Kokią studijų kryptį pasirinkti? Ką studijuoti, kad būtų ne tik įdomu, bet ir vertinga? Ką dar galima veikti universitete? Panašių klausimų kyla ne vienam abiturientui. „Mano kelias lietuvių filologijos ir reklamos link buvo ganėtinai vingiuotas, tačiau šiandien su džiaugsmu galiu sakyti, kad šio kelio nekeisčiau į jokį kitą“, – įsitikinusi bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama studentė Lijana Savickienė.

Kas paskatino rinktis Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programą? Ar nekilo dvejonių dėl studijų krypties?Lijana_senamiestis.jpg

Mokykloje visada žavėjausi lietuvių kalba ir literatūra. Nuo pat pirmos klasės dalyvaudavau tiek skaitovų, tiek poezijos konkursuose ir visur, kur tik galėdavau viešai kalbėti. Pamenu, kai vyresnėse klasėse lietuvių kalbos mokytoja skatino rinktis humanitarinės krypties studijas, tačiau tuo metu buvau pasiklydusi tarp filologijos ir gamtos mokslų sričių. Visgi, po baigiamųjų egzaminų pasirinkau sveikatos mokslus. Studijuodama pajaučiau kūrybos, literatūros stygių, todėl nusprendžiau dar kartą peržvelgti studijų programas ir apsvarstyti antrąsias studijas. Taip dar kartą atradau Kauno fakultetą ir jau seniau svarstytą Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programą.

Kuo ši studijų programa išskirtinė?

Studijų programos visapusiškumu. Tai mokslas, kuriame sklandžiai apsijungia klasika ir modernizmas. Juk tekstas, žodžio stiprybė yra visai kaip klasikinė muzika – turi amžiną galią, o apjungus ją su šių dienų modernumu – reklama ir jos augančiomis perspektyvomis – gaunasi nenugalimas derinys. Mane tai labai žavi.

Kokiomis savybėmis pasižymi šios programos studentai?

Iš tiesų, Lietuvių filologija ir reklama apjungia įvairius studentus. Vienus čia mokytis patraukė filologinė dalis, kitus – sužavėjo reklama, bet galiu drąsiai sakyti, kad visi iki šiol sutikti studentai pasižymi tomis pačiomis savybėmis, t. y. jie imlūs, kūrybiški, ypač motyvuoti ir, žinoma, visapusiški.

Baigėsi pirmieji studijų metai. Ar požiūris į studijas keitėsi? Ką naujo atradai?

Įstojus į šią studijų programą turėjau didelių vilčių, bet jos buvo vienareikšmiškai pranoktos jau pirmaisiais mėnesiais. Prasidėjus paskaitoms, seminarams pastebėjau, kiek dėstytojams svarbus studentų susidomėjimas ir aktyvus įsitraukimas – nuolat buvome skatinami konsultuotis, diskutuoti, reikšti savo nuomonę ir efektyviai mokytis. Labai greit įsidėmėjau, kad klydimas, kartojimas ir tobulėjimas yra tolygios mokymosi dedamosios.

Per studijų metus sukūrei studentams skirtą žurnalą „Visažinis“, tapai VU SA KnF pirmininke. Rodos, universitete suteikiamos galimybes įgyvendinti savo idėjas. 

Kartais susimąstau, kokie reikšmingi ir neeiliniai buvo šie metai. Pamenu, kai stodama peržvelgiau visas papildomų veiklų galimybes Fakultete ir nustebau, kad turėdami tiek filologų, studentai neorganizuoja kokio nors leidinio. Kartu dingtelėjo ir kita mintis, kad įstojusi galėčiau įkurti laikraštį. Taigi, šios minties pagauta, jau rugsėjo gale turėjau konkrečią idėją – įkurti nebe laikraštį, o žurnalą, kuriame vietą po saule ras kiekvienos studijų krypties studentas. Visur norėjosi įvairiapusiškumo, o čia jo turime daug, todėl reikėjo ir pavadinimo, kuris atitiktų Kauno fakulteto studentą. Taip gimė „Visažinis“ – žurnalas, kuris ir apibūdina mūsų studentų imlumą, drąsą, didelius tikslus ir siekį pažinti.

Tavo istorija rodo, kad, nors kelias ir vingiuotas, tačiau dabar esi ten, kur ir norėjai. Ką patartum abiturientui, stovinčiam pasirinkimų kryžkelėje?

Pirma patarčiau atsižvelgti į tai, kas ne tik sekasi, bet ir patinka. Manau, kad kiekvienas galime savyje atrasti intuiciją, kuri rodo, kuria kryptimi turėtume sukti, tačiau ne kiekvienas jaunas žmogus renkasi tą vidinį vedlį. Dažnai pasirinkimo atspirties tašku tampa baimė išeiti iš komforto zonos ir požiūris, kad ne visos studijų programos yra perspektyvios. Toks mąstymas yra klaidingas. Perspektyvumas gimsta tada, kai darai tą, kam jauti aistrą, nes tik tokio požiūrio nešinas gali užsitikrinti, kad studijuosi / dirbsi neskaičiuodamas valandų, turėsi konkrečių tikslų ir užsispyrimo bei energijos jiems įgyvendinti. Taigi, patarčiau nusipurtyti visus įsitikinimus ir rinktis tą studijų programą, kuri prikelia sielą (šypsosi).

