Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį apdovanojo 2023 m. Nacionalinio judumo iššūkio nugalėtojus, du mėnesius aktyviai ėjusius žingsnių iššūkiuose programėlėje „#walk15“. Aukštųjų mokyklų iššūkyje pirmąją vietą pelnė Vilniaus universitetas (VU), o organizacijų iššūkyje nugalėjo VU ligoninės Santaros klinikos.

Prezidentas apdovanojo Nacionalinio judumo iššūkio nugalėtojus. VU Organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. dr. Vilmantė Pakalniškienė (kairėje) ir VU Sporto centro vadovė Ramunė Žilinskienė (dešinėje). R. Dačkaus / LRP nuotr.

„Jau tapo gražia tradicija, kad rugsėjo pradžioje kviečiu visus aktyviai judėti ir taip prisidėti prie žalios Lietuvos puoselėjimo. Džiugu, kad šiais metais prisijungė rekordiškai daug – per 111 tūkstančių dalyvių. Tai rodo, kad pamažu keičiame savo įpročius, vis labiau rūpinamės aplinka ir geriname savo fizinę bei emocinę sveikatą“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidento teigimu, pasirūpinti savo sveikata ir aplinka galime kiekvienas, o du mėnesius trunkantis Judumo iššūkis tėra įrankis ugdyti sveikam įpročiui aktyviai judėti visus metus, taršias transporto priemones keisti į ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu, apskritai dažniau rinktis aplinkai draugiškus judėjimo būdus.

VU Sporto centro vadovė Ramunė Žilinskienė džiaugėsi įspūdingais VU bendruomenės judumo rezultatais, bet dar labiau – universiteto bendruomenės narių aktyviai, sveikiau praleistu laisvalaikiu.

„Šiemet kvietėme universiteto bendruomenę aktyviai jungtis prie judumo iššūkio, kuriame ėjo daugiau kaip 1900 VU bendruomenės narių, per porą mėnesių buvo nueita daugiau kaip 467 mln. žingsnių – sako R. Žilinskienė.

Šiemet iniciatyvoje dalyvavo visi Lietuvos miestai, miesteliai, aukštosios mokyklos, taip pat 90 proc. mokyklų, 1300 įmonių ir apie 1000 bendruomenių bei pasaulio lietuvių bendruomenių. Nacionalinio judumo iššūkio dalyviai kartu žengė 40 mlrd. žingsnių ir net 780 kartų apėjo aplink Žemę.

Gruodžio 6 dieną 9.45 val. M. Biržiškos auditorijoje vyks kviestinės dėstytojos, lektorės ir tekstų redaktorės Jolantos Valikonės seminaras „Pasaulis teksto redaktoriaus akimis“.

Seminaro metu bus aptariama teksto redaktoriaus darbo specifika. Svarstoma, ar kiekvieną svetimžodį reikia keisti lietuvišku žodžiu, ar kiekviena gramatinė klaida turi būti ištaisyta. 

Diskutuojama, koks kalbininko įvaizdis kuriamas viešojoje erdvėje ir ką dėl to galima daryti.

Komercijoje šventinis laikotarpis paprastai prasideda labai anksti. Ir, rodos, kasmet vis ankščiau. Viena vertus, galima žavėtis, kaip atkakliai kovojama dėl klientų dėmesio, kita vertus, derėtų nepasiduoti prekybininkų apžavams, bet pasinaudoti pasiūlymais savo naudai. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojai asist. dr. Indrė Ščiukauskė ir asist. dr. Antanas Ūsas dalijasi profesinėmis įžvalgomis, kurios gali padėti atsirinkti, kurie pasiūlymai išties atliepia pirkėjų poreikius, o kurie ypatingos vertės nekuria.

„Ne paslaptis, kad žiemos šventės rinkodaros darbuotojams – pats pikas, kuris planuojamas visus metus. Beveik iš karto po Vėlinių prasideda įvairūs „kalėdiniai pasiūlymai“, akį ima traukti dideliu raudonu šriftu skelbiamos akcijos“, – sako asist. dr. Antanas Ūsas ir akcentuoja, kad dėmesį pritraukti pasitelkiami įvairūs vizualiniai sprendimai, kasyk vis kūrybiškesni, o nuoseklus ir tikslingas jų naudojimas visuose komunikacijos kanaluose padeda kurti norimą ryšį tarp pardavėjo ir pirkėjo.

Lapkričio 27d. 12 val. kviečiame į EY Lietuva tarptautinio apmokestinimo ir sandorių partnerio Donato Kapitanovo atvirą paskaitą III auditorijoje.
Svečio tema – Įmonių mokestinė elgsena: mokesčių planavimas, principai ir strategijos.

Paskaitos metu svečias pasidalins praktine patirtimi dirbant su įmonių finansų vadovais ir mokesčių direktoriais, apie pastarųjų požiūrį į įmonių mokestinę elgseną, aptars mokesčių planavimo tikslus, principus ir strategijas.

EY pranešėjai taip pat papasakos, ką apima mokesčių konsultanto profesija, kokias įmonės problemas jie sprendžia ir kokią vertę verslui sukuria. Bus atskleista, kokias savybes turi turėti geras mokesčių konsultantas ir kaip nuspręsti, ar ši profesinė krytis tau yra tinkamiausia.

Po šios paskaitos (gruodžio 4 d.) seks praktinis užsiėmimas, kurio metu studentai turės galimybę patys atlikti konkretaus atvejo analizę ir pateikti savo sprendimus ir įžvalgas.

Šaltuoju metų laiku žmonės laisvalaikį kur kas dažniau leidžia prie televizoriaus, kompiuterio ir telefono ekrano, todėl išauga ir su medijomis dirbančių vertėjų paslaugų paklausa. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto doc. dr. Laura Martinkutė ir Audiovizualinio vertimo studentai prisideda prie filmų pritaikymo neįgaliesiems pasitelkdami garsinį vaizdavimą.

Vertėjas – tarpininkas tarp vaizdo ir žodžio

Dr. L. Martinkutė pabrėžia, kad atsakingas požiūris tiek į „klasikinį“ vertimą iš vienos kalbos į kitą, tiek į specializuotą, kai audiovizualinis turinys pritaikomas žmonėms su sensorine negalia, yra būtinas. „Aprašant vaizdus neregiams, reikia objektyvumo, atidumo, jautrumo žodžiui, kad asmuo, įsijungęs filmą ar stebėdamas spektaklį, iš garsinio vaizdavimo komentarų kuo aiškiau ir lengviau įsivaizduotų, kas vyksta. Todėl vertėjas turi ne tik tiksliai įvardyti tam tikrą vaizdinį, bet ir būti nešališkas, komentarais neprimesti savo nuomonės, nevertinti, apgalvoti, kad žodžiai neįžeistų“, – apie iššūkius pasakoja pašnekovė.

Pasak L. Martinkutės, bene įdomiausia darbo dalis – raiškos „rebusų“ sprendimas. „Kartais visą pusdienį mintyse svarstai tam tikrą filmo sceną, kadrą ar savo sukurtą sakinį, kol galiausiai randi tinkamiausią išraiškos formą. Tuomet užrašai tuos „išnešiotus“ sakinius ir galiausiai jautiesi ramus, viską apgalvojęs, įvertinęs, sukūręs objektyvų, diplomatišką ir vaizdingą tekstą“, – sako ji.

„Jei pirminio teksto siunčiamą žinutę perduosi klaidingai, apgausi galutinį vartotoją, ir nesvarbu, ar tai vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, ar garsinis vaizdavimas. Vertėjas privalo atsakingai vertinti savo darbą. Pakanka tik įsivaizduoti, kokią žalą gali patirti asmuo, kuris remsis klaidingai išversta kokio pavojingo prietaiso naudojimo instrukcija. Tiesa, dažniausiai audiovizualinio vertimo specialistai verčia arba pritaiko filmus ir spektaklius, tačiau net ir čia negalima klaidinti žiūrovo cenzūruojant ar pridedant tekstui pikantiškesnių detalių nei originale“, – akcentuoja L. Martinkutė. Pasak jos, svarbiausios vertėjo savybės – kruopštumas ir atsakomybė už kiekvieną žodį, nes esi tarpininkas tarp dviejų kalbų arba tarp vaizdo ir teksto.