Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Viešojo diskurso lingvistika studentė Jolanta Vasiliauskaitė studijuoti į puikiai pažįstamas auditorijas grįžo po daugiau nei 10 m. pertraukos. Čia baigusi Lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro studijas ieškojo savęs darbo rinkoje ir nedrąsiai puoselėjo svajonę stiprinti savo kūrybinius sugebėjimus, tad dėstytojų priminimas apie galimybę tęsti studijas antrojoje pakopoje tapo sudėtingų, tačiau malonių permainų lavina. Besimėgaudama studijomis ji nusprendė pasinaudoti ir universiteto teikiama galimybe dalyvauti Erasmus mainų programoje, kur pusę metų studijavo Italijoje, Bolonijos universitete. „Kiekvienam lingvistui vertėtų pastudijuoti užsienyje, suvokti savo studijų pritaikomumą, jų išskirtinę reikšmę bendrame visuomenės vystymosi mechanizme ir begalines profesines galimybes. Nuostabu, kad šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje kalba ne tik lieka aktuali, bet ir atlieka gan svarbų vaidmenį“, – sako ji.

Praktiškas svajonės išpildymas

„Toks jausmas, kad viskas stoja į savo vietas,“ – šypsosi studentė. - „Dar prieš stojant į magistrantūrą buvo kilusi mintis išvykti į Italiją studijuoti, pakeisti aplinką, atrasti save iš naujo kitoje aplinkoje“, – atvirauja J. Vasiliauskaitė. Rinktis būtent šią šalį ji nusprendė pliusus ir minusus apsvarsčiusi praktiškai – buvo girdėjusi, kad anglų kalba vietiniai kalba vidutiniškai, tad nebūtų diskomforto vieną kitą žodį ir pamiršus. „Nevisiškai pasitikėjau savo anglų kalbos žiniomis, nes kasdienėje veikloje nesusidurdavau su poreikiu kalbėti angliškai. Tokioje šalyje, pamaniau, turėčiau mažiau kompleksuoti dėl savo kalbėjimo sugebėjimų“, – aiškina studentė. Kitas motyvas, viliojęs vykti studijuoti į Italiją, buvo noras patirti legendomis apipintą vietinių gyvenimo būdą, prisiliesti prie šalies kultūros ir, naudojantis studentiško gyvenimo privilegijomis, grožėtis supančia aplinka.

„Būtent studijuojant literatūrą ir kalbą, prisiliečiama prie žmogaus, jo būties. Būtent literatūroje ieškome atsakymų į tai, kas svarbu, išgyvename, kaip sakė Vytautas Mačernis, aukštąsias akimirkas“, – sako lituanistikos studentas Arnoldas Tarvydas pabrėždamas, kad neneigia kitų disciplinų svarbos, tačiau ragina atkreipti dėmesį į naujausius kalbos tyrimus bei stiprias tiesiogines jų sąsajas su kitomis mokslo ir gyvenimo sferomis.

Jau gegužės 8 d. pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, aptarti filologines aktualijas ir šios krypties reikšmę XXI a. jaunuosius tyrėjus suburs studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“.

Pasak A. Tarvydo, kalbos aprėptį puikiai iliustruoja vieno žymiausių XX a. filosofų Liudvigo Vitgenšteino išsakyta mintis: „Mano kalbos ribos žymi mano visatos ribas.“ Šias ribas konferencijoje ir siūloma plėsti, mat tokie bendraminčių susibūrimai yra reikšmingi ne tik šios krypties studentams ir Vilniaus universiteto (VU) bendruomenei, bet ir plačiai visuomenei, kiekvienam lietuviui. Ypač dabar, kai vis dažniau kyla diskusijų dėl lietuvių kalbos išlikimo sparčiai tobulėjančių informacinių technologijų ir globalizacijos amžiuje.

Jaunoji filologė Marta Smaliukaitė priduria, kad šie moksliniai lituanistų sambrūzdžiai kasmet tampa vis svarbesni, nes visuomeniniam gyvenimui tarptautėjant lietuvių kalba ir kultūra pamažu stumiama į paribį. „Nors sąmoningų tautiečių gausėja, klausimai dėl lietuvių kalbos visgi opūs. Ar susikalbėsime lietuviškai po 100 metų? Kaip lietuvių kalba per šį laiką pasikeis? Ar mes pajėgūs, o svarbiausia, siekiantys ją puoselėti ir išsaugoti? Ši lituanistų konferencija, rengiama jau ketvirtą kartą, parodo, kad lietuvių kalbos ir literatūros, kultūros pasaulis gyvuoja“, – įsitikinusi M. Smaliukaitė.

Studijų programos Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) socialinis partneris UAB „Teleperformance LT“ paskyrė kelionę ir dvi vardines stipendijas už rudens semestro studijų rezultatus ir motyvaciją studijuoti. Stipendijos skirtos 3 kurso studentei Martai Šalaševičiūtei ir 4 kurso studentei Inai Danilenko. Kelialapius į Švediją laimėjo Anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų kalbos) 4 kurso studentai Agnė Sūnilaitytė ir Nojus Martynas Jokubaitis.

„Vos tik sužinojome, kad organizuojamas konkursas, suteikiantis galimybę keliauti į Stokholmą, nusprendėme dalyvauti. Dabar jau akivaizdu, kad būtent tokios kelionės trūko. Patikrinome studijose įgytų žinių vertę ir dar daugiau sužinojome apie mūsų studijuojamą kalbą, kultūrą ir ją veikiančias šiandienos realijas“, – pasakoja iš Švedijos grįžusi Anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų kalbos) 4 kurso studentė Agnė Sūnilaitytė. Balandžio pradžioje ji ir bendramokslis Nojus Martynas Jokubaitis dalyvavo kalbinėje-kultūrinėje programoje, kurios metu lankė Stokholmo universitetą ir organizaciją „Kulturhuset“ (Stokholmo miesto teatras ir miesto menų centras). Abu studentai Švedijoje lankėsi pirmą kartą, tad kelionė buvo gausi įspūdžių ir atradimų, o svarbiausia – suteikė motyvacijos ir pasitikėjimo savimi pasirinktose studijose.