 

2021 m. birželio 17 d. vyko virtuali diskusija „Kūrybinės transformacijos keramikoje: tradicija, inovacija, bendruomeniškumas“. Tai yra dalis projekto „Baltų raštai keramikoje: iš praeities į ateitį“, kurį bendradarbiaudami parengė Lietuvos liaudies buities muziejus, Vilniaus universitetas, Vilniaus dailės akademija, menininkė Teresė Jankauskaitė bei rėmėjas UAB „TeleSoftas“. Projekto tikslas – puoselėti etninės kultūros pažinimą, istorinį palikimą, skatinant bendruomenės aktyvų įsitraukimą į meninę kūrybinę veiklą inovatyviais būdais.

Projekto šeimininkė – Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė – sveikino pranešėjus ir gausiai susirinkusius dalyvius bei linkėjo atrasti tuos kūrybinius kelius tarp praeities, tradicijos ir meninio virsmo, išsaugant istorinį palikimą. Tokias kultūros puoselėjimo iniciatyvas Lietuvoje palaikantis socialiai atsakingas verslininkas, UAB „TeleSoftas“ direktorius, Algirdas Stonys kvietė visus nesustoti kurti, nes tai yra mūsų visų ateitis, o tradicijos puoselėjimas, menas ir kultūra yra gyvybiškai svarbūs žmonijai.

Šioje nuotolinėje diskusijoje buvo pristatyti 7 įvairių sričių lektorių pranešimai. Profesionali menininkė Teresė Jankauskaitė, savo gyvenimo neįsivaizduojanti be juodosios keramikos ir kūrybos, daugiau nei 50 metų deganti juodosios keramikos dirbinius pagal senąją technologiją savo pastatytoje krosnyje Merkinėje, sutiko savo žiniomis ir istorija pasidalinti su jaunąja karta. Menininkė džiaugėsi, kad vyksta toks projektas, kuriame ne tik jaunimas, bet ir visi kiti besidomintys keramika, senosiomis tradicijomis gali susitelkti, bendrauti, ieškoti būdų tęsti juodosios keramikos istoriją ir perduoti ją iš kartos į kartą, nes ji yra tokia unikali. Degti juodąją keramiką galėdavai išmokti tik iš senųjų meistrų, taip išmoko ir ši menininkė, kuri žavėjosi tądien Vilniaus dailės akademijos lektorių pristatytais pranešimais apie juodosios keramikos inovatyvius kelius.

Lietuviai, be mažiausios abejonės, turėjo ir turi savitą, turtingą ir nepaprastai gilias šaknis išlaikiusią kultūrą. Pasaulinio lygmens žymiosios mokslininkės Marijos Gimbutienės tyrinėjimus apie baltų ištakas, baltišką kultūrą pristatė profesorė dr. Virginija Jurėnienė.

Svečias iš Lenkijos, juodosios keramikos tyrinėtojas dr. Jaroslaw Wowak, apžvelgė juodosios keramikos paplitimą Lietuvos pasienyje – Lenkijoje, Baltarusijoje, Vakarų Ukrainoje bei pateikė lyginamąją analizę, kurioje įžvelgiama, kad juodosios keramikos ornamentika Lietuvoje lyginant su kaimyninėmis šalimis nors ir negausiai, bet puikiai išplėtota.

Vilniaus dailės akademija – profesionalių menininkų kalvė. Čia buvo ir menininkės Teresės Jankauskaitės kūrybinio kelio pradžia. Neatsiejamas studijų ir mokymo procesas, kuriame plėtojama ir vystoma taikomosios keramikos tradicija, perdavimas jaunajai kartai. Taikomoji keramika šiemet švenčia 90 metų. Apie idėjos ir juodosios keramikos sintezę bei jaunųjų keramikų juodosios keramikos darbus, eksperimentinius ieškojimus pranešimą skaitė Vilniaus dailės akademijos keramikos katedros vedėja doc. Rasa Justaitė-Gecevičienė, kuri teigė, kad studentai renkasi juodąją keramiką savo baigiamiesiems darbams ne tik dėl traukiančios juodos spalvos be glazūros, bet ir įkvėpti etninės kultūros tradicijos puoselėjimo. Tuo tarpu Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 4D katedros Taikomosios keramikos studijų programos vadovas doc. Remigijus Sederevičius pristatė tuos juodosios keramikos inovatyvius kelius, kuriais keliavo kartu su savo studentais realizuojant šiuolaikinio dizaino idėjas. Tai iš ties įspūdingi atradimai ir jaunosios kartos žingsnis pirmyn.

Be mokslo ir švietimo organizacijų indėlio, sutikime, labai svarbią tradicijų, paveldo saugojimo ir edukacijos funkciją atlieka muziejus. Juk buitinė keramika neatsiejama istorijos dalis, tradicija, su kuria savo pranešimu supažindino Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė Janina Samulionytė, o kolega vyresnysis muziejininkas Justas Rimavičius papasakojo apie puodžiaus amatą tradicinėje kultūroje ir jo atspindžius muziejaus ekspozicijoje.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos liaudies buities muziejui, Vilniaus universitetui, Vilniaus dailės akademijai, menininkei Teresei Jankauskaitei, projekto rėmėjui ir visiems, prisidėjusiems prie virtualios diskusijos organizavimo! Esame dėkingi dalyviams už ypač aktyvų dalyvavimą!

Straipsnį parengė projekto koordinatorė Neringa Grigarienė

ESvu

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.

 

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0109

Podoktorantūros  stažuotoja dr. Gintarė Vaitonytė

Podoktorantūros  stažuotės vadovė prof. dr. Sigutė Radzevičienė

Projekto vykdymo laikotarpis nuo 2021 liepos 1 d.  iki 2023 birželio 30 d.

 

ESvu

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0178

Podoktorantūros stažuotoja dr. Jurgita Astrauskienė

Podoktorantūros stažuotės vadovė prof. dr. Danguolė Satkauskaitė

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku