Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto studijų programų Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba), Finansų apskaitos ir taikomosios sistemos bei Ekonomika ir vadyba anglų kalbos dėstytoja Giedrė Dubauskienė pripažinta geriausia 2020 m. dėstytoja. Dėkodama studentams dėstytoja teigė, kad tai svarbus įvertinimas, skatinantis tobulėti ir rodantis, kad dirbama tinkama linkme. G. Dubauskienė pasakoja apie šį įvertinimą, studijas bei dėstytojos kelią.
Kokiomis savybėmis, Jūsų nuomone, pasižymi geras dėstytojas?
Geras dėstytojas – tai savo srities specialistas, kuris sudėtingus dalykus geba paaiškinti taip, kad suprastų net šešiametis. Pedagogikoje yra svarbus emocinis klimatas ir nuotaika, tad svarbi gero dėstytojo savybė yra humoras. Nuoširdus juokas, žaismingumas puikiai mažina įtampą, padeda suartėti, o ankstyvą rytą gerai pražvalina užsnūdusius. Štai, galiu parekomenduoti „Komplimentų sakymo žaidimą“ – kiekvienas bus priverstas pakrutinti smegenis, atsitraukti nuo telefono ir pabendrauti, be to, nejučia bus lavinami tiek kalbiniai įgūdžiai, tiek gramatika.
Kaip pasikeitė dėstymas perėjus į nuotolinį mokymąsi?
Žinoma, pajuokavimai tampa retesni, nes ne visuomet matau studentų veidus, todėl gana sudėtinga matyti reakcijas, gauti grįžtamąją ryšį. Tiesa, studentams sukuriu sąlygas bendrauti grupelėmis virtualiai atskiruose „MS Teams“ platformos kambariuose, o man belieka tik įsiterpti ir papokštauti, jog jau girdžiu šnekučiuojantis ne angliškai.
Kaip kuriate ryšį su studentais?
Studentus padeda pažinti ir tai, kad esu trijų paauglių mama, todėl suprantu su kokiomis problemomis susiduria jauni žmonės, kas juos džiugina, o kas liūdina. Taip pat dirbu ir privačioje anglų mokykloje, turiu galimybę stebėti įvairaus amžiaus žmones ir pasisemti patirties. Kartais pakanka parodyti, kad viskas yra įmanoma, jei bus įdėta daugiau pastangų ir darbo. Net ir mažytis studentų postūmis į priekį man teikia džiaugsmo. Studentams esu tarsi tarpininkė tarp jų ir žinių, padedanti rasti geriausius būdus informacijai įsisavinti.
Kas Jus paskatino pasirinkti anglų kalbos studijas bei profesiją?
Kauno J. Jablonskio gimnazijoje turėjau nuostabią anglų kalbos mokytoją Jadvygą Kovienę, kuri iki dabar yra sektinas pavyzdys. Galiu drąsiai teigti, kad tai mokytoja iš didžiosios raidės, o vedamos pamokos – įsimintiniausios ir įdomiausios. Jos buvo orientuotos į mokinį: deklamuodavome eilėraščius, dainuodavome, šokdavome, vaidindavome. Tada suvokiau, kad tokios pamokos yra efektyviausios ir įdomiausios. Kitų pamokų metu buvo orientuojamasi į mokytoją, todėl dauguma jų man kėlė nuobodulį, kartais slapčia skaitydavau ant kelių padėtą knygą arba megzdavau. Ar patikėsite, kad iki dabar prisimenu daineles ir eilėraščius, kuriuos mokiausi prieš keturiasdešimt metų? Beje, iki šiol esu išsaugojusi sąsiuvinį, kuriame viską rašiau. Mokykloje įgyta patirtis dažnai išgelbėdavo pedagoginės karjeros pradžioje.
Koks buvo Jūsų kelias iki Angų kalbos studijų VU Kauno fakultete?
Studijas pradėjau būdama dvidešimt penkerių metų, turėdama ketverių metų fortepijono mokytojos darbo patirtį, taigi atėjau siekti ilgai brandintos svajonės – anglų kalbos studijų VU Kauno fakultete.
Akivaizdu, kad, norint kažką pakeisti, vien tik svajoti nepakanka, reikia dar pasiryžti ir daryti. Tad aš pati daug mokiausi savarankiškai ir labai savimi didžiavausi, kai buvau priimta į viduramžių dvasia alsuojantį Kauno fakultetą. Nors buvau 7 metais vyresnė už grupės drauges, tai netrukdė įsilieti į kolektyvą. Fakultete mane žavėjo viskas – įdomių istorijų apie Napoleoną apipinti pastatai ir juose tvyranti Alma Mater aura, puikūs dėstytojai bei galimybė studentauti.
Dar studijuodama magistrantūroje gavau pasiūlymą dirbti anglų kalbos dėstytoja gimtajame Kauno fakultete. Kas gi tokiu pasiūlymu nesusigundytų! Taigi Kauno fakultete dirbu jau 23 metus. Žinoma, buvo visko – ir bemiegių naktų, ir nusivylimų, kai ne viskas vyko taip sklandžiai, kaip norėjosi, tačiau niekada nesudvejojau savo pasirinkimu tapti dėstytoja. Būtent klaidos ir jų refleksija padėjo tobulėti bei pelnyti geriausios dėstytojos apdovanojimą.
Kokius metodus taikote savo dėstomų paskaitų metu?
Man svarbu, kad anglų kalbos paskaitos būtų naudingos ir įdomios, todėl labiausiai džiaugiuosi, kai pastebiu studentų siekį išmokti ir sužinoti daugiau. Pavyzdžiui, jei mokomojoje medžiagoje yra daug sudėtingų terminų apie finansus (angl. Professional Discourse Analysis: English for Finance, Legal English; English for Specific Purposes), mano manymu, motyvacija tiesiog būtina, be to, ji turi būti pagauli, įtraukianti. Todėl iš pradžių padedu suprasti bendriausių tarptautinių terminų (recesija, fiskalinė ar monetarinė politika) kilmę (juk akivaizdu, kad žodis moneta susijęs su monetarinis, ar ne?). Taip šie terminai tampa aiškesni tiek angliškai, tiek lietuviškai.
Kokie įgūdžiai, Jūsų nuomone, turi būti lavinami norint sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje?
2020 metų pavasario semestro patirtis parodė, kad viena svarbiausių sričių, kurioje reikia tobulėti – informacijos technologijos. Paskelbus karantiną, per keletą dienų daugumai reikėjo išmokti naudotis nuotoliniam mokymui(si) skirtomis programomis, nes negebantys ar nenorintys greitai prisitaikyti tampa nereikalingi konkurencingai darbo rinkai.
Taip pat svarbu suvaldyti laiką: gebėti organizuoti, planuoti taip, kad užduotis būtų atlikta laiku, nes tai turės įtakos įmonės pelnui ir įvaizdžiui. Tačiau pati svarbiausia savybė – gebėjimas savarankiškai išspręsti užduotį. Šią savybę studentams visuomet labai akcentuoju. Pavyzdžiui, galėčiau pateikti vieną iš mėgstamiausių užduočių – naujienų reportažo kūrimą, kuris ugdo įvairius gebėjimus, ypač bendradarbiavimą ir kūrybiškumą. Perėjus prie mokymosi nuotoliniu būdu, reportažo filmavimas grupėse atrodė neįmanomas, todėl studentai dvejojo, ar gebės tinkamai atlikti užduotį. Taigi, kaip išspręsti problemą ir nufilmuoti reportažą grupėse būnant namuose? Studentų sukurti reportažai pranoko visus lūkesčius! Jie buvo ir nufilmuoti, ir sumontuoti be priekaištų.
Kokie kiti Jūsų pomėgiai, sritys, kuriomis domitės?
Daug laiko tenka praleisti prie kompiuterio, todėl didžiausią atgaivą mano sielai ir kūnui suteikia įvairios sporto šakos – lankau baseiną, važinėju dviračiu ir riedučiais, slidinėju tiek lygumų, tiek kalnų slidėmis, mėgstu keliones pėsčiomis. Taip pat labai mėgstu plušėti savo gėlyne, skaityti, megzti, siūti.
Tad ir studentams norėčiau palinkėti būti aktyviems, smalsiems ir išnaudoti visas universiteto siūlomas galimybes, įgyti kuo daugiau žinių, lavinti įvairius įgūdžius, bet svarbiausia – kuo daugiau bendrauti ir leisti laiką kartu su bendrakursiais, kurie gali tapti tikrais draugais visam gyvenimui.
Vasario 11–12 d. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultetas organizuoja kibernetinio saugumo varžybas „Cyberthon 2021“. Tai – pirmosios ir didžiausios VU Kauno fakulteto kibernetinio saugumo specialistų organizuojamos virtualios varžybos, kuriose paskaitų klausys ir užduotis nuotoliniu būdu spręs moksleiviai, studentai ir kibernetinio saugumo entuziastai iš viso pasaulio.
VU Kauno fakulteto (VU KnF) studentų iniciatyva buvo sukurtas žurnalas „Visažinis“, skirtas universiteto bendruomenei ir visiems, esantiems už jos ribų. Žurnalas jau yra pasiekiamas elektroninėje erdvėje. Tiesa, „Visažinio“ komandos nariai tikisi, kad po pandemijos atsiras ir popierinė žurnalo versija. Studentams skirtas žurnalas pasirodys kartą per ketvirtį. Žurnalo kūrėjų komandą sudaro studentai iš keturių skirtingų studijų programų, todėl tikimasi idėjų įvairovės bei kūrybiškų sprendimų.
Vilniaus universiteto leidykla pristatė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorės Gabijos Bankauskaitės ir Nijolės Bankauskienės monografiją „Stefania Jabłońska: moteris dviejų amžių sandūroje. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga“.