniciatyvų (European Data for Good initiatives) veiklos modelius ir sukurti efektyvius valdymo įrankius. Projektu siekiama steigti Europos žinių platformą ir kurti naują „Data for Good“ iniciatyvą Lietuvoje. Įgyta patirtis ir žinios bus pritaikytos mokymosi medžiagos studentams, universiteto dėstytojams ir duomenų mokslo entuziastams kurti.

Projektas paremtas EU iniciatyva „Data science for good“ (DS4G), kuri siekia visuomeninių ir pelno nesiekiančių organizacijų duomenis panaudoti naudingiems tikslams – informacijos apie visuomenės sveikatą, švietimą, teisinę aplinką, saugumą, darbo išteklių plėtrą, žalios energijos panaudojimą, transporto, darnumo, klimato kaitą sklaidai. Visuomeninių organizacijų duomenų panaudojimą apsunkina ne tik surenkamų duomenų gausa, bet ir skirtingi šaltiniai, formatas, nepakankamas duomenų „grynumas“, IT, duomenų mokslo, analitikos specialistų trūkumas.

Žurnalo „Reitingai“ sudarytame nacionaliniame švietimo ir aukštojo mokslo institucijų reitinge Vilniaus universitetas (VU) vėl paskelbtas geriausiu universitetu Lietuvoje. Šiemet VU surinko daugiau taškų nei pernai (72,85 taško iš 100 galimų) ir yra nepralenkiamas mokslo ir akademinio personalo pasiekimų srityje.

Remiantis reitingų organizatorių užsakytu darbdavių sociologiniu tyrimu, VU alumnai yra geriausiai vertinami tarp darbdavių – alumnų žinios ir gebėjimai labiausiai atitinka darbdavių poreikius, o jų gaunamas vidutinis metinis atlyginimas po studijų yra vienas didžiausių.

VU šių metų reitinge kitas šalies aukštąsias mokyklas labiausiai lenkia pagal mokslinės veiklos vertinimą. Daugiausia mokslinių publikacijų VU parengiama socialinių (7662,6) gamtos (4757,7) ir humanitarinių (4023,9) mokslų srityse. Skaičiuojant šiuos rodiklius buvo remtasi Lietuvos mokslo tarybos, Nacionalinės švietimo tarybos ir universitetų duomenimis.

„Šiuolaikinis žmogus kaip niekad anksčiau yra priklausomas nuo komunikacijos, jos efektyvumo, – sako naujos Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija dėstytojas doc. dr. Saulius Keturakis. – Prieš porą metų amerikiečių atlikti menininkų žinomumo tyrimai rodo, jog apie 95 proc. visų menininkų taip ir lieka nežinomi platesnei auditorijai. Labai įdomi ir intriguojanti išvada, kad jų žinomumas, deja, visiškai nepriklauso nuo turimo talento. Pasirodo, svarbiausia žinomumo sąlyga – gebėjimas efektyviai komunikuoti, įsilieti į įvairius informacinius burbulus.“ Redaktorių, kalbos, reklamos, rinkodaros ar viešųjų ryšių specialistų, tekstų kūrėjų ir analitikų specialybės yra populiarios darbo pozicijos, apie kurias svajoja su kalba ir tekstu susijusią profesiją besirenkantys studentai. Šie žmonės tampa auditorijos ir kūrėjo tarpininkais, kurie, saugodami ir puoselėdami kalbą, atlieka ypač reikšmingą sėkmingos prasminės teksto sklaidos misiją. Reaguojant į šias aktualijas ir augantį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį sukurta Viešojo diskurso lingvistikos studijų programos specializacija, išsiskirianti tiksline orientacija į viešąjį diskursą, medijų retorikos strategijų išmanymą ir taikymą, kvalifikuotą lingvistinį viešojo diskurso vertinimą, tyrimą ir profesionalų paveikiųjų tekstų kūrimą – kompetencijas, reikalingas siekiant įsitvirtinti nuolat besikeičiančioje kalbinėje pasaulio aplinkoje.

Gegužės 14 d. 18 val. Kauno restorane Miesto sodas (Laisvės al. 93) pristatoma Vilniaus knygų mugėje bendraminčių palaikymo sulaukusi Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkės Egidijos Ramanauskaitės monografija „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. „Skirta visiems, kuriems svarbios asmens ir kūrybinės laisvės idėjos“, – sako autorė ir kviečia diskusijai su tyrimo herojais – Kauno hipių bendruomenės „Company“ dalyviais: Arkadijumi Vinokuru, Jurgiu Penkinskiu, Jonu Šneideraičiu, Kristupu Petkūnu, Arūnu Kuru, bigbyto grupės „Raganiai“ lyderiu Natanu Gitkindu ir renginio svečiais. 7-ojo dešimtmečio dvasią primins hipiavusio jaunimo kūryba –eilėraščiai, dainos, jų mėgta muzika.

Su Kauno hipių bendruomene „Company“ knygos autorė susipažino dar 2002 m., kai gegužę buvo minimos 30-osios Romo Kalantos žūties metinės ir vyko koncertas, skirtas 7-ojo dešimtmečio jaunimo muzikai. Koncerte tuomet grojo Kompanijoje dalyvavusi bigbyto grupė „Raganiai“. „Beveik du dešimtmečius palaikėme ryšius su hipiavusios kompanijos dalyviais – Džyza, Kristupu, Visvaldu, Deiviu, Only You, Arkadijumi, Moksleiviu, Ričardu, Algiu, Natanu, Jokūbu ir Leščiumi. Tai tapo galimybe surinkti išsamią medžiagą apie grupei reikšmingus įvykius, su šiais įvykiais susijusią socialinę aplinką, formavusią grupės pasaulėžiūrą ir įvertinti hipiavusio jaunimo poveikį sovietinei visuomenei“, – sako autorė. Analizuodama jaunimo grupę „Company“ ji lyg per didinamąjį stiklą atskleidžia minimo laikotarpio visuomenės procesus, susitelkia į alternatyviosios jaunimo kultūros problematiką, asmens egzistencines vertybes.

Gegužės 22 d. Vilniaus universitete (VU) prasidės pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas, kuris tęsis iki liepos 2 d. Neretai stojantieji į magistrantūros studijas susiduria su vienokiomis ar kitokiomis abejonėmis. Ką tik pabaigusiems bakalauro studijas kyla dilema: gal iš karto pradėti dirbti, o gal tęsti magistrantūros studijas ir siekti geresnės karjeros? Jau ilgesnį laiką dirbantiems kyla klausimų, kuo jiems gali būti naudingos magistrantūros studijos.

VU iš visų universitetų Lietuvoje siūlo daugiausia magistrantūros studijų programų, o kai kurias iš jų yra galimybė studijuoti tik VU. Būsimieji magistrantai gali rinktis įvairias magistrantūros programas daugelyje sričių, pradedant humanitariniais mokslais ir baigiant gamtos bei technologijų mokslais. Tai leidžia studentams rasti būtent jiems tinkamą studijų programą, atitinkančią jų karjeros tikslus ir asmeninius poreikius. Šiemet stojantieji galės rinktis iš daugiau nei 140 magistrantūros studijų programų VU.  Net 10 yra Kauno fakultete.