„Ne paslaptis, kad skandinavai puikiai kalba angliškai, tad sunkiausia buvo išeiti iš komforto zonos ir išdrįsti prabilti švediškai, – prisipažįsta N. M. Jokubaitis. – Galvoje vis sukdavosi mintys, kaip būtų galima tinkamiau atsakyti, o po pokalbio, vykusio anglų kalba, diskutuodavome, kaip šis būtų skambėjęs švedų kalba.“ Studentai sutaria, kad suprasti kalbą ir rašyti nėra tas pats, kaip kalbėti su gimtakalbiu. „Pastebėjome didesnę vidinę motyvaciją ir norą toliau gilinti švedų kalbos žinias. Namo grįžome įkvėpti Stokholmo miesto ir jame tvyrančios skandinaviškos kultūros“, – dalijasi A. Sūnilaitytė.

Nuo 2025 m. vis daugiau įmonių turės pateikti nefinansines ataskaitas, kuriose atskleidžiami įvairūs veiklos tvarumo parametrai ir rodikliai. Rengiant tvarumo ataskaitą bus privalu įvertinti ir atskleisti daugiau informacijos nei įprasta. Siekiama įvertinti visą tiekimo grandinę, todėl įmonių tiekėjai ir partneriai bus suinteresuoti sužinoti tvarumo duomenis ir įsipareigojimus. Jau dabar vertindami finansavimo teikimo galimybes bankai prašo su tvarumu susijusios informacijos, o investuotojai siekia „žalių“ investicijų. „Tvarumo ataskaitų išvengti nepavyks ir klysta tie, kurie mano kitaip. Jau labai greitai paliekamas CO2 pėdsakas lems ne tik kredito palūkanų dydį, bet ir tai, ar įmonė kredituojama. Laukia daug administracinio krūvio, kuris arba bus automatizuotas, arba brangiai atliekamas rankomis. O CO2 pėdsako žymuo, gal net po 5 m., bus matomas prie kainos. Gali būti, kad mažiau mokėsime už taršesnį produktą“, – sako Vilniaus universiteto partnerystės docentas Marius Dubnikovas.

Tvarumo išvengti nepavyks

„Toks reguliavimas netiesiogiai paveiks didžiąją dalį įmonių“, – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Tvariųjų finansų ekonomika dėstytoja prof. dr. Kristina Rudžionienė. Ji primena, kad dar 2014 m. Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (angl. Non-financial Reporting Directive, NFRD) tapo vienu pirmųjų Europos Sąjungos (ES) bandymų reguliuoti įmonių atskleidžiamą nefinansinę informaciją arba informaciją, susijusią su tvarumu. 2019 m. buvo numatyta šios direktyvos peržiūra, kad keičiantis ES tikslams finansavimą būtų galima skirti aplinkai draugiškoms veikloms, o augant duomenų poreikiui – turėti pakankamai patikimos, palyginamos informacijos apie tvarumą. 2022 m. priimta Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) išplėtė įmonių atskleidžiamos informacijos apimtį, numatė bendrus tvarumo ataskaitų standartus ir išplėtė tvarumo ataskaitas turinčių rengti įmonių skaičių.

Balandžio 22–26 d. vyksta tradicinis Vilniaus universiteto (VU) renginys „Studentas vienai dienai“. Šiais metais VU moksleiviams ir visiems susidomėjusiems studijomis siūlo unikalias patirtis ir įkvepiančius atradimus, kviečia artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis ir popaskaitinėmis veiklomis.

Įpusėjus „Studento vienai dienai“ renginių savaitei, pakalbinome VU studentes, anksčiau dalyvavusias šios iniciatyvos renginiuose. Jos sakosi „Studento vienai dienai“ renginiuose ne tik sužinojusios daugiau apie studijas VU, bet ir susipažinusios su studijų aplinka, paskaitų forma ir smagiai praleidusios laiką.

„Studento vienai dienai“ renginiai leidžia pažvelgti į VU kasdienybę iš arčiau ir išsklaidyti visas baimes dėl studijų proceso. Rekomenduočiau dalyvauti kiekvienam moksleiviui, kadangi tai ne tik padės apsispręsti dėl studijų, bet ir smagiai praleisite laiką bei įgysite naujų žinių“, – sako VU Kauno fakulteto Marketingo technologijų bakalauro trečiakursė Milija Baranovskaja. Pasak studentės, šie renginiai jai padėjo nebesibaiminti dėl studijų: „Džiaugiuosi dalyvavusi „Studento vienai dienai“ renginiuose, nes supratau, kad paskaitos nėra tokios „baisios“, kaip man tuo metu atrodė, be to, pamačiau, kad VU dėstytojai su studentais bendrauja kaip su lygiaverčiais partneriais, ir tai mane labai sužavėjo.“

Kad „Studento vienai dienai“ renginiai padeda išsklaidyti abejones ir baimes, pritaria ir VU Kauno fakulteto Marketingo technologijų bakalauro pirmakursė Gabrielė Šidiškytė: „Manau, kad šis renginys padeda geriau susipažinti su VU ir sumažina nežinomumo baimę. Taip pat gali labaipadėti apsisprendžiant, kokią studijų kryptį pasirinkti.“