Aktualijos

2023 m. lapkričio 9 d. 18:50 val. Viešojo diskurso lingvistikos programos studentėms nuotolinę paskaitą skaitys LSMU Kalbų ir edukacijos katedros dėstytoja Aida Čižikaitė. Prisijungimo prie nuotolinės paskaitos nuoroda čia.

Paskaitos tema – „Moderniosios kalbotyros šakos. Interlingvistika“. Interlingvistika – moderni kalbotyros kryptis, tirianti tarptautines dirbtines ir planines kalbas, šių kalbų istoriją, teoriją ir vartoseną. Daugiausiai iš pagalbinių kalbų tyrinėta esperanto kalba. Vėliau interlingvistikos studijų objektas išsiplėtė, dabar ji tiria pagalbines kalbas, kalbų diskriminacijos ir kalbų teisių problemas, kalbų politiką, tarpkultūrinę ir tarptautinę komunikaciją, kalbų planavimą ir norminimą, daugiakalbystę, vertimo problemas.

Pranešėjos mokslinių interesų sritys – terminologija, kalbos kultūra, interlingvistika. A. Čižikaitė VU Kauno fakultete baigė Lietuvių kalbotyros studijas, Poznanės A. Mickevičiaus universitete (Lenkija) studijavo interlingvistiką, o Hagoje (Nyderlandai) – esperanto kalbos dėstymo metodiką tiesioginiu metodu.

2023 m. spalio 16 d.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bei Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto nuostatais, Kauno fakulteto rinkimų komisija skelbia viešą konkursą Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto (toliau – VU KnF SMTII) direktoriaus (-ės) pareigoms eiti.

Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų slaptu balsavimu, VU KnF ir VU KnF SMTII nuostatų nustatyta tvarka renka Vilniaus universiteto Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys VU KnF SMTII mokslo darbuotojai ir dėstytojai bei VU KnF dekano teikimu tvirtina VU KnF Taryba.

Vyriausybės kanceliarija kartu su Vilniaus universitetu (VU) ir reklamos ir kūrybiškumo mokykla „The Atomic Garden“ siūlo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams iššūkį – per tris dienas nubėgti kūrybinį kelią ir pasiūlyti Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ pristatymo kampaniją jaunimo auditorijai. Lapkričio 17–19 d. vyksiančio renginio dalyviai, konsultuodamiesi su patyrusiais profesionalais, ieškos būdų bendraamžiams papasakoti apie šalies ateitį.

„Šiandienos studentai 2050 metais bus pagrindinis mūsų šalies idėjinis ir kūrybinis variklis, kuris rūpinsis Lietuvos ateitimi. Vizijoje atsispindi skirtingų prie jos kūrimo prisidėjusių žmonių ir jų grupių, tarp jų ir jaunimo, mintys. Bus labai įdomu pamatyti, su kuriomis vizijos „Lietuva 2050“ ambicijomis ir vertybėmis labiausiai tapatinasi studentai ir kaip renkasi jas pristatyti“, – sako už vizijos „Lietuva 2050“ rengimą atsakingas Ministrės Pirmininkės patarėjas strateginio valdymo klausimais Darius Žeruolis.

Netylant diskusijoms, kaip suderinti senąją Vėlinių tradiciją su vis populiarėjančia Helovyno švente, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja asist. dr. Dovilė Balevičienė siūlo vieną rudens vakarą skirti dėmesio vertiems filmams, kurių meistriškumas ne tik kelia šiurpuliukus, bet ir padeda suprasti kino raidą. Pažintis su pasauline klasika įkvėpė ne vieną garsų kūrėją, tad atspindžių rasti galima ir jau gerai žinomuose filmuose.

Netikėta pabaiga

„Dažnai pirmuoju tikru siaubo filmu vadinamas „Daktaro Kaligario kabinetas“ (angl. The Cabinet of Dr. Caligari 1920). Būtent šis filmas pristatė netikėtą istorijos posūkį (angl. twist ending), o siurrealistiškos mizanscenos¹ žiūrovus perkėlė į psichiškai nestabilią pasąmonę“, – pasakoja asist. dr. Dovilė Balevičienė. Pasak dėstytojos, šis filmas tapo atspirties tašku daugybei legendinių kūrėjų, pavyzdžiui, Alfred Hitchcock, David Fincher ir kt. Verta paminėti, kad vis daugėja filmo versijų, kuriose atsisakoma vokiškų titrų ir pasirenkama gyvai orkestro atliekama muzika.

„Daktaro Kaligario kabinetas“ išskirtiniams kino šedevrams priskiriamas tiek dėl vizualinio išraiškingumo, tiek dėl komplikuoto alegorinio pasakojimo ir iki šiol laikomas meniškumo etalonu kino industrijoje. Manoma, kad režisierius Robertas Wiene šiuo kūriniu pavaizdavo tarp vokiečių intelektualų plitusias Vakarų saulėlydžio nuotaikas ir tuometį ekonominį stresą, kėlusį nerimą visuomenėje. Hipnotizuojantis mirties dvelksmas primena apie gyvybės trapumą.

Kviečiame bakalauro ir magistrantūros programų studentus lapkričio 7 dieną dalyvauti dr. Martina Podboj (Rijeko universitetas, Kroatija) paskaitose-seminaruose:

Narrative approaches to discourse analysis (9:45)

Šioje paskaitoje-seminare bus pristatomas įvairiapusis požiūris į diskursyvių ir semiotinių praktikų (žodinių, vizualinių, multimodalinių) analizę bei pademonstruoti naratyvinės analizės pavyzdžiai.  

From emoticons and emojis to retweeting the President: Analysing digital discourses and practices (12:00)

Šioje paskaitoje-seminare bus siekiama kontekstualizuoti diskurso analizę/studijas komunikacinėse praktikose internete. Taip pat bus pateikta keletas sociolingvistinės analizės pavyzdžių ir pasiūlyta schema, padedanti ištirti populiarių skaitmeninių platformų galimybes ir vertybes.

Seminarai vyks J. Jablonskio auditorijoje